Ekonominiai rodikliai rodo, kad Širvintų rajono savivaldybėje nedarbo lygis yra žemas, vidutinis darbo užmokestis kyla, tačiau, kaip LRT.lt teigė politologė Ainė Ramonaitė, nerimą kelia opozicinių balsų slopinimas savivaldybėje. Susilpnėjus „darbiečių“ pozicijoms, o „valstiečiams“ nekeliant savo kandidato į merus, panašu, kad daugiausia šansų Širvintų mero rinkimuose turi dabartinė savivaldybės vadovė, „socialdarbietė“ Živilė Pinskuvienė.
Kuo gyvena Vilnius? Kaunas? Visaginas? Širvintos? Artėjant savivaldos ir merų rinkimams portalas LRT.lt ruošia publikacijų ciklą, kuriame apžvelgs, su kokiomis problemomis susiduriama skirtingose savivaldybėse ir kaip siekiama jas spręsti.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikas Martynas Tininis, vertindamas Širvintų rajono savivaldybę, pažymėjo, kad šis kraštas pasižymi palankia mokestine aplinka. LLRI duomenimis, Širvintų rajono savivaldybėje vidutinė verslo liudijimo kaina siekia 16,5 Eur, kai gretimoje Ukmergės savivaldybėje – 151 Eur, o Vilniuje – 559 Eur. Pasak analitiko, komercinio nekilnojamojo turto mokesčio tarifas Širvintose taip pat nėra aukštas – 0, 5 proc. (kai Ukmergės raj. savivaldybėje – 0,9 proc.).
„2018 metų nedarbo lygis Širvintose siekė 8,8 proc. – mažiau nei vidutiniškai tarp 60 savivaldybių (vidurkis – 9,5 proc.). Ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių Širvintose sudarė tik 12,2 proc. (vidurkis – 27,7 proc.) ir jų sumažėjo 3,6 proc. nuo 2015 metų.
Galima sakyti, kad Širvintų rajono nedarbo situacija, palyginti su kitomis savivaldybėmis yra nebloga, o savivaldybės nustatomi mokesčiai kai kuriais atvejais – sąlyginai maži“, – savo įžvalgomis dalijosi M. Tininis.
Analitiko teigimu, Širvintos stokoja tiesioginių užsienio ir materialinių investicijų. Širvintų rajono savivaldybėje užsienio investicijos 2018 m. siekė 136 Eur vienam gyventojui, o materialinės investicijos – 939 Eur vienam gyventojui.
„Širvintų savivaldybės administracija turėtų ieškoti būdų, kaip pritraukti investicijas, nes ji konkuruoja su šalia esančia Ukmerge, kurioje tiesioginių užsienio investicijų (1725 eurai vienam gyv.) ir materialinių investicijų (1200 eurai vienam gyv.) buvo daugiau“, – pažymėjo M. Tininis.
LLRI duomenimis, vidutinis darbo užmokestis (VDU) Širvintose 2018 m. siekė 600 Eur. (VDU 60 savivaldybių – 620 Eur). Kaip teigė M. Tininis, Širvintose VDU augti galimybių ir vietos dar yra, tačiau tam reikia pritraukti investicijų.
Tačiau LLRI ekspertas atkreipė dėmesį, kad Širvintose, lyginant su kaimynine Ukmerge, savivaldybės administracijos išlaikymas yra brangus.
„2017 m. 11,3 proc. biudžeto buvo skirta Širvintų rajono savivaldybės administracijos išlaikymui, kai Ukmergė išsivertė su 5,6 proc. biudžeto. Gal savivaldybės administracijoje yra daug darbuotojų? 1000-iui gyventojų teko 7,3 užimtos administracijos pareigybės, kai Ukmergėje – 6,3, Vilniaus r. – 6,1, o Kėdainiai išsivertė su 3,25 darbuotojo 1000-iui gyventojų“, – aiškino M. Tininis.
Buvęs meras bedė pirštu ne tik į abejones keliančias išlaidas
Trejas kadencijas Širvintų rajono savivaldybei vadovavęs, tačiau šiuose savivaldos rinkimuose į merus nekandidatuojantis „valstietis“ Vytas Šimonėlis LRT.lt teigė vienomis didžiausių rajono problemų galintis įvardinti neefektyviai naudojamas savivaldybės ir europines lėšas.
„Mes pastatėme socialinės paskirties objektą, kurio kvadratinio metro kaina siekia 1400 eurų. Tokių objektų Lietuvoje nėra. <...> 180 metrų žvyrkelio suremontavome už 127 tūkstančius eurų. Jeigu būtume remontavę kilometrą, jis mums kainuotų 706 tūkstančius eurų“, – neūkiškumo pavyzdžius vardijo politikas.
