Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vos kvėpuojantiems žemės ūkio sektoriams rūpi ne statybos

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ 2021–2022 metų įgyvendinimo taisyklių nuostatas, projektų atrankos kriterijus. Daugiausiai lėšų numatoma skirti tiems sektoriams, kurių produkcija Lietuva neapsirūpina. Didžioji dalis paramos lėšų turėtų būti skirta investicijoms į statybas, rekonstravimą, kapitalinį remontą, gamybinių pastatų įrengimą, tačiau vos kvėpuojantys sektoriai galvoja ne apie naujas statybas ar rekonstrukcijas, o kaip išgyventi.

Tampo finansinę paklodę

„Lietuva pieno produktais apsirūpina 140 proc., sodininkystės ir daržininkystės produkcija – apie 55 proc., kiaulininkystės – apie 50 proc., tad ir plėtoti šiuos sektorius turime atsižvelgdami į jų šiandieninę padėtį“, – sakė žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius.

Projektai finansuojami KPP ir EURI (Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė, skirta žemės ūkiui ir kaimo plėtrai) lėšomis.

Pasak viceministro, kuriant taisykles buvo įvertinta kiekvieno atskiro sektoriaus situacija, tad atitinkamai skaičiuotas ir kiekvienos srities lėšų poreikis. ŽŪM skelbia, jog galutiniai sprendimai bus priimti gavus socialinių partnerių pasiūlymus raštu ir suderinus jų bei ministerijos pozicijas.

ŽŪM pienininkystės sektoriaus investicijoms iš EURI ir KPP lėšų 2021–2022 metais siūlo skirti iš viso 69,9 mln. Eur (iš jų KPP lėšų – 39,3 mln. Eur, EURI – 30,6 mln. Eur). Sodininkystės ir daržininkystės sektoriui atitinkamai siūloma skirti iš viso 39,7 mln. Eur (iš jų KPP lėšų – 14,3 mln. Eur, EURI – 25,4 mln. Eur), mėsos sektoriui – 44,8 mln. Eur (iš jų KPP lėšų – 23,8 mln. Eur, EURI – 21 mln. Eur), kitoms augalininkystės šakoms planuojamos lėšos iš kitų fondų (apie 30 mln. Eur).

„Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) žiūri į bendrą kaimo ir žemės ūkio situaciją. Turime palaikyti sektorius, kurių gyvybingumas yra gana silpnas, todėl logiška, jog siūloma prioritetą teikti tiems sektoriams, kurių produktų nepasigaminame Lietuvoje. Dabar vyksta finansinės paklodės tampymas. Suprantama, jog kiekvienas asociacijos lyderis stengiasi pakovoti už savo ūkininkus, bet kartais keistai bandoma įtikinti, kad juoda yra balta, ir atvirkščiai. Nesakau, jog nereikia skatinti kitų sektorių, bet tuos, kurių produkcijos poreikis Lietuvos rinkoje yra didesnis, turime labiau paremti“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Pasak pašnekovo, didesnę pridėtinę vertę kuria uogininkystės, daržininkystės sektoriai. Jei daugiau paramos būtų skiriama uogų, vaisių, daržovių augintojams, šių sektorių atstovų padaugėtų.

„Keistai atrodo, kai mes Lietuvoje turime ir geras klimato sąlygas, ir tinkamą dirvožemį, bet neužsiauginame nei uogų, nei daržovių. O ir šiltnamių situacija labai liūdna – visoje Lietuvoje vos keli šiltnamiai. Sudėtinga padėtis ir kiaulininkystės sektoriuje. Kiaulininkystės pozicijas tikrai reikia stiprinti, nes dabar importuojame kiaules iš Lenkijos ir kitų šalių“, – teigė V.Buivydas.

Ne nuo to galo pradeda

Daugiausiai lėšų investicijoms siūloma skirti pienininkystės sektoriui – 69,9 mln. Eur.

„Diskutuojame su ministerija, rašome raštus, bet kas iš to. Jie paprastai daro taip, kaip jiems išeina. Kokia gi čia sumelė visam sektoriui dvejiems metams – 69,9 mln. Eur. Viskas taip pabrango, kad karvidei pastatyti vienos karvės vieta kainuotų nuo 7 iki 20 tūkst. Eur. Melžykla, pašarų dalytuvai, mėšlo kratytuvai, mėšlidės ir kt. – viską suskaičiavus išeina didžiulė suma. Tad kažin, ar karvių padaugės. Kol kas tik mažėja. Per metus karvių skaičius sumažėja po 16 tūkst.“ – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Žemės ūkio tarybos pirmininkas, Pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.

