Jaunasis ūkininkas Vytautas Dzingulevičius iš Kazlų Rūdos entuziastingai triūsia savo avininkystės ūkyje. Avys jam – mieli ir įdomūs gyvūnai, o rūpintis jais jam lengviau naudojantis ES parama. „Gera technika ir įranga, kurias įsigijau gavęs paramą, labai palengvino darbą. Be to, paskatintas paramos, išplėčiau ūkį – padidinau avių bandą“, – džiaugiasi jaunasis ūkininkas.

Naujieji pirkiniai

V.Dzingulevičius augina mėsines avis. Dauguma jų – sufolkų, Lietuvos juodgalvių ir merinosų veislių. Vyras, pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, šių metų pradžioje įsigijo priekabą ir kilnojamąjį elektrinį aptvarą – vadinamąjį elektrinį piemenį.

Pagal šią priemonę jis gavo 15 tūkst. Eur išmoką, už kurią ir įsigijo minėtą priekabą bei kilnojamąją tvorą.

Ūkininkas ketina toliau plėsti ir modernizuoti savo avininkystės ūkį, pasitelkęs savo lėšas bei paramą pagal 2014–2020 metų KPP priemones.

Tris kartus daugiau

Vytauto avių ferma – kaime, esančiame Kazlų Rūdos savivaldybėje, o pievos pabirusios ir joje, ir Prienų rajone. Šieną tenka susivežti iš kelių maždaug 9 ha dydžio ganyklų, kurios nuo fermos nutolusios 60–70 km. Vytautas sako turįs seną traktorių. Prie jo prikabintoje irgi ne naujoje priekaboje telpa 9 šieno ritiniai.

„Daugiausia laiko sugaišdavau susiveždamas šieno ritinius. Į naująją priekabą telpa 27 šieno ritiniai – 3 kartus daugiau nei į senąją. Dabar, šieno ritinius veždamas naująja priekaba, gaišiu laiką ir naudosiu benziną 3 kartus mažiau“, – skaičiuoja jaunasis ūkininkas, džiaugdamasis pirkiniu, kuris jam iš savo kišenės nieko nekainavo. O nauda akivaizdi – darbai virs sparčiau.

Gano elektrinis piemuo

Pasak pašnekovo, jei jis, pasinaudojęs 15 tūkst. Eur parama, būtų pirkęs naują traktorių, tai neišgelbėtų nuo laiko ir pinigų praradimų, kuriuos lig šiol tekdavo patirti, daugybę kartų su šieno ritiniais važiuojant iš pievų į kaimą, kur yra avių ferma.

Kilnojamąjį elektrinį aptvarą jis pirkęs todėl, kad daugėjant avių reikia ir daugiau ganyklų, taigi ir patikimų aptvarų. Ūkininkas už paramą įsigijo tinklinę kilnojamą elektrinę tvorą – tikėdamasis, kad pro tokią nei avys išbėgs, nei kiti gyvūnai, tarp jų vilkai, pas jas į ganyklą įsibraus.

V.Dzingulevičius pernai, kai buvo priimtas sprendimas skirti paramą, įsipareigojo avių bandą padidinti 20 proc.

Arklys ir trys avys

V.Dzingulevičius prisiminė, kad avininkystės verslo pradžią jis gali skaičiuoti nuo paauglystės, kai tėvai jam, mylinčiam gyvūnus, nupirko ne tik žirgą, bet dar ir tris sufolkų veislės avis. Augo Vytautas – augo ir jo avių banda, ją didino prieauglis.

Studijuodamas Kauno technologijos universitete, kur gilinosi į elektros inžineriją, Vytautas jau prisidurdavo pragyvenimui iš avininkystės. Savo užaugintas mėsines avis jis parduodavo – ir tebeparduoda – kooperatyvui „Avininkas“.