Buvęs meras pasakojo, kad Širvintoms reikėtų susimąstyti ne tik apie užsienio investicijų pritraukimą, bet ir apie kai kurių ugdymo įstaigų tinklo plėtrą.
„Mieste yra du darželiai ir jų pakako, bet dabar artėjame prie tos ribos, kai daugiau tėvų nori vesti į darželius vaikus, tai galbūt šiek tiek trūksta vietos. <...> Mes gyvename prie Vilniaus, visi važiuoja dirbti ten. Sakyčiau, kad mūsų pirmaeilis uždavinys yra ne tik ieškoti investicijų, stengtis jas pritraukti, bet ir užtikrinti neformaliojo, ikimokyklinio ugdymo kokybę, kad jaunos šeimos norėtų gyventi Širvintose“, – komentavo V. Šimonėlis.
Politikas tvirtino, kad vis dėlto, jo manymu, daugiausiai abejonių kelia Širvintų rajono savivaldybės ir jos vadovės Ž. Pinskuvienės veiklos skaidrumas. V. Šimonėlio teigimu, merės bendražygiai užima svarbiausius postus savivaldybėje, o vietinį laikraštį „Širvintų kraštas“ leidžiančios UAB „Danielita“ akcininkė yra merės Ž. Pinskuvienės dukra Danielė Pinskutė.
„Savivaldybė yra užvaldyta, žmonės yra sukiršinti, bet aš manau, kad Ž. Pinskuvienė laimės rinkimus. Aišku, jeigu bus antras turas, gali būti įvairiai“, – kalbėjo V. Šimonėlis.
Pasipriešinti galėtų nebent „valstietis“, bet jis nenori
Primename, kad valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), sudariusi koaliciją su „socialdarbiečiais“, nutarė bendradarbiauti mero rinkimuose ir tarpusavyje nekonkuruoti. Tąkart „valstiečių“ lyderiai teigė, kad savivaldybėse, kuriose neturės savo kandidato į merus, rems „socialdarbiečių“ kandidatą į merus, tačiau Širvintos tapo išimtimi – Ž. Pinskuvienės LVŽS remti nepanoro.
Buvęs Širvintų meras, „valstietis“ V. Šimonėlis tvirtino, kad jis buvo įkalbinėjamas kandidatuoti į merus, tačiau nesutiko, mat nenori „grįžti atgal“.
Portalo „Krašto naujienos“, nušviečiančio Vilniaus krašto aktualijas, redaktorė Neringa Tuškevičienė LRT.lt teigė, kad, jos manymu, būtent V. Šimonėlis galėjo tapti rimčiausiu konkurentu Ž. Pinskuvienei.
„V. Šimonėlis greičiausiai būtų nurungęs Ž. Pinskuvienę, bet V. Šimonėlis sakė, kad nenori. Manau, kad antro turo pas mus nebus, nes visi, kam reikia, bus paglostyti, bus gavę kažką jei ne patys, tai jų vaikai, giminaičiai. Viskas aišku, kas laimės – Ž. Pinskuvienė“, – tvirtino žurnalistė.
Anot N. Tuškevičienės, Ž. Pinskuvienės šansus laimėti savivaldos rinkimus didina ir jos komandos įsigalėjimas savivaldybėje.
„Savivaldybės administracijoje dauguma darbuotojų yra Ž. Pinskuvienės judėjimo arba „socialdarbiečių“ nariai“, – pažymėjo N. Tuškevičienė.
LRT.lt kalbinta Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų profesorė, politologė Ainė Ramonaitė, 2016 m. su kitais akademikais analizavusi Lietuvos savivaldybes, tvirtino, kad Širvintos išsiskiria tuo, jog joje pastebimas vienos politinės jėgos, tai yra buvusios „darbietės“, šiuo metu prie „socialdarbiečių“ partijos prisijungusios Ž. Pinskuvienės komandos, dominavimas.
„Ž. Pinskuvienė buvo sukūrusi visą sistemą, kaip užvaldyti tą savivaldybę, kad neatsirastų opozicijos. Buvo skiriami savi žmonės į įvairias įstaigas ir visi, kas keldavo kažkokius reikalavimus, kritikuodavo, su jais būdavo susidorojama pakankamai drastiškai, pavyzdžiui, žmonės atleidžiami iš darbo. Dalis jų teismuose įrodė, kad buvo atleisti neteisėtai. Tai primena Baltarusijos stilių, kai jokios kritikos merei negali būti, leidinyje matomos merės nuotraukos ir visokie pagyrimai jai.
Dauguma vietinių gyventojų yra priklausomi nuo savivaldybės, nes Širvintose nėra kažkokio stipraus verslo, kuris būtų nepriklausomas. Vienintelis laisvės šaltinis buvo tai, kad kai kurie žmonės gyvena Širvintose, bet dirba Vilniuje. Tie žmonės buvo drąsesni, o likusieji buvo priklausomi nuo savivaldybės“, – komentavo A. Ramonaitė.
Pasak politologės, panašu, kad ir per artėjančius savivaldos rinkimus kitoms politinėms partijoms bus sunku sukurti konkurenciją Ž. Pinskuvienei. Politologė tvirtino, kad labiausiai dabartinei merei pasipriešinti rinkimuose galėtų Darbo partijos atstovai arba „valstiečiai“, tačiau dalis „darbiečių“ yra tiesiog perėję į Ž. Pinskuvienės gretas, o „valstiečiai“ net nėra išsikėlę savo kandidato į merus, tad panašu, kad dabartinė savivaldybės merė turi neblogus šansus laimėti rinkimus.
„Negaliu pasakyti, kad Darbo partija Širvintose turėjo nuo seno įdirbį, lojalių rinkėjų. Tuo metu, kai Ž. Pinskuvienė buvo Darbo partijos pirmininkė, jos bendražygiai buvo ir Darbo partijos nariai, bet, jei jie visi su ja kartu išėjo, atsidūrė jos komandoje, tai tada Darbo partija neturi administracinių resursų, nei žmogiškųjų resursų, kad tinkamai konkuruotų. Vargiai tikėčiausi, kad „darbiečiai“ galėtų pakeisti situaciją Širvintose.
„Valstiečiai“ Širvintose turėjo įdirbį. Buvęs rajono meras, „valstietis“ V. Šimonėlis buvo stipri opozicija Ž. Pinskuvienei ir galėjo tapti konkurentu, tačiau panašu, kad partiniai susitarimai situaciją pakeitė“, – kalbėjo A. Ramonaitė.
Ž. Pinskuvienė: tokie skundai kelia gailestį
Antros Širvintų rajono savivaldybės mero kadencijos siekianti Ž. Pinskuvienė LRT.lt neigė slopinanti opoziciją savivaldoje.
„Prieš tapdama mere, pati dirbau opozicijoje. Todėl tokie politikų skundai dėl „susidorojimo, užvaldymo ir panašiai“ man tiesiog kelia gailestį. Manau, kad jei esi aktyvus, jei turi, ką pasakyti žmonėms, tai demokratinėje visuomenėje tikrai rasi būdų kaip tą padaryti. O jei 10 metų prasėdėjęs mero kėdėje ir dar kelias kadencijas išrinktas tarybos narys neranda savyje noro ir ryžto veikti, burti žmones, teikti siūlymus, belieka tik karčias ašaras braukti ir skundus rašyti“, – į V. Šimonėlio kritiką reagavo Ž. Pinskuvienė.
Anot „socialdarbietės“, pasitikėjimas „valstiečiais“ savivaldoje sumenko, mat jų atstovų taryboje, vertinant praėjusią ir šią kadenciją, sumažėjo nuo 14 iki 2.
„Galbūt bijodami patirti dar vieną skaudų pažeminimą, jie ir neišdrįso kelti savo kandidato į merus“, – pažymėjo Ž. Pinskuvienė.
Širvintų rajono merė, analizuodama savivaldybės padėtį, tvirtino, kad 2015 m. Širvintų skola siekė 2,75 mln. Eur, tad šią problemą reikėjo spręsti jai.
„Visgi per visus šiuos metus, priversti atidavinėti paskolų „palikimą“, mes sugebėjome pritraukti į rajoną per 25 milijonus eurų Europos Sąjungos investicijų, įgyvendinti žmonėms reikalingus, laukiamus projektus, prikelti rajoną iš letargo miego ir nepadidinome skolos nei vienu euru“, – aiškino merė.
Ž. Pinskuvienė savivaldos rinkimų rezultatų prognozuoti nepanoro.
Visuomeninį rinkimų komitetą „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“ vedančios Ž. Pinskuvienės konkurentais kovo 3-iąją vyksiančiuose tiesioginiuose mero rinkimuose taps Darbo partijos kandidatas Alfredas Astikas, Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė Anna Kuznecovienė, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas Vidmantas Mateika, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Virginijus Sarpauskas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatė Rasa Tamošiūnienė, Liberalų sąjūdžio kandidatas Darius Valkauskas.
Gytis Pankūnas