Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sėmeninių linų augintojai entuziazmo nepraranda

Šiemet vos ne dvigubai išaugo linų plotai – 788 ha, o pernai deklaruota tik 452 ha. Sėmeninių linų augintojai mano, kad ateityje linų plotai gali dar didėti, nes auga jų poreikis ir maistui, ir pašarams. Sėmeninių linų produkcija yra konkurencinga, nes sėmenų, aliejaus ir jo gamybos šalutinių produktų, naudojamų pašarų gamybai, Europos rinka nėra užpildyta, tačiau Lietuvoje realizuoti linų sėmenų produkciją nėra lengva.

Realizuoja vietos ir užsienio rinkose

„Šiemet sėmeninių linų rinka nepasotinama – visi prašo, bet jau neturime, viską pardavę. Antri metai Europos rinkoje trūksta linų sėmenų“, – VL tvirtino Kęstutis Svečiulis, kartu su sūnumis Kazimieru ir Pauliumi savo ūkyje Kauno rajone auginantis linus.

Ūkininkas linus augina jau apie 25 metus. Šiemet linų ūkyje augo 50 ha, bet kiekvienais metais plotas skirtingas – nuo 50 iki 150 ha, atsižvelgiant į prognozuojamą linų sėmenų paklausą.

„Auginu tik sėmeninius linus. Pluoštinių linų Lietuvoje beveik niekas nebeaugina – gal tik vienas kitas ūkininkas po kokį hektarą užsiaugina, nes nėra kur jų dėti. Kadangi Lietuvoje užsidarė linų perdirbimo įmonės, krito kainos ir ūkininkai nustojo auginti pluoštinius linus. Taip atsirado didesnė niša sėmeniniams linams. Aš auginu sėmeninius linus, margainius, garstyčias – kultūras, kur mažesnė konkurencija, kur mažiau reikia arba išvis nereikia naudoti chemijos, trąšų“, – teigė K.Svečiulis.

Linų sektorius Lietuvoje sunyko dėl menkos paramos ir dėl skeptiško perdirbėjų požiūrio į Lietuvos augintojus – esą galima geresnės kokybės žaliavos atsivežti iš kitų šalių. Tačiau kai šalies ūkininkai nustojo auginti pluoštinius linus, perdirbamoji pramonė žlugo.

K.Svečiulis linų sėmenis realizuoja ir vietos, ir užsienio rinkose– eksportuoja į Latviją, Lenkiją, Olandiją.

Pasak ūkininko, linus auginti nėra labai sudėtinga, jų pasėliai prižiūrimi panašiai kaip ir kitų grūdinių augalų. Tik linai yra palyginti lepūs augalai. Priklausomai nuo metų, iš vieno hektaro linų galima prikulti nuo vienos iki trijų tonų sėmenų.

„Sėmeninius linus auginau ir auginsiu, nes moku ir žinau, kaip tai daryti, rinka derliui realizuoti yra, tačiau ar Lietuvoje atsiras daugiau linų augintojų – prognozuoti sunku. Daugiau ūkininkų linksta auginti rapsus, kviečius. Linų augintojui reikia pačiam ieškoti rinkų, kur realizuoti savo derlių, o rapsus, kviečius parduoti daug lengviau – pasirašai kontraktą su koncernu, skolon pasiimi trąšų, chemijos, o paskui už skolą atiduodi grūdus“, – pasakojo K.Svečiulis.

Pasak pašnekovo, kiekvienas ūkininkas turi skaičiuoti, ką jam apsimoka auginti. Su linais yra truputį daugiau rizikos – jie nuimami vėliau, nėra masinio jų supirkimo, priešingai nei kviečių, reikia galvoti, kur galės juos parduoti.

„Yra mažų aliejų spaudėjų, kurie spaudžia linų sėmenų aliejų, bet Lietuvoje mažėja žmonių, mažėja ir vartojimas. Mes visko per daug gaminame – pačiai Lietuvai tiek nereikia, o parduoti produkciją yra problema. Jeigu Ukraina, Rusija stipriai padidins plotus ir padidės grūdų derlius, Lietuvai bus sunku realizuoti net ir kviečius“, – tvirtino K.Svečiulis.

Plotai pamažu didėja

Širvintų rajone ūkininkaujantis Bronislavas Liubomiras Vošteris sėmeninius linus augina jau beveik 28 metus. Buvo metų, kai linus sėjo 50–70 ha plote, bet tuomet buvo didesnis šios produkcijos poreikis ir buvo lengviau ją realizuoti. Pastaraisiais metais ūkininko laukuose auginama iki 10–15 ha sėmeninių linų. Iš hektaro prikuliama po 1–1,5 tonos sėmenų.