Pašnekovas mano, jog parama reikalinga, bet ministerija pradeda ne nuo to galo. Žinoma, bus ūkininkų, kurie pasinaudos siūlomomis investicijomis, gal kažką pakeis melžyklose, įsigis reikiamos įrangos, tačiau dauguma neskubės kreiptis paramos.

„Visų pirma todėl, kad neapsimoka. Lietuvoje liko tik 210 tūkst. karvių, ir kas mėnesį jų mažėja. Yra ūkių, laikančių po 200 melžiamų karvių, kurie kas mėnesį suskaičiuoja po kelis tūkstančius eurų nuostolių, nes pabrango soja, rapsai, mineralai, elektra, kuras, o pieno supirkimo kaina yra labai maža. Jeigu už kilogramą pieno smulkesni ūkiai gauna 10–13 ct, o dideli – 24–30 ct, pieno gamyba neapsimoka. Niekas nebenori eiti į pienininkystę. Iš pienininkystės traukiasi ir gerai žinomas Prienų rajono ūkininkas Vytautas Raižys, kuris dalyvavo įvairiose programose, įsigijo melžėjų darbą pakeičiantį robotą. Dabar jis turi per 70 karvių bandą ir ją parduoda. Ūkininkas spaudė sūrius, pardavinėjo pieno produktus vietos rinkai, bet nebeapsimoka. Nepadėjo nė trumposios maisto grandinės“, – tvirtino J.Vilionis.

Dabartinėje situacijoje šeimos ir vidutiniams pieno ūkiams rūpi ne statybos ar senų pastatų rekonstrukcija. Jiems skaudžiausias ir niekaip neišsprendžiamas klausimas – pieno supirkimo kainos, dėl kurių nyksta mažesni ūkiai. Vargu ar tendencija pasikeis net ir gavus paramą investicijoms į statybas, kapitalinius remontus, kol pieno ūkiai yra suskirstyti į dešimt grupių pagal pieno supirkimo kainas. Ūkininkai daug metų kovoja, kad pieno kainos būtų vienodos tiek dideliems, tiek mažiems ūkiams – turi būti mokama atsižvelgiant į pieno kokybę, o ne į karvių skaičių.

Įspraudžiami į siaurus rėmus

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų grupės vadovė Jurgita Stakėnienė, pristatydama naujas taisyklių nuostatas, teigė, jog 2021 m. numatoma prievolė investuojant tiek EURI, tiek KPP lėšas – privalomai didinti gamybą natūrine išraiška. Pvz., investuojant KPP lėšas didinti pieno, mėsos gamybą reikalavimas yra 15 proc., sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams – 10 proc.

„Kitas esminis dalykas – šiuo laikotarpiu nebebus remiamas vien technikos įsigijimas. Akcentas – didesnei pridėtinei vertei, kokybei, pajėgumų didinimui, todėl ne mažiau kaip 75 proc. investicijų turėtų būti nukreipta į statybas, rekonstravimą, kapitalinį remontą ir (arba) gamybinių pastatų įrengimą. Tai reiškia, kad visas projektas gali būti skirtas statybai, rekonstrukcijai, pastato įrengimui“, – sakė J.Stakėnienė.

ŽŪR vicepirmininkas V.Buivydas mano, jog ūkininkams reikia suteikti daugiau laisvės rinktis – jeigu ūkininkas yra sektoriaus, kuriam teikiamas prioritetas, atstovas ir jis gali gauti paramą investicijoms, jam reikia leisti įsigyti tai, ko jam labiausiai reikia – gal žemės, gal traktoriaus, sodinukų ar kt.

„Duokim ūkininkui daugiau erdvės, leiskite įsigyti ūkiui tai, ko reikia. Dabar, kai pasakoma, jog 75 proc. investicijų turi būti nukreipta į statybas, rekonstravimą ir (arba) kapitalinį remontą, galima manyti, jog ministerija geriau žino, ko ūkininkui reikia, nei jis pats. Taip nėra. Kodėl norima įstatyti į siaurus rėmus, o paskui sakoma, kad nelabai pasiteisino investicinė priemonė. Taip neturėtų būti. Šios investicinės paramos priemonės tikslas lyg ir geras, bet per daug bandoma kištis į ūkininkų veiklą. Svarbiausia, kad ūkininkai investuotų ir prisiimtų įsipareigojimus didinti gamybą, kurti didesnę pridėtinę vertę“, – tvirtino V.Buivydas.

Prie suskilusios geldos

Kiaulininkystės sektoriaus padėtis jau senokai yra apverktina. Pasak ilgamečio Jurbarko rajone veikiančio kiaulių komplekso „Dainiai“ vadovo Kasparo Jurevičiaus, sunku įsivaizduoti, kad atsiras norinčių šios paramos, kai tokios mažos kiaulių supirkimo kainos ir augintojai skaičiuoja tik nuostolius.

