Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Užrakintas verslas šaukia SOS: turime remtis Konstitucija

Vyriausybė vis dar negirdi skundų, kad karantino ribojimai diskriminuoja verslą: vieniems veikti leidžiama, kitiems – ne. Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai skambina gedulo varpais ir prognozuoja gilią krizę. O jų teisininkai nagrinėja kitų šalių patirtį ir ruošia ieškinius valstybei.

Vyriausybė lyg akla

Vyriausybės sprendimai, vieniems verslams leidžiantys veikti, o kitus laikantys „užrakintus“, kelia vis daugiau įtampos ir klausimų, ar ribojimai yra protingi bei pagrįsti. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) atstovai piktinasi, kad verslai yra diskriminuojami, ir perspėja, jog laukia didelė krizė, kuri parklupdys daug verslų. Jie nemato realių Vyriausybės pastangų ir konkrečių planų, kaip bus gaivinama ekonomika, nors tam žadami milijardai.

LSVVT, kuri vienija arti pusšimčio verslo organizacijų, pirmininkė Dalia Matukienė konstatavo, kad situacija apverktina: „Reikalai vis blogėja pirmiausia dėl to, kad dalis verslų vis dar uždaryti. Tačiau ir tie, kurie gali veikti, vegetuoja, nes žmonės nelabai eina iš namų. Be to, kai nevyksta prekyba, nejuda ir smulkiųjų verslų gamyba.“

Nepaisant verslininkų aiškinimų apie sunkumus, Vyriausybė lyg akla ir kurčia – nemato ir negirdi verslo, neskuba jam padėti. Pasak D.Matukienės, valstybės parama, palyginti su pirmuoju karantinu, skirta tiktai ketvirtadaliui įmonių. Primename, kad Vyriausybė skyrė 150 tūkst. eurų subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, jeigu jų pajamos krito bent 30 proc., vertinant nuo praėjusių metų lapkričio 1 d.

„Net trečdalis šių lėšų nėra panaudota. Pretenduoti į šią paramą gali įmonės, kurios yra pripažintos nukentėjusiomis nuo pandemijos. Tokių į sąrašą įtraukta apie 20 tūkstančių. Mūsų taryba siūlė nesudarinėti nukentėjusių įmonių sąrašo, bet įvardinti įmones, kurios negalėtų pretenduoti į paramą. Į tai neatsižvelgė. Matyt, Vyriausybei buvo sudėtinga suvokti, kad dėl uždarytų vienų veiklų nukenčia kitos, bet jos neremiamos“, – aiškino LSVVT pirmininkė.

Ji pridūrė, kad sijojant įmones, kurioms paramos reikia, o kurioms – ne, įsukamas biurokratinis aparatas. „Tikrintojams didžiulė apkrova, kuri kainuoja valstybei. Dėl kelių galbūt nesąžiningų įmonių sudaromi barjerai visiems kitiems verslams, kenčiantiems nuo karantino“, – apgailestavo D.Matukienė.

Paramos negauna

Panevėžio smulkiųjų verslininkų asociacijos pirmininkas Kazys Grabys liejo priekaištus Vyriausybei dėl abejingumo smulkiajam ir vidutiniam verslui: „Skolos kaupiasi, už nuomą mokėti reikia, o paramos nėra. Bandėme gauti smulkiajam verslui skirtą subsidiją, bet paskutinę pateikimo dieną parašė, kad netinkamai užpildyta anketa. Kiek žinau, kitiems pasakė, kad prieš 5 ar 10 metų buvo nustatytas administracinis pažeidimas, todėl negaus paramos. Pasityčiojimas ir demagogija. Kiek suprantame, labiau palaikomas stambusis kapitalas, o šeimos verslui labai sunkūs laikai.“

Apie sunkumus kalba ne tik smulkieji verslininkai, bet ir didesnės įmonės. Pasak K.Grabio, verslininkai prognozuoja, kad neilgai trukus problemos gali apimti visą valstybę. „Pasipils ir didesnių įmonių bankrotai. Dabar nereikia mokėti „Sodrai“, atidėti kiti mokesčiai, bet juos teks grąžinti. Atlaisvinus karantiną, apyvarta tikrai nebus tokia, kokia buvo. Pavyzdžiui, į viešojo maitinimo sektorių nesugrįš tiek žmonių, daugelio įpročiai greičiausiai bus pasikeitę“, – svarstė verslininkas.

