Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Rumokų bandymų stotyje – vadovų kaita

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Rumokų bandymų stotyje – permainos. Buvusį ilgametį šios įstaigos vadovą dr. Antaną Marcinkevičių pakeitė naujas direktorius dr. Virgilijus Paltanavičius.

Nesirinko lengviausių kelių

Buvęs vadovas A.Marcinkevičius išėjo į užtarnautą poilsį. Jis Rumokuose dirbo nuo 2000-ųjų, o įstaigai vadovavo pastaruosius 10 metų. Atsisveikinti dabar jau su buvusiu direktoriumi atvyko Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemeras Kazys Kiaulakis, administracijos direktorius Vitas Gavėnas, Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė bei Klausučių seniūnė Gema Skystimienė, kultūrinės veiklos vadybininkas Ramūnas Puodžiūnas. Visi jie dėkojo už nuoširdų darbą ir linkėjo didžiausios sėkmės kuriant naujus gyvenimo planus. Pats A.Marcinkevičius teigė, kad viskam yra pradžia ir pabaiga, tačiau tvirtino, kad net ir išėjęs į pensiją nepamirš savo buvusių kolegų, juos dažnai lankys.

A.Marcinkevičių į Rumokus pakvietė buvęs šios bandymų stoties vadovas Juozas Kaunas. Nuo 2000-ųjų liepos mėnesio jis dirbo J.Kauno pavaduotoju, o nuo 2008-ųjų ėmė šiai įstaigai vadovauti.

A.Marcinkevičius juokavo, kad jo kelias Rumokų bandymų stoties link puikiai atitiko lietuvių liaudies patarlę „Trečias kartas nemeluoja“. Dirbti šioje dar 1927 metais įkurtoje įstaigoje neseniai į pensiją pasitraukęs vadovas buvo kviečiamas 1976-aisiais, vėliau – 1981-aisiais. Tada abu kartus jis pasiūlymų atsisakė.

Labiausiai A.Marcinkevičius džiaugėsi, kad visą gyvenimą jį supo geri ir darbštūs žmonės, kurie visuomet buvo pilni idėjų, naujų sumanymų.

„Manau, kad buvau griežtas vadovas. Tėtis dar vaikystėje išmokė, kad reikia turėti savo nuomonę. Tuo visada ir vadovavausi. Aišku, į aplinkinių pasiūlymus taip pat stengdavausi įsiklausyti, o sprendimus priimdavau tik pasitaręs su kitais. Dirbdamas Rumokuose niekada nėjau lengviausiu keliu. Tikiu, kad ir naujasis vadovas bus toks pat. Kai keliauji ten, kur sunkiausia, tuomet ir kolektyvas seka iš paskos“, – kalbėjo A.Marcinkevičius.

Jo vadovavimo metu Rumokuose buvo remontuojami įstaigai priklausantys pastatai, stambinami bandymų laukai. Buvęs direktorius visada pats domėjosi stotyje atliekamais bandymais bei tyrimais. Jį dažniau būdavo galima sutikti laukuose, o ne darbo kabinete.

Šiandien Rumokų bandymo stočiai priklauso per 150 hektarų žemės.

Sunki pradžia

Šiandien Rumokų bandymų stočiai priklauso per 150 hektarų žemės. Didžiausius plotus užima kviečių, cukrinių runkelių ir rapsų bandymų laukai. Pačios stoties susikūrimo data laikoma 1927 metų spalio 20 diena. Būtent tada Vilkaviškio apskrityje, Žaliosios valsčiuje, Rumokų kaime, tuometinė Žemės ūkio įstaiga išpirko iš grafo Gavronskio 67,6 hektaro palivarko ūkį su keletu apleistų gyvenamųjų namų, ūkiniais pastatais ir nedideliu sodu. Pirmuoju vadovu buvo paskirtas agronomas Juozas Andriulis.

Pradžia nebuvo lengva. Pavyzdžiui, pavasario sėjai sėklų arkliais reikėjo parsivežti net iš Dotnuvos.

Iki 1947-ųjų Rumokų bandymų stotis priklausė Žemės ūkio rūmams. Įdomu tai, kad ji veikė net 1941–1944 metais, okupacijos metais. Tiesa, 1944-aisiais derlius dėl karo nebuvo nuimtas. Nuo 1945 metų dešimtmetį įstaiga priklausė Žemės ūkio ministerijai, o nuo 1956 iki 1992 metų – Žemdirbystės institutui. Vėliau Rumokų bandymų stotis buvo pavaldi Švietimo ir mokslo ministerijos Žemdirbystės institutui, o nuo 2010-ųjų ji yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro padalinys.

