Skaičiuojama, kad, palyginti su vasarą fiksuojamais srautais, pirmomis rugsėjo savaitėmis Vilniuje į gatves išvažiuoja apie 30 proc. daugiau automobilių. Gerokai suintensyvėja eismas ir užmiesčio keliuose. Tad atvykus į didžiuosius miestus reikėtų nusiteikti, kad kelionė, kuri rugpjūtį trukdavo keliolika minučių, rugsėjį gali išsitęsti iki valandos, daugiau laiko gali užtrukti ir vietos mašinai pastatyti paieškos. Ekspertai pataria, kaip išvengti streso rugsėjį.
Perjungti mąstymą
Tačiau rugsėjis – tik įžanga į spalį, kai dėl prastėjančių oro sąlygų mažėja transporto greičiai, gatvių tinklo pralaidumas ir fiksuojamos didžiausios spūstys.
Darius Jonušis, lenktynių organizatorius ir „BMW vairavimo akademijos“ vadovas, teigia, kad po atostogų į aktyvų gyvenimo ritmą rugsėjį grįžusiems vairuotojams nėra lengva deramai įvertinti, kad eismas staiga tapo intensyvesnis, o daugelio galvoje vis dar vyrauja atostogų režimas. Todėl svarbu jau nuo pat rugsėjo pradžios tarsi „perjungti“ mąstymą iš poilsinio į darbinį.
„Svarbu suvokti ir įvertinti, kad nuo rugsėjo mėnesio į miestus sugrįžta studentai, mokiniai, kurie dažnu atveju net per pėsčiųjų perėjas eina žiūrėdami į telefonus, ir mes, vairuotojai, dėl to turime būti ypač budrūs“, – primena specialistas.
D.Jonušis sako, kad rugsėjį vairuotojai turėtų kiekvienai kelionei didmiesčiuose tiesiog numatyti papildomas keliasdešimt minučių.
Jeigu tai piko metas, prie planuojamos kelionės trukmės reikėtų pridėti 20–30 minučių, o jeigu vidurdienis – bent 10 minučių. Laiko sutaupyti tai nepadės, tačiau nereikės nervintis vėluojant į susitikimą ar darbą.
„Pasiteisinimas, kad užstrigai spūstyje, šiais laikais skamba nekaip – vadinasi, nesugebi planuoti laiko. Be to, reikėtų nepamiršti, kad ne tik eismas gatvėse suintensyvėja: stovėjimo vietos rudenį gali tekti ieškoti ilgiau nei vasarą, tad kelionei būtina numatyti daugiau laiko“, – pataria D.Jonušis.
Jis turi ką pasakyti ir į didžiuosius miestus rudenį atvykstantiems studentams: mažiau patyrusiems ir gatves menkai pažįstantiems vairuotojams jis pataria su miestu susipažinti vakarais, kai eismas nėra intensyvus, o pirmosiomis rugsėjo savaitėmis piko metu naudotis kitomis transporto priemonėmis.
Naudoti programėles
Ieškant greičiausio ir trumpiausio maršruto tiek mieste, tiek užmiestyje, verta pasitelkti išmaniąsias programėles, kurios gali būti nesunkiai įdiegiamos į bet kurį išmanųjį telefoną. Pavyzdžiui, „Google Maps“ ar „Waze“ – pastaroji gali ne tik parodyti, kuriose vietose realiu laiku susidarė eismo spūstys, bet ir apskaičiuoti optimalų kelionės maršrutą pagal esamas eismo sąlygas ar nurodyti, kurių atkarpų vengti.
Žinoma, programėles reikėtų naudoti dar prieš sėdant į automobilį, o ne spaudyti telefoną jau vairuojant.
„Sėdint prie vairo atsipalaiduoti negalima niekada, o rugsėjį būtinas ir ypatingas atidumas prie mokymo įstaigų. Ne veltui prie mokyklų greitis yra ribojamas iki 40 km/val.“, – teigia D.Jonušis.
Anot saugaus eismo ekspertų, nors kiekvienais metais transporto srautai didmiesčiuose auga, spūsčių problema kyla ne tik dėl transporto priemonių skaičiaus kelyje.
Didelę įtaką spūstims daro ir vairuotojų pomėgis užsiimti pašaline veikla, dėl ko transporto srauto judėjimas dar labiau sulėtėja. Paskaičiuota, kad eismo srauto pralaidumas galėtų būti iki 40 proc. didesnis, jei vairuotojai nesinaudotų išmaniaisiais įrenginiais ir neužsiimtų kita veikla, bet visą savo dėmesį sutelktų į vairavimą.
Sankryžose – nežiopsoti
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, transporto priemonių skaičius Vilniuje kasmet auga, o tai yra viena pagrindinių spūsčių susidarymo priežasčių. Per pastaruosius trejus metus sostinėje registruotų transporto priemonių padaugėjo 6 proc. ir dabar jų kiekis viršija 300 tūkstančių. Darbo dienomis Vilniuje važiuoja apie 340 tūkst. automobilių, iš kurių apie 130 tūkst. atvažiuoja iš priemiesčių.