Ekonomika stoja

LSVVT narys, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus tvirtino, kad smulkiojo ir vidutinio verslo diskriminacija yra labai akivaizdi. „Ne paslaptis, kad visos Vyriausybės yra linkusios palaikyti stambųjį verslą, bet tai būna labiau užmaskuota forma. O dabartinė Vyriausybė tai daro labai atvirai, jos veiksmai sveiku protu nesuvokiami, nekompetencija bado akis. Jaučiame, kad artėja didelė krizė. Beje, tai būdinga valdant konservatoriams, jie kitaip, matyt, nesugeba dirbti“, – kritikos strėles į Vyriausybę bedė verslininkas.

Asociatyvi nuotr.

LSVVT atstovą stebina valdžios optimizmas ir prognozės dėl bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. „Kai uždaryti vieni verslai, tai atsiliepia ir kitiems. Labai abejoju, ar BVP surenkamas. Aišku, jeigu tą patį produktą apskaitysi tris kartus (gamyboje, logistikoje ir realizacijoje), rodikliai bus geri, bet išpūsti. Bedarbių skaičiaus didėjimas aiškiai rodo, kad ekonomika eina žemyn. Juk nevyksta automatizacija, robotizacija, paprasčiausiai ūkis stoja. Tas uždarymas turės neigiamų pasekmių“, – konstatavo G.Stoškus.

Karantinas sekina atsargas

Verslininkų akimis, Vyriausybės įvesti ribojimai ir draudimai yra nelogiški bei prieštaringi. „Pateikiami duomenys, kad 6–7 proc. užsikrėtimų fiksuojama prekybos srityje. Bet ar tai mažų parduotuvių, turgaviečių problema? Daugiausia žmonių lankosi dideliuose prekybos centruose. Ir tai, manau, užsikrečiama ne prekybos salėse. Į mažas parduotuves būtų galima įleisti po vieną ar du žmones, gal kažkas pajudėtų. Kodėl neleidžiama? Stinga logikos“, – kalbėjo Jurbarko verslininkų atstovas.

Ilgalaikis karantinas sekina verslo finansines atsargas. Itin sunku šeimų verslui. „Kaip išgyventi gaunant 260 eurų kompensaciją? O dar reikia nuomą susimokėti. Štai Kauno „Urmo“ bazėje nedidelio ploto nuoma atsieina 400 eurų. Žmonės gyvena iš atsargų, bet jos – ne begalinės. Per pirmąjį karantiną verslas gavo patalpų nuomos kompensacijas. Dabartinė valdžia lyg ir žada kažką, bet to reikia dabar. Kaip ir mirusiam žmogui gydytojo pagalba bevertė“, – palygino G.Stoškus.

D.Matukienė prognozuoja, kad gali užsidaryti apie trečdalis smulkiojo ir vidutinio verslo. Tokios prognozės ne iš piršto laužtos – auga įmonių įsiskolinimai. Jeigu per pirmąjį karantiną vidutinė įmonės skola sudarė apie 360 eurų, dabar – beveik 1 700 eurų. Nuo pernykščio kovo iki šių metų sausio vidurio didžiausias darbuotojų atleidimas buvo mažose įmonėse, kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų.

„Pagrindiniai bankrotų iniciatoriai paprastai yra Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“. Dabar verslas gavo mokesčių atidėjimą, bankrotų bangą pamatysime, kai baigsis skolų atidėjimo laikotarpis“, – tvirtino LSVVT pirmininkė.