Rumokų bandymų stotis labai daug prisidėjo prie Lietuvos žemdirbystės istorijos. Čia buvo atliekami patys įvairiausi tyrimai: žemės dirbimo, įvairių augalų auginimo, jų apsaugos priemonių, linų agrotechnikos, o svarbiausia, kad čia vykdyta cukrinių runkelių selekcija, buvo sukurtos lietuviškų cukrinių runkelių veislės.

Šiandien Rumokuose atliekami tiriamieji ir taikomieji mokslo darbai. Įstaiga turi ir specialių užsakymų. 2014 metais tirta 61 veislė, po metų – 70, 2016-aisiais – 65, o pernai ir užpernai tirta po 45 veisles. Įstaigoje vykdomi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių užsakomieji darbai.

Šiuo metu Rumokų bandymų stotyje dirba 12 darbuotojų. Iš viso per įstaigos istoriją Rumokuose yra dirbę maždaug keturios dešimtys mokslininkų. Tarp žinomiausių yra profesoriai Vladas Čeikauskas, Regina Žulienė bei Juozas Staniulis, signataras Jonas Mačys, įstaigos vadovai Mindaugas Šalčius, J.Kaunas bei A.Marcinkevičius. Čia praktiką kažkada atliko net buvęs žemės ūkio ministras Vytautas Vazalinskas.

„Dėl savo ateities esame girdėję visokių kalbų. Per kelerius pastaruosius metus buvo uždaryta ne viena bandymų stotis. Rumokų ir Joniškėlio bandymų stotys buvo įkurtos pirmosios Lietuvoje, todėl labai tikiuosi, kad jos ir gyvuos ilgiausiai“, – vylėsi pašnekovas.

A. Marcinkevičius: " Manau, kad buvau girežtas vadovas. Tėtis dar vaikystėje išmokė, kad reikia turėti savo nuomonę".

Traukė žemė ir mokslas

A.Marcinkevičius savarankiškai niekada neūkininkavo, tačiau su žemės ūkiu susijęs kone visas vyro gyvenimas. Meilę žemei Vilkaviškio rajono gyventojas paveldėjo iš savo senelio ir tėvo. Vyras pasakojo, kad jo tėtis mokėjo taip gražiai arkliu arti, kad eidami į bažnyčią žmonės stebėdavosi, kaip įmanoma taip tiesiai vagas suarti.

Baigęs Žemės ūkio akademiją A.Marcinkevičius įsidarbino buvusiame Vilkaviškio rajono kolūkyje „Į komunizmą“. Jau 1973 metais jis tapo šio kolūkio vadovu ir šias pareigas ėjo iki pat kolūkio griūties. A.Marcinkevičius kaip vadovas buvo gerbiamas ir mylimas darbuotojų. Kituose kolūkiuose žmonės dažnai turėdavo dirbti ir savaitgaliais, tačiau tik ne „Į komunizmą“ kolūkyje.

„Mes visus darbus padarydavome laiku, pirmiau už kitus. Niekas niekada neturėjo pas mus atvažiuoti į talką. Tik mes kitiems padėdavome kulti grūdus, imti runkelius. Tuometinė valdžia labai pyko, kad nedirbame savaitgaliais, tačiau aš visada atkirsdavau, kad žmonėms reikia pailsėti. Girdėjau visokių kalbų apie save, jos ne visada buvo malonios, tačiau realiai nukentėti dėl to neteko“, – teigė buvęs kolūkio pirmininkas ir Rumokų bandymų stoties vadovas.

Jis negalėjo atsistebėti, kaip pastaraisiais metais pasikeitė ūkininkavimo sąlygos. Pasak jo, tarybiniais laikais niekas net nebūtų galėjęs pagalvoti apie dabartinius technikos pajėgumus, viendaiges augalų sėklas ar taip efektyviai piktžoles naikinančius chemikalus.

„Beje, Rumokuose buvo atliekami pirmieji Lietuvoje bandymai su viendaigėmis cukrinių runkelių sėklomis!“, – sakė A.Marcinkevičius.

Anot jo, dabar žemdirbystėje beveik nelikę rankų darbo, tad ūkininkauti daug lengviau.

Mylintis žemę suvalkietis visada domėjosi ir mokslo laimėjimais. Jis dar 1984 metais apsigynė daktaro laipsnį – atliko bandymus su herbicidais ir ištyrė jų poveikį naujausioms augalų veislėms.

„Dar būdamas studentas ėjau klausyti, kaip mano dėstytojai gina disertacijas. Jiems tai buvo neįprasta, kad studentas domisi jų moksline veikla, o man tikrai buvo labai įdomu“, – prisiminė A.Marcinkevičius.

Jis teigė išėjęs į pensiją daugiau laiko skirsiantis anūkams, knygų skaitymui ir grybavimui miške.

 

Valentinas Jakimavičius

Rekomenduojami video