Klimatologai perspėja, kad, šiltėjant klimatui, ekstremalių reiškinių, tokių, kaip šiltos žiemos, – dažnės. Jei ir ateinančiais mėnesiais orai išliks šilti, ūkininkai gali sulaukti gero žieminių kultūrų derliaus. Tačiau situacija gali būtų pražūtinga, jei spustelėtų stiprus šaltis ar iškristų gausus sniegas.

Tiktų šilta žiema

Šiaurės Lietuvos ūkininkai yra pasėję didelius plotus žieminių kultūrų, kurių didžiąją dalį sudaro žieminiai rapsai. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Joniškio skyriaus vicepirmininkė Lilija Teresė Šermukšnienė teigė, kad šiuo metu visi žieminiai pasėliai atrodo labai gražiai. Todėl jiems labiausiai tiktų šilta, be staigių orų permainų žiema, o ne šaltis. Didelių šalčių neišvarginti žiemkenčiai išaugintų gausesnį derlių.

Lilija Teresė Šermukšnienė

Tačiau, koks bus derlius – nežinia. Ūkininkams kelia nerimą mažas kritulių kiekis. Drėgmė yra tik viršutiniame dirvos sluoksnyje. Pasak L.T.Šermukšnienės, praėjusiais metais drėgmės dirvoje taip pat trūko, todėl žieminės kultūros prastai krūmijosi ir derlius buvo menkas.

„Drauge su ūkininkais aptarėme augalų būklę. Nežiūrint anomaliai šiltos žiemos pradžios, ją vertiname kaip labai gerą. Tačiau visą situaciją sugadintų stiprus šaltis be sniego arba sniegas ant šiltos žemės. To labiausiai ir baiminamasi. Jei spusteltų 15 laipsnių šaltis, rapsai iššaltų“, – tvirtino LŪS Joniškio skyriaus vicepirmininkė.

Prognozuoti nesiryžta

Orų prognozes stebintis stambus Joniškio rajono ūkininkas Romualdas Povilaitis svarsto, ar šiais metais sulauksime žiemos.

„Tai, kad šiluma užsitęsė per ilgai – faktas. Tačiau, kokie bus orai ir kaip jie lems žiemines kultūras – neaišku. Sinoptikai prieš Kalėdas prognozavo, kad po Naujų metų atšals. Po to ir vėl prognozes pakeitė. Jei jie orų nenuspėja, kaip mums, ūkininkams, iš anksto žinoti, kaip peržiemos pasėliai? Tai labai sudėtinga. Kol kas nieko negalime pasakyti“, – tvirtino ūkininkas, auginantis 160 ha žieminių rapsų ir per 300 ha žieminių kviečių.

Pasak R.Povilaičio, šiuo metu pasėliai atrodo gražiai, žaliuoja. Pašnekovas teigė, kad pats geriausias variantas augalams būtų šaltukas ir sniegas, o ne atvirkščiai. Jei ant neįšalusios dirvos iškris stora sniego danga ir oro temperatūra bus aukšta, tuomet augalai iššus arba žus nuo po sniegu susidariusių pelėsių.

„Blogiausiais variantas – dideli šalčiai be sniego. Tuomet pasėliai gali iššalti. Prieš ketverius metus, nors ir buvau pasirinkęs žiemines kviečių veisles, pasėliai iššalo. Šiais metais žieminiai rapsai yra suformavę didesnę lapiją, todėl jiems iškyla didesnė peržiemojimo rizika“, – sakė ūkininkas.

Vienodų metų nebūna

Neįprastai šilta žiema nedžiugina ir Kauno rajono ūkininkų. Jie mano, kad šilta ir drėgna žiema sudarys palankias sąlygas ligoms ir kenkėjams plisti žieminių kviečių, miežių, kvietrugių, rugių bei rapsų pasėliuose.

„Žemdirbiams vienodų metų nebūna. Nors gruodį orai buvo pavasariški, tačiau tikimės šalčio sulaukti sausį ir vasarį. Jei orų atšalimą lydės sniegas, augalams bus pats geriausias variantas. Tačiau jei orai išliks šilti, jie lems augalų fitosanitarinę būklę“, – sakė LŪS Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė.

Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas, auginantis žieminius kviečius ir rapsus, tikisi, kad pasėliai peržiemos sėkmingai. Pasak ūkininko, šiuo metu želmenys žali ir gražūs.