Baigęs studijas, vaikinas įsidarbino Kaune pagal specialybę. Darbą įmonėje derino su vadovavimu „Avininkui“. Į šio kooperatyvo vadovo pareigas jaunasis ūkininkas buvo pakviestas, matyt, įžvelgus jo darbštumą, atsakingumą, vadybinius gebėjimus.

Laikas parodė, jog plušėti ir ūkyje, ir dviejuose darbuose – per sunku. Teko apsispręsti. Ir laimėjo avys.

Mielos ir įdomios

Kodėl Vytautas metė elektros inžinieriaus darbą ir pasirinko avininkystę – savo ūkyje ir vadovaujant „Avininkui“, – o ne priešingai?

„Kai dirbau įmonėje, vargino sėdimas darbas prie kompiuterio. Dar labiau slėgė atsakomybė. Juk kiekviena mano klaida sudarant elektros įrangos schemas galėjo lemti gaisrą. Atsakomybė dirbant įmonėje buvo didesnė nei uždarbis, kurio tikėjausi,“ – kodėl pasirinko vien avininkystę, aiškina ūkininkas.

Kooperatyvas „Avininkas“ superka Lietuvos ūkininkų užaugintas mėsines avis, jas paskerdžia ir avieną dideliais kiekiais dažniausiai tiekia šalies restoranams. Mėsinių veislių avių mėsos išeiga didesnė nei įprastų.

Tačiau ne atsakomybės našta buvo svarbiausia renkantis tolesnį gyvenimo kelią. Juk atsakomybė, vadovaujant „Avininkui“, ne ką mažesnė. „Svarbu, kad kooperatyvo tiekiama aviena būtų kokybiška – sveika, neužteršta skerdžiant,“ – savo darbo svarbą ir atsakomybę supranta jaunas vyras.

„Man patinka šis darbas, – avių fermoje sako Vytautas, vis sukdamasis apie jas: tai šieno, avižų paduodamas, tai gardus valydamas. – Dirbdamas įmonėje buvau pavaldinys, kurio pasiūlymai vadovams ne visada malonūs. O čia sprendimus priimu aš“, – toliau svarsto V.Dzingulevičius, atsakydamas į klausimą, kodėl atsisakė darbo įmonėje ir puoselėja mėsinę avininkystę.

Jam ši veikla patinkanti ir todėl, kad nėra kasdienės rutinos, o avys – mieli ir įdomūs gyvūnai: „Kasdien kas nors keičiasi. Tenka atsidurti įvairiose situacijose ir spręsti iškilusius klausimus. Ir čia neapdairumas gali skaudžiai kainuoti. Pavyzdžiui, padarysi šėrimo klaidą – gims prasti ėriukai. Jei aviai parinksi netinkamą aviną, ji neišsiėriuos.“

Darbą fermoje jis pradeda ryte, dažniausiai 8 val. Pirmiausia pagirdo, tada visas atidžiai apžiūri – ar sveikos, žvalios, paskui pašeria. Šiltuoju metų laiku šienauja, kas antrą dieną apžiūrėti avių važiuoja į ganyklas.

Laikas teikti paraiškas

Nuo lapkričio 4 d. iki pat metų pabaigos, gruodžio 31 d., smulkieji ūkininkai jau antrą kartą šiais metais kviečiami teikti paraiškas pagal 2014–2020 metų KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama smulkiesiems ūkiams“.

Smulkiųjų ūkininkų paraiškos Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus priimamos teritoriniuose padaliniuose. Atkreipiame dėmesį, kad paraiškas bus galima teikti ir naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema, adresu www.zumis.lt.

Šiuo paraiškų teikimo etapu paramos gavėjams numatyta išskirstyti 9 851 488 Eur paramos.

Priemonė finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Pagrindiniai reikalavimai

Parama teikiama žemės ūkio produktų gamybai bei žemės ūkio produktų, pagamintų (išaugintų) valdoje, perdirbimui ir tiekimui rinkai.