Nemato, kaip gaivins

LSVVT atstovai tvirtino nematantys Vyriausybės pastangų ir planų, kaip bus gaivinama ekonomika, nors tam metami milijardai. „Kai žiūri verslo paramos sąlygas, jos pakankamai griežtos ir diskriminacinės. Pavyzdžiui, jeigu įmonė prekiauja tabaku ar alkoholiu, praktiškai eliminuojama galimybė gauti paramą. Bankai irgi pradeda kelti griežtesnius reikalavimus“, – apie smulkiojo ir vidutinio verslo marinimo ženklus kalbėjo G.Stoškus.

D.Matukienė taip pat sakė kol kas nematanti, kaip Vyriausybė smulkųjį verslą trauks iš duobės. O juk jo indėlis į šalies iždą labai ženklus. „Statistikos departamento duomenimis, labai mažos įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, tarp jų – ir individualiai veikiantys verslininkai, dirbantys žemės ūkyje, sudaro apie 97 proc. visų Lietuvos įmonių. Tad reikia galvoti, ką daryti, bet šuns balsas į dangų neina. Ir tai sunku suvokti“, – apgailestavo LSVVT pirmininkė.

Kęstučio Kadūno nuotr.

Ji pastebėjo dar vieną prastą tendenciją, kuri skaudžiai atsilieps kaimiškoms vietovėms ir kaimo gyvybingumui. „Žemės ūkio ministerija turėjo labai gerą priemonę, pagal kurią buvo remiami besikuriantys verslai kaime. Tai buvo populiari priemonė, sudariusi galimybes kurti ir tam tikrą laiką išlaikyti darbo vietas, paskata jaunimui kurtis kaime. Kodėl tą priemonę sustabdė? Ar valdžia nemato, kas vyksta?“ – stebėjosi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovė.

Rengia ieškinius valstybei

D.Matukienė tvirtino, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui atstovaujantys teisininkai nagrinėja kitų ES šalių patirtį ir rengia ieškinius. „Kai kuriose šalyse yra priimti Vyriausybei nepalankūs teismo sprendimai dėl ribojimų. Mūsų teisininkai tai nagrinėja. Tikriausiai atsiras jėgos, kurios kreipsis į Konstitucinį Teismą. Mums jau dabar reikia remtis Konstitucija, nes kitaip pražudysime savo šalį. Daug įmonių yra pareiškusios norą dalyvauti grupiniuose ieškiniuose. Tačiau verslas nenori valstybę užversti ieškiniais ir dabar kažko iš jos reikalauti. Tai baisus dalykas, bet reikia aiškumo, jeigu dar kartą pasikartotų tokia pandemija. Turi būti labai aišku, kas ir kokius sprendimus priima, kokiu pagrindu ir kokios bus to pasekmės“, – teigė LSVVT pirmininkė.

Ji sakė, kad anksčiau smulkusis verslas labai nesigilino į teisinius niuansus ir valdžios priimamus sprendimus. „Dabar, kai pradėjome gilintis, aiškėja daug įdomių dalykų. Teisininkai mato, kad šiuo laikotarpiu priimti sprendimai gali būti neteisiniai“, – tvirtino pašnekovė.

Iškreipta konkurencija

G.Stoškus mano, kad reikia ne tik gaivinti smulkųjį verslą, bet ir normalizuoti konkurencinius santykius. „Mes, Jurbarko verslininkų organizacija, dar ankstesnei Vyriausybei buvome pateikę bene dvidešimt pasiūlymų. Jeigu į tai valdžia būtų sureagavusi, būtų atsiradę normalūs konkurenciniai santykiai tarp stambaus ir smulkaus verslo prekybos srityje. Tokiu atveju, mūsų skaičiavimais ir turima informacija, prekių kainos kristų mažiausiai perpus, nes dabar yra didžiuliai antkainiai“, – aiškino jis.

Jurbarko verslininkų organizacijos pirmininkas tvirtino, kad konkurencijos srityje daug ką pakeistų įteisinti du dalykai. Pirmiausia, jei gamintojai ar importuotojai bet kuriam rinkos dalyviui, nepriklausomai nuo to, kiek jis perka, prekę parduotų už tą pačią kainą. Kitas pasiūlymas – uždrausti mokėti bet kokius „marketinginius“ pinigus, kurie esą gali daug ką paslėpti.

Rekomenduojami video