„Galime kalbėti ir planuoti, tačiau nieko nepriplanuosime. Žemės ūkyje visuomet pasitaiko netikėtumų“, – akcentavo vyras. Net ir žieminės veislės kartais neatlaiko šalčių. Šiais metais R.Majauskas augina Skagen veislės žieminius kviečius, atsparius šalčiui, tačiau neatsparius sausrai. Kadangi vasaros dažnai būna karštos ir sausos, ūkininkas ateityje ketina rinktis kitą žieminių kviečių veislę.

Viliasi palankių orų

Ukmergės rajono ūkininkas Valentinas Genys savo ekologinio ūkio laukuose kol kas neįžvelgia jokių problemų.

„Žieminių kviečių ir rugių vegetacija pasibaigusi, jie – ramybės būsenos. Prieš Kalėdas apvažiavau laukus, jie atrodo puikiai. O kas vyksta augaluose – sunku pasakyti. Gal keičiasi cukraus santykis, gal vyksta kokie kiti procesai...“ – pasakojo vyras.

Valentinas Genys

V.Genys ne tik apžiūrėjo pasėlius, bet ir, iškasęs keletą augalų, įvertino jų šaknų sistemą. Beje, jis pasidžiaugė ir dirvožemiu, kuris kvepėjo duona. Pasak ūkininko, šį specifinį kvapą išskiria dirvožemyje esantys mikroorganizmai, kurie dalyvauja visuose augalams svarbiuose maisto medžiagų ir mikroelementų apykaitos procesuose.

„Viliuosi, kad šių metų meteorologinės sąlygos bus palankios žiemkenčiams. Nors prieš du dešimtmečius, kai sausio pradžia buvo neįprastai šilta, o vėliau stipriai atšalo, žuvo šalčiui jautrūs prancūziškos veislės kviečiai. Dabar šios veislės nebeauginu. Kitų veislių kviečiai ir kvietrugiai išgyveno“, – patirtimi dalijosi ekologinio ūkio šeimininkas.

Šiltas sausis

Užsitęsus rudeniškai šiltiems orams, pasiteiravome klimatologų, ar sulauksime žiemos. Pasak Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos klimatologo dr. Donato Valiuko, įprastai vidutinė gruodžio mėnesio temperatūra siekdavo 1,9 laipsniai šalčio, tačiau šių metų gruodis iš tiesų buvo šiltesnis. Ankstesniais metais taip pat yra buvę šiltų gruodžių. Pliusine temperatūra gruodis mus lepino 2006-aisiais (vidutinė mėnesio temperatūra siekė 4,3 laipsnius šilumos) ir 2015-aisiais (vidutinė temperatūra siekė 2,7 laipsnius šilumos). Savo šiluma įsiminė 2015 metų gruodis, kai per Kalėdos buvo užfiksuoti šilumos rekordai: Ukmergėje – 9,5 laipsniai, Nidoje – 8,5 laipsniai šilumos.

„Panašu, kad šilumos nestigs ir sausio mėnesį. Pagal dabartines tendencijas sausis turėtų būti vienu laipsniu šiltesnis nei įprastai. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra siekdavo 3,2 laipsnius šalčio“, – sakė dr. D.Valiukas.

Gali išvarginti augalus

Vilma Kačinskienė, LŽŪKT Ukmergės biuro vadovė

Šilti žiemos pradžios orai gali išvarginti žiemines kultūras. Šiuo metu jie jau turėjo būti užsigrūdinę ir pasiruošę žiemos šalčiams. Užgrūdinti augalai būna atsparesni ne tik didesniems žiemos šalčiams, bet ir kitiems nepalankiems žiemos veiksniams. Labai svarbu, kad augalai būtų sukaupę kuo daugiau cukraus, kuris yra bene pagrindinis sėkmingo augalų žiemojimo faktorius. Iš mokslininkų atliktų bandymų matyti, kad, esant pastoviems žiemos šalčiams, cukraus kiekis augaluose keičiasi labai mažai. Šiltą žiemą, kai dirvos temperatūra krūmijimosi mazgo aplinkoje būna 2–3°C šalčio, cukraus kiekis labai sumažėja ir gali nukristi iki 4–5 proc. nuo žiemos pradžioje buvusių 13–16 proc. rugiuose ir 20 proc. kviečiuose. Nustatyta, kad didelę reikšmę augalų atsparumui žiemą turi baltymai, laisvosios amino rūgštys, nukleininės rūgštys, kai kurie fermentai, krakmolas ir plastinės riebalų formos medžiagos.