Paramos pagal priemonę gali prašyti ne jaunesni kaip 18 metų fiziniai asmenys. Jie turi užsiimti žemės ūkio veikla ir savo vardu iki paramos paraiškos pateikimo dienos būti įregistravę valdą (kaip valdos valdytojai) ir ūkininko ūkį.

Parama bus teikiama smulkiųjų ūkių valdytojams, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 000 iki 7 999 Eur.

Svarbu atkreipti dėmesį, jei pareiškėjas yra gavęs paramą pagal šią KPP priemonės veiklos sritį, pakartotinai parama gali būti skiriama tik kitai remiamai veiklai, t. y. jei parama buvo gauta pagal šią KPP priemonės veiklos sritį žemės ūkio produktų gamybai, tai dabar pareiškėjas galėtų kreiptis tik dėl paramos žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimui ir tiekimui rinkai.

Išmoka – 15 000 Eur

Didžiausia išmokos suma vienam verslo planui įgyvendinti – 15 000 Eur, mokama dviem etapais: pirmoji išmokos dalis, sudaranti 80 proc. išmokos sumos, išmokama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po sprendimo skirti paramą, antroji išmokos dalis, sudaranti 20 proc. išmokos sumos, mokama kitais metais po verslo plano tinkamo įgyvendinimo.

Paramos gavėjas turi įsipareigoti tinkamai įgyvendinti verslo planą, t. y. atlikti visas verslo plane numatytas investicijas, produkcijos standartine verte išreikštą valdos ekonominį dydį padidinti ne mažiau kaip 20 proc., pasiekti verslo plane numatytus veiklos plėtros tikslus, vykdyti pelningą veiklą. Netinkamai įgyvendinus verslo planą, likusi išmokos dalis nemokama, o išmokėta išmokos dalis susigrąžinama.

Verslo planą būtina pradėti įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos – apie tai, jog pradedamas įgyvendinti verslo planas, ūkininkas privalo raštu informuoti NMA.

Atrankos kriterijai

Surinktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį atrankos kriterijams ir už tai joms bus skiriami atrankos balai. Pateiktoms paraiškoms už atitikimą atrankos kriterijams bus suteikiami balai. Privalomas surinkti mažiausias atrankos balų skaičius – 35, šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmestos.

Žemiau pateikiame projektų atrankos kriterijus ir balus. Atkreipiame dėmesį, jog šiuo paraiškų surinkimo laikotarpiu buvo pakeistos priemonės įgyvendinimo taisyklės – pakeisti kai kurie atrankos kriterijai, suteikiamas balų skaičius už atitiktį atrankos kriterijams:

1. Kuriamas specializuotas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės arba mišrusis ūkis, kurio viena iš veiklų yra gyvulininkystė ir kurio pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų (tikrinama įgyvendinus verslo planą) – skiriama 15 balų.
2. Paramos paraiškos pateikimo metu ūkio produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra mažesnis:

• nuo 4 000 iki 4 999 Eur – skiriama 20 balų;
• nuo 5 000 iki 5 999 Eur – skiriama 15 balų;
• nuo 6 000 iki 6 999 Eur – skiriama 10 balų;
• nuo 7 000 iki 7 999 Eur – skiriami 5 balai.

3. Pareiškėjo amžius – pareiškėjams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra iki 40 metų imtinai, skiriama 10 balų.
4. Įgyvendinus verslo planą, pareiškėjo prognozuojamas produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra didesnis (tikrinama įgyvendinus verslo planą):

• jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 51 proc. ir daugiau, skiriama 20 balų;
• jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 21 iki 50 proc. imtinai, skiriama 15 balų.

5. Pareiškėjo narystė kooperatyve, kuris iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvu:

• jei daugiau negu 2 metus yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, skiriama 15 balų;
• jei iki 2 metų imtinai yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, skiriama 10 balų.

6. Jei verslo planas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, skiriama 10 balų.
7. Jei pareiškėjas nėra gavęs paramos pagal priemonės veiklos sritį, skiriama 10 balų.