„Mūsų bendrovė „Dainiai“, kuri visada mokėjo dirbti ekonomiškai, jau metus dirba nuostolingai. Esant dabartinėms grūdų kainoms prie kiekvienos kiaulės auginimo savikainos reikia pridėti po maždaug 30 Eur. Prasčiausių grūdų tona kainuoja apie 200 Eur, o už kiaulę gauni 100 Eur arba 1 Eur/kg. Jei parduodami kiaules gauname mažiau, matematika paprasta. Esant tokiai situacijai net nekyla abejonių, kad paskolų niekas neduos, tai kam vaidinti, ietis laužyti, aiškinti paramos projektų atrankos kriterijus ir taisykles, jeigu nėra jokių perspektyvų šaką vystyti toliau? Reikia galvoti, kaip sėkmingai uždaryti verslą, o ne kaip vystyti. Kiek gi galima iš nuostolių gyventi. Kas gali kur nors investuoti, kažką statyti, rekonstruoti esant tokiai padėčiai? Koks čia žmonių kvailinimas, raginimai imti paramą?“ – be užuolankų rėžė K.Jurevičius.

Pašnekovo nuomone, kiaulininkystė Lietuvoje jau yra pasmerkta, jos paprasčiausiai neliks. Lietuviškos kiaulienos greitai reikės su žiburiu ieškoti.

„Atveš trečiarūšės, atliekinės mėsos iš kitų šalių. Lietuviai gi Europos „sanitarai“, sunaudos. Lietuvoje kiaulę greitai bus galima pamatyti tik zoologijos sode. Deja, niekas į tragišką kiaulininkystės padėtį nekreipia dėmesio. Milijonai eurų ėjo paukštelių saugojimui, dabar – pelkių, bet tik ne žemės ūkiui. Mus, dirbusius šiame sektoriuje, paprasčiausiai nurašys į nuostolius“, – liūdną prognozę piešė K.Jurevičius.

Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis apgailestavo, jog uogininkystės ūkiai iki šiol yra gavę mažai paramos.

„Mums dalina lašus – uogų augintojams tiesioginės išmokos yra prilygintos išmokoms už pievas, nedaug skiriasi ir susietoji parama. Tuo tarpu uogininkystė reikalauja daug darbo jėgos ir lėšų. Mes vartotojams tiekiame šviežias uogos. Negi bus sveikesnės tos, kurias atsivešime iš Graikijos, Danijos, Olandijos, Ispanijos? Lietuvos uogų augintojai turi būti labiau remiami“, – sakė V.Juodsnukis.

Uogų augintojams labai reikia paramos vėsinimo, šaldymo įrangai įsigyti, laistymo sistemai, tačiau V.Juodsnukis abejoja, ar visi norintys įstengs gauti paramą investicijoms.

„Daug kartų diskutavome, bet taip ir nesulaukiame politikų, ŽŪM supratimo, kad pirmiausia visas sąlygas gauti paramą reikia sudaryti smulkiam ir vidutiniam šeimos ūkiui. Kai sudaro vienodas sąlygas mažam ir labai stambiam ūkiui, turinčiam po 500 ha ir daugiau, pastarieji susisemia visą paramą, nes jie spėja laiku pateikti paraiškas, pasisamdo specialistus, kad jas kvalifikuotai paruoštų, turi investicijų. Taip smulkūs ir vidutiniai ūkiai lieka prie suskilusios geldos. Kol kas šie dalykai iš esmės nepasikeitė. Ministerija lyg ir kažką išgirdo, kad reikia keisti tvarką, atskirti gigantus nuo smulkiųjų, šeimos ūkių, bet kol kas permainų nelabai matyti. Visose šalyse yra atskiri konsultantai, programos, nukreiptos į uogininkystės, daržininkystės, šeimos ūkius. Pas mus tokių programų nėra sukurta. Svarbiausia, kad nėra ir konsultavimo sistemos, kuri atstovautų šeimos ūkiams. Konsultavimo tarnyba kvalifikuotai ruošia programas stambiesiems, bet kas ruoš šeimoms ūkiams? Niekas nesiruošia to daryti, nes mes jiems esame labai dideli konkurentai, mūsų daug. Bet jei mus užsmaugs, kaimas išnyks. Jau dabar iš 5 tūkst. kaimų likę tik pavadinimai. Situacija galėtų keistis atsiradus politinei valiai sustiprinti šeimos ūkius, bet jei nebus noro ir vyraus korupciniai ryšiai, kaimo greitai neliks“, – teigė V.Juodsnukis.

Rekomenduojami video