Pandemija ir karantinas privertė dalį ūkininkų, daugiausia smulkių ir vidutinių, persiorientuoti į elektroninę prekybą. Ūkininkų gaminamos produkcijos įsigyti internetu buvo galima ir anksčiau, tačiau dėl pandemijos ištuštėjus prekyvietėms, turgeliams, nevykstant mugėms ir kitiems renginiams, prekyba internetu išaugo kelis kartus. Ūkininkai buvo priversti ieškoti kelių pas pirkėjus – galėdami pasiūlyti savo gaminamą produkciją tiesiai iš ūkių, vieni jų įkūrė e. parduotuves, kiti apie savo parduodamus produktus aktyviau skelbė socialiniuose tinkluose, skelbimų tinklalapiuose, ūkininkų ir prekybininkų įsteigtose internetinėse parduotuvėse bei platformose.
Pravertė kūrybiškas požiūris
„Pandemija yra sunkus metas. Kita vertus, ji atvėrė daugiau kūrybiško požiūrio, išmokė kažko naujo. Pamatėme, kaip galima labiau išnaudoti įvairias galimybes. Viena jų – ūkininkų produkcijos pristatymas, reklama internetiniuose puslapiuose, socialiniuose tinkluose. Ūkininkai vis daugiau informacijos apie savo produkciją skelbia internete. Internetinė prekyba žymiai pagyvėjo. Pandemijos metu išryškėjo, kad tai tikrai gera priemonė“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Kaimo plėtros komiteto pirmininko pavaduotoja, Lietuvos jaunimo ir jaunųjų ūkininkų sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkė Lina Meilutė-Datkūnienė.
Nuolat kalbama, kad būtina trumpoji maisto grandinė, kai ūkininkas pats augina, gamina ir parduoda. Jei ūkininkas pats parduoda savo užaugintą ir pagamintą produkciją, tai ir pelnas pačiam lieka. Internetinė prekyba – vienas iš būdų, kaip surasti tiesioginį kelią ant vartotojų stalo.
Pasak pašnekovės, trumpoji maisto grandinė orientuota į vietinę rinką, kad žaliava neišvažiuotų iš mūsų, turėtume galutinį produktą, o produktų „nukeliauti kilometrai“ būtų kuo trumpesni. Trumposios maisto tiekimo grandinės, kuriomis produkcija iš gamintojo be prekybos tarpininkų keliauja tiesiai pas pirkėjus, teikia naudos ir ūkininkams, ir jų gaminių vartotojams. Trumposios grandinės leidžia sumažinti prekybos kaštus, užtikrinti maisto šviežumą ir kokybę. Savo ruožtu tai didina Lietuvoje užaugintų žemės ūkio produktų ir maisto gaminių paklausą.
„Esu už produkto kelio trumpinimą ir už tai, kad vartotojas labiau susipažintų su ūkininkais, žinotų, kas gamina jiems produkciją. Galų gale, gal net kartais pamatytų kiemą, iš kur atvažiuoja daržovės, vaisiai, pieno ar kiti gaminiai. Taip didėja ūkininkų ir vartotojų pasitikėjimas vieni kitais, mezgasi ilgalaikiškesnis santykis. Ūkininkui tai yra tam tikras užtikrinimas, kad vartotojas yra ne šiaip sau prašalaitis, kad tai galbūt ilgesnio bendradarbiavimo pradžia. Kai kalbame apie trumpąsias maisto grandines, jeigu norime jas populiarinti, turime būti atviresni – ir ūkininkai, ir vartotojai. Prie