Kaune didesnės spūstys rytinio bei vakarinio piko metu susidaro Šventosios Gertrūdos ir Gimnazijos gatvės sankryžoje bei visoje atkarpoje nuo Šauklių gatvės, Kauno pilies iki Karaliaus Mindaugo prospekto. Kritinė vieta yra ir Murava, taip pat Savanorių prospekto pradžia ir kai kurios prospektą kertančios vietos
Tuo metu uostamiestyje labiausiai apkrauta centrinė miesto dalis.
Vilniaus eismo organizavimo departamento Eismo valdymo skyriaus vadovo Roberto Markovskio teigimu, vairuotojai galėtų patys šiek tiek prisidėti prie spūsčių mažinimo, jeigu greičiau reaguotų į eismo situaciją, šviesoforo signalus.
Anot jo, dažnai pirmas automobilis pajuda po 1–2 sekundžių užsidegus žaliam šviesoforo signalui, antras – dar po 2–3 sekundžių, o spūsčių metu tarpai tarp automobilių kartais siekia iki 30–40 metrų. Skaičiuojama, jog dėl sankryžų blokavimo, kartais – ir dėl vairuotojų neatidumo per 30 sekundžių, degant žaliai šviesoforo šviesai, pravažiuoja 5–6 transporto priemonės, kai jų galėtų pravažiuoti bent 12–15.
Taip pat vairuotojams rekomenduojama nesiblaškyti, spūstyse iš anksto pasirinkti reikiamą eismo juostą ir nesirikiuoti kaskart, kai kitoje juostoje pradeda judėti automobiliai. Toks manevravimas sukelia papildomas prastovas, išauga eismo įvykių tikimybė ir sumažėja eismo juostų pralaidumas.
Ištikus eismo įvykiui, specialistai ragina taupyti visų eismo dalyvių laiką. Jei įvykio aplinkybės aiškios, rekomenduojama deklaracijoje nusibraižyti schemas, vairuotojams pasirašyti ir, esant galimybei, patraukti transporto priemones į šalikelę ar netoliese esančią stovėjimo aikštelę. Taip galima saugiai surašyti likusią informaciją ir netrikdyti kitų eismo dalyvių.
Erzina nerodantieji posūkių
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad didžiausią stresą vairuotojams kelia staiga iš vienos eismo juostos į kitą persirikiuojančios transporto priemonės. Šią įtampos ir nemalonių emocijų prie vairo priežastį nurodė beveik du trečdaliai (61 proc.) respondentų.
Beveik pusei (46 proc.) šalies vairuotojų didžiausią stresą prie automobilio vairo kelia posūkio signalų prieš manevrus nerodantys eismo dalyviai. Dar 30 proc. vairuotojų keliaudami automobiliu stresą patiria dėl neleistinose vietose kelią kertančių pėsčiųjų, tokia pat dalis – dėl saugaus atstumo nesilaikančių vairuotojų.
Tarp kitų stresą keliančių veiksnių šalies vairuotojai taip pat dažnai minėjo situacijas, kai nepraleidžiama persirikiuoti, neišjungiamos tolimosios šviesos prasilenkiant, viršijamas greitis arba važiuojama lėčiau nei leistina.
„Daugiausia streso keliuose, be abejo, kelia pavojingos situacijos, dėl kurių kyla rizika susižeisti ar būti sužeistam. Pavojingi persirikiavimai ir kiti manevrai – bene dažniausia eismo įvykių priežastis tad natūralu, kad tokie atvejai vairuotojams sukelia daug streso. Didelė įtampa dar labiau apsunkina vairavimo sąlygas, todėl patenkama tarsi į užburtą ratą, kai pavojingų situacijų gausa keliuose kelia daug streso, o šis dar labiau didina jų riziką“, – sako Raimondas Bieliauskas, ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.
Nervingiausias – jaunimas
Draudimo bendrovės BTA prieš dvejus metus atliktas Lietuvos vairuotojų tyrimas atskleidė, kad nervingiausi eismo dalyviai yra jauni žmonės.
Apklausos duomenimis, moksleivius bei studentus labiausiai erzina posūkių nerodymas (stresą kelia 64,4 proc. visų vairuotojų ir 80 proc. jaunesnių), staigiai ir netikėtai išeinantys į perėją (57 proc. visų vairuotojų ir 72 proc. jaunesnių) bei neleistinoje vietoje gatvę kertantys pėstieji (53,8 proc. visų vairuotojų ir 68 proc. jaunesnių).
Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas, teigia, kad dėl tokios situacijos iš dalies kalta patirties stoka, tačiau visiškai realu, kad jaunesnės kartos atstovai tiesiog kitaip supranta eismą.
Pasak jo, nors keliuose chaoso daugiausia rugsėjį, tačiau kelerių metų statistika rodo, kad jauni vairuotojai daugiausia eismo įvykių sukelia ne rugsėjį, o spalį.
„Nuo rudens tiek su nepatyrusiais, tiek su nepagrįstai agresyviai važiuojančiais jaunais vairuotojais neišvengiamai susidursime dažniau. Eismas rugsėjo pirmosiomis savaitėmis ir taip itin chaotiškas, tad teks būti pakantesniems, kolegiškesniems ir guostis tuo, kad šis tarpsnis tiesiog praeis“, – optimizmo įlieja A.Žiukelis.
Adomas Grinius