Bronislavas Liubomiras Vošteris

Norintiems pradėti auginti sėmeninius linus B.L.Vošteris parduoda nemažai sėklos. Šviežiai spaustą sėmenų aliejų jis pardavinėja ūkininkų turgeliuose, parduotuvėse, nemažai pirkėjų atvyksta nusipirkti aliejaus tiesiai į ūkininko kiemą. Sėmenų išspaudas gyventojai sunaudoja vištoms, gyvuliams šerti.

B.L.Vošteris, populiarindamas linų sėmenis ir iš jų spaustą aliejų, savo ūkyje šešerius metus organizavo Lino šventes, kuriose apsilankiusiems žmonėms specialistai pateikė daug vertingos informacijos, mokslininkai, gydytojai aiškino apie linų ir jų produktų naudą, rengė edukacinius užsiėmimus.

Pasak ūkininko, nemažai žemdirbių savo reikmėms augina nedidelius, iki 1 ha sėmeninių linų plotus, juos nusikulia ir buitiniais presais spaudžia linų sėmenų aliejų.

„Seniau Lietuvoje buvo auginama daug linų. Metams bėgant linų plotai susitraukė. Dėl to kalta ir Vyriausybė, kad nesiėmė reikalingų priemonių linininkystei išsaugoti.Smulkūs linų augintojai nereikalingi nei valstybei, nei didiesiems prekybos tinklams, kuriems nereikia mūsų produkcijos. Nors pastaruoju metu sėmeninių linų plotai didėja ir, manau, didės, nes auga jų poreikis ir maistui, ir pašarams. Vien mūsų apylinkėje yra nemažai ūkininkų, kurie augina po 0,5–1 ha sėmeninių linų, bet jų nedeklaruoja. Todėl manau, kad šiemet linų plotai padidėjo ne iki 788 ha, o beveik iki 1 tūkst. ha. Tad per metus linų plotai beveik padvigubėjo, nes žmonės mato linų naudą. Ir pas mane užsisakė nemažai linų sėklos, tad kitais metais linų plotai bus dar didesni“, – tvirtino B.L.Vošteris.

Pasak ūkininko, linų sėmenų aliejus – labai sveikas produktas, kuriame gausu omega-3 riebalų rūgščių, naudingų žmogaus organizmui.

„Kas rūpinasi sveikata, tas savo organizmą stiprina linų sėmenų aliejumi. Juk šis produktas gali sumažinti žmonių sergamumą ir pagerinti maisto kokybę. Manau, kad sėmenų aliejaus vartojimas turėtų augti, nes sparčiai populiarėja sveikas gyvenimo būdas“, – VL sakė B.L.Vošteris.

Dabar, kai mūsų vis dar nepalieka COVID-19 pandemija, ūkininkas pataria stiprinti organizmą ir kasdien išgerti po 1 šaukštą linų sėmenų aliejaus arba suvalgyti 2–3 šaukštus maltų sėmenų.

Trūksta žinomumo

Utenos rajone, Griūčių kaime įsikūrusiame Ramūno Katino šeimos ūkyje spaudžiamas sėmenų aliejus.R.Katinas linų sėmenų aliejų vadina lietuvišku auksu.

„Tai nuo seno lietuvių vartotas kasdienis produktas, tad verta naudotis senolių išmintimi, maitintis sveikai ir džiaugtis geresne savijauta. Mūsų spaudžiamas aliejus visiškai natūralus, nefiltruotas, nerafinuotas, be jokių priedų ir tik iš Lietuvoje išaugintų linų“, – sakė R.Katinas.

Aliejus ūkyje spaudžiamas naudojant senovinį spaudimo būdą – hidraulinį presą, o produkcija turi tautinio paveldo sertifikatą. Dėl šio senovinio, kaimiško spaudimo būdo, pasak ūkio šeimininko, aliejus išlaiko visas savo gerąsias savybes. Aliejus spaudžiamas šaltuoju mechaniniu būdu, nedideliais kiekiais, todėl jis visiškai natūralus, nefiltruotas, nerafinuotas ir be jokių priedų.

Kas lieka išspaudus aliejų, sulesa vištos, linų sėmenų išspaudas perka žirgynai.

Ramūno ir Astos Katinų ūkio produkcijos galima nusipirkti parduotuvėlėse Alytuje, Šiauliuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Ukmergėje, taip pat mugėse, elektroninėje parduotuvėje. Didžiuosiuose prekybos centruose jų produkcijos nėra.

„Pastaraisiais metais linų sėmenų aliejaus paklausa laikosi maždaug tokiame pačiame lygyje. Manyčiau, šiam produktui labai trūksta reklamos. Mes dažnai važiuojame į muges, renginius, kur prekiaujame šiuo aliejumi ir matome, jog dar daug žmonių net nežino, koks tai naudingas ir sveikas produktas“, – apgailestavo R.Katinas.

Pradedantieji į linus nesidairo

 SAMSUNG CAMERA PICTURES

Lina Meilutė-Datkūnienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė

Bent kol kas sėmeninius linus auginti yra nepopuliaru. Rokiškio rajone yra keletas ūkininkų, kurie augina sėmeninius linus, bet tie plotai yra labai nedideli. Iš linų sėmenų spaudžia aliejų, kurį parduoda mugėse, turgeliuose, nedidelėse parduotuvėse.

Linų sėmenų poreikis spaudžiamam aliejui pilnai patenkinamas, todėl naujiems augintojams, spaudžiantiems aliejų, būtų sudėtinga realizuoti savo produkciją. Linų sėmenų aliejus masiškainėranei gaminamas, nei perkamas, nes jo vartojimas nėra išvystytas. Linų sėmenų aliejų mes labiau vartojame kaip sveikatinimo priemonę, kaip kažkokį papildą, o juk papildų negeriame nuolat ir dideliais kiekiais. Todėl linų sėmenų aliejus yra labiau nišinis produktas. Jo vartojimas atsiremia į mūsų gyvenimo būdą, o rinka yra pripildyta kitokių aliejų, kuriuos žmonės dažniausiai naudoja kepimui, virimui. Todėl rasti linų sėmenų aliejaus pirkėją turbūt gana sudėtinga, o stambioji pramonė nėra suinteresuota brangesniu produktu, koks ir yra linų sėmenų aliejus. Be to, jiems reikėtų didelių kiekių, kokių mūsų ūkininkai neužaugina.

Gal ir pati norėčiau linus auginti, ir vardas – Lina – lyg įpareigoja, bet tam reikalingos investicijos, reikėtų pertvarkytiūkį. Jei būtų tam tikra politika, skatinanti auginti linus, jeigu būtų galimybių, tai ūkininkai greitai persiorientuotų, tačiau dabar nėra poreikio. Gal situacija keisis tolimesnėje perspektyvoje ir atsiras tiek sėmeninių, tiek pluoštinių linųporeikis.Dabar linus augina tie, kurie tai daro jau ne pirmus metus, o pradedantieji ūkininkauti ir jaunieji ūkininkai linų auginimo nesirenka.

Tai įdomu

Lietuvos teritorijoje linai buvo pradėti auginti prieš 4 tūkst. metų. Hipokratas šį augalą pavadino „linu musita tissimum“ arba „pats naudingiausias“.

Prieš 80 metų linų Lietuvoje buvo auginama netoli 100 tūkst. hektarų.1936 m. Lietuva pagal parduodamo pluošto kiekį užėmė trečiąją vietą pasaulyje.

Pluoštiniai linai Lietuvoje turėjo gilias tradicijas, bet jų beveik nebeliko. Nuo 1995 m. mūsų krašte daugiausiai auginami sėmeniniai linai.

Naminis šalto spaudimo linų sėmenų aliejus laikomas lietuviško tautinio paveldo produktu, tradiciniu lietuvišku produktu. Linų sėmenų aliejumi paprastai yra skaninamas maistas: košės, rauginti kopūstai, sūdyti grybai, virtos bulvės, pupelės, žirniai; varškės, morkų, burokėlių, silkių patiekalai tam, kad žmogaus organizmas geriau pasisavintų riebaluose tirpstančius vitaminus. Linų sėmenų aliejus šiuolaikinėje virtuvėje derinamas prie uogų, medaus ar desertų.

Linų sėmenų aliejus yra išgaunamas mechaniniu šaltojo spaudimo būdu, kuo žemesnėje temperatūroje (mažiau kaip 30–35 °C ). Išspaustas linų sėmenų aliejus palengva nusėda, po to yra išpilstomas į tamsaus stiklo indus.

 

Rekomenduojami video