Taip pat trūksta specialaus išsilavinimo, regis, neturinčių žuvų darinėtojų, pjaustytojų, pusgaminių ruošėjų, taip pat skerdikų, mėsininkų, mėsos darinėtojų, išpjaustytojų. Be to, ir skirtingų siuvėjų. Kodėl tad daugėjant darbo neturinčių lietuvių, reikia atsivežti daugiau užsieniečių? Darbuotojų ir darbdavių atstovai turi skirtingas versijas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė regi skirtingas priežastis, kodėl plečiamas trūkstamų profesijų sąrašas. „Pastebėjau, kad tos profesijos metai iš metų nelabai keičiasi, reikia vis tų pačių. Nieko naujo, kai esame derybose su darbdaviais, aš kiekvieną kartą vis girdžiu tokių pasakymų, kad reikia atsivežti daugiau darbuotojų, kad situacija sudėtinga ir pan.

Matyt, iš tiesų kai kur profesijų aukštos kvalifikacijos iš tikrųjų trūksta. Bet kita vertus, tai susiję ir su pigia darbo jėga“, – svarstė pirmininkė. Anot jos, daug ką parodė istorija, kai negavę žadėtų algų streikuoti ėmė Kaune stadioną statantys turkų statybininkai.

„Jeigu ne turkai, kurie parodė savo valią, mes niekada ir nesužinotume, kad įmonė, laimėjusi viešąjį pirkimą, dirba šešėlyje, kad buvo žadėti vieni pinigai, o mokėti kiti. Ten surinkti žmonės ir žadėti 500 eurų atlyginimai už mėnesį. Mūsų statybininkai už tokius pinigus gal net nedirbtų. Šios priežasties irgi negali atmesti. Darbdavys ieško įvairių landų, kaip gauti pigiau ir pelno dalijimosi ekonomikos Lietuvoje ir toliau nėra“, – komentavo I. Ruginienė.

Kita vertus, ji atkreipė dėmesį ir į Lietuvos švietimo spragas: „Turime kalbėti ir apie mūsų švietimo sistemą, kuri nespėja koja kojon su tuo, kas realiai vyksta Lietuvoje. Mes nepagrįstai nuvertiname profesines mokyklas. Jų autoritetą visiškai sužlugdėm. Mūsų vaikai baigę mokyklą eina į universitetą, o profesinė mokykla – ne prestižas.

Nors dažnu atveju baigęs ją gali ir daugiau gali uždirbti nei turėdamas aukštąjį išsilavinimą.“

Pirmininkės nuomone, valstybės požiūris šiuo klausimu yra netinkamas, nedaroma nieko, kad profesinės mokyklos atgautų prestižą, o jose būtų parengiami profesionalūs specialistai. Tuomet nereikėtų jų vežtis iš užsienio. Išlepino per dideles išmokos? Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pripažino esant problemą kai bedarbių daugėja, tačiau kam dirbti nėra.

„Negalėčiau atsakyti dėl konkrečių trūkstamų specialybių, nes paties sąrašo dar nemačiau. Bet kalbant apie tai, kad ir bedarbių yra, ir darbuotojų trūksta, čia yra keletas aspektų. Vienas dalykas tas, kad iš tikrųjų Lietuvoje daugėja chroniškų, sisteminių bedarbių. Įvairių išmokų sistema vis pučiasi ir dirbti neapsimoka. Formuojasi tokia žmonių kategorija, kurie susirenka išmokas, jiems pritaikomos įvairios lengvatos ir taip panašiai jie gali sau egzistuoti tiesiog nedirbdami. Čia atsiranda tokios žirklės, neatitikimas tarp darbuotojų trūkumo ir darbuotojų didelio skaičiaus“, – komentavo konfederacijos vadovas.

 Kita vertus, jis taip pat mano, kad dabartinis profesinis mokymas nėra tiek efektyvus, kad parengtų trūkstamų profesijų darbuotojų: „Mes šį klausimą nuolat keliame. Ir dabar, tiesą sakant, vyksta diskusija su Vyriausybe dėl vadinamos pameistrystės sistemos. Ją iš dalies finansuotų valstybė, iš dalies verslas. Darbdaviui būtų galima imti tuos moksleivius ir jie galėtų derinti teorinį mokymąsi su praktiniu darbu įmonėse.

Ta sistema jeigu pradėtų gerai veikti, tai, mūsų nuomone, būtų naudinga. Anot V. Sutkaus, tokia pameistrystės sistema leistų ne tik leistų besimokantiems jaunuoliams iš anksto užsitikrinti darbo vietą, o verslui – pasirengti darbuotojus, pagal jų įmonės specifiką. Taip pat būtų galima perkvalifikuoti ir vyresnius bedarbius, kurių kvalifikacija neatitinka dabartinių poreikių.