Balandžiui persiritus į antrą pusę, Lietuvos turgavietėse vis daugiau galima surasti naujojo derliaus ūkininkų išaugintos lietuviškos produkcijos – ridikėlių, salotų, krapų, svogūnų laiškų. Valgytojai kol kas į lietuviškus pavasarinius žalumynus žiūri atsargiai ir dažnai renkasi atvežtinę produkciją, nes ši yra pigesnė. Ir nesvarbu, kad atvežtinis derlius jau ne pirmo šviežumo, nes atvežant jį „sukarta“ gal ne šimtai, o tūkstančiai kilometrų.
Skina derlių
Marčiukinio kaimo (Liudvinavo sen., Marijampolės sav.) ūkininkas Egidijus Petrauskas Suvalkijoje žinomas kaip patyręs ankstyvųjų žalumyninių daržovių augintojas. Šiemet jo šiltnamiuose pirmosios salotos bei svogūnų laiškai užaugo balandžio mėnesį. Jų daržininkas pirkėjams Marijampolės ūkininkų turgavietėje pasiūlė likus savaitei iki šv. Velykų. Kaip teigė pats ankstyvųjų daržovių augintojas, pradėjo prekiauti nelaukdamas švenčių, nes norėjo pažiūrėti, ar nuolatiniai pirkėjai, kurių netrūko ankstesniais metais, dar ateis.
Produkcijos yra nemažai, todėl prekyba turguje jis neapsiriboja, nuvežė žalumynų ir į Kauną, ketindamas parduoti didmeninėje prekyboje. Pasak ūkininko, jis save priskiria prie tų, kurie augina nedidelį kiekį produkcijos, bet ji pasižymi gera kokybe.
„Už salotas garantuoju 100 procentų, gali mamos vaikams drąsiai duoti – jokių chemikalų, salietros nenaudoju. Iš rudens patręšiu žemę natūraliomis trąšomis“, – pasakojo E.Petrauskas. Sunkiausia, anot jo, būna išsaugoti ekologiškumą, kai kokias nors auginamas daržoves užpuola amarai, bet ir tada randa išeitį, kaip neužteršti produkcijos.
Kitos ankstyvosios daržovės jau irgi stiebiasi ūkininko šiltnamiuose, bet jos dar turi ūgtelėti.
Pasak šiltnamių šeimininko, šiemet pavasario pradžioje visko buvo per mažai – trūko šilumos, saulės, o pavasariui įsibėgėjant per daug pasidarė tiek saulės, tiek vėjo.
„Daržininkai dabar dairosi lietaus debesų. Tik viena diena balandžio mėnesį buvo apsiniaukusi, bet nelijo nė karto. Sinoptikai vis žadėjo, bet pažadų netesėjo. Viską džiovina – reikia laistyti. Sausį ir vasarį nebuvo saulės, todėl labai trūko natūralios šilumos. Taigi gana sudėtingos sąlygos daržovėms auginti“, – teigė ūkininkas.
Salotų, ridikėlių, svogūnų laiškų, špinatų jau šiltnamiuose priauginę Gražina ir Juozas Vasiliauskai iš Patašinės bei kiti Marijampolės krašto ūkininkai. Už 100 gramų svogūnų laiškų, salotų prašo 60–70 centų, tiek pat kainuoja ir ryšulėlis ridikėlių, o sveriamų ridikėlių kilogramas kainuoja 4 eurus.
Nukonkuravo atvežtinės
E.Petrauskas ankstyvąsias daržoves augina dviejuose trijų arų dydžio šiltnamiuose. „Aš didelių plotų daržovių neauginu, bet kažkiek pateikiu ankstyvosios produkcijos. Turguje turiu nuolatinių klientų, kurie nori pirkti iš manęs, daug kas mato, kaip išauginu. Auginu dar žiedinių kopūstų, agurkų, pomidorų. Tikiuosi, kad artėjant Motinos dienai pradėsiu skinti agurkus. Šalti orai pristabdė jų augimą“, – pasakojo šiltnaminių daržovių augintojas.
Pasak jo, nutiko ir kitokių įvykių, kurie atitolino derlių jo šiltnamiuose – vieną naktį sudegė ventiliatoriai, kitą naktį vanduo vamzdžiuose užšalo lauke, nes šį pavasarį naktimis vis žnybtelėdavo nemenkas šaltukas. „Kitur gal tiek nešalo naktimis, kiek pas mus, Padovinio link“, – sakė ūkininkas.
Pasak E.Petrausko, nors lietuviškų žalumyninių daržovių kaina „nesikandžioja“, tačiau didelio pirkėjų susidomėjimo jis dar nejaučiąs – neišperka net ir to kiekio, kokį atsiveža į turgų. Bandymas Kaune urmu parduoti didesnį kiekį taip pat kol kas laukto rezultato nedavė – dalį derliaus teko parsivežti namo, nes lietuviškos produkcijos paklausa gana menka. Ją nukonkuravo pigesnė atvežtinė.
„Kur čia norės mūsų produkcijos, jei lenkiškų salotų, kainuojančių 1,3 euro, turguose pilna. Iš Italijos atvežtosios dar pigesnės“, – aiškino lietuviškų ankstyvųjų daržovių augintojas.
G. Vasiliauskienė . Asmeninio archyvo nuotr.
Įsibėgėja po truputį
Mūsų šalies turgavietėse jau galima rasti ne tik ūkininkų šiltnamiuose išaugintų lietuviškų krapų, salotų, svogūnų laiškų, ankstyvųjų ridikėlių, bet ir agurkų. Balandžio pirmąjį dešimtadienį jie kainavo apie 4 eurus už kilogramą, o mėnesio viduryje kaina nukrito iki 3 eurų, nes šylant orams pavasarinio derliaus vis gausėja.
Tiesa, laukiantieji, kad dar labiau kris lietuviškų agurkų kainos, gali nusivilti – pavasarį kainos taip sparčiai nekinta, mat šis derlius dar tik pirmasis, ankstyvasis, o norint jį gauti, reikia šildyti šiltnamį, kūrenti. Tad patiriama nemažai išlaidų, kurios, žinoma, atsispindi ir pirmųjų daržovių kainose. Be to, ir orai labai permainingi – nors pastarosiomis dienomis saulė įšildo orą ir iki 20 laipsnių, tačiau naktimis temperatūra nukrinta beveik iki nulio.
Kai kuriose šalies turgavietėse jau pasirodė ir pirmųjų lietuviškų pomidorų, išaugintų ūkininkų šiltnamiuose. Jų kaina kol kas pirkėjus ne itin vilioja – kilogramas kainuoja apie 4–5 eurus (labai maži kur kas pigesni – pardavėjai prašo po 2–3 eurus už kilogramą).
Tik pradžia
Z. Cironkienė
Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė
Mūsų asociacijos nariai nesispecializuoja šiltnaminių daržovių auginime. Stambieji augintojai tuo užsiima. Šiltnamiuose augintus svogūnų laiškus, prieskonines žoleles augintojai tiekė ištisus metus. Tik kai kurie mūsų asociacijai priklausantys pavieniai ūkininkai, prekiaujantys mažose parduotuvėlėse ar turgavietėse, jau gali pasiūlyti savo ūkių nedideliuose šiltnamiuose išaugintos produkcijos (rabarbarų, dar šio to).
Gegužės pradžioje, jei orai neatvės, jau turėsime pirmųjų smidrų, rabarbarų, špinatų, lauko salotų, tačiau sezonas įsibėgės tik gegužės pabaigoje. Pasiūla turėtų kiek didėti, nes specializuoti ūkiai didina gamybos apimtis. Tačiau vartojimui taip pat didėjant, kainos iš ūkio turėtų likti panašios, kaip ir praėjusiais metais. Salotos gali kainuoti apie 2 eurus už kilogramą, špinatai – 2–3 eurus, rabarbarai – 1,2 euro, smidrai – 6 eurus. Savaime suprantama, prognozes gali pakoreguoti ir įvežtinė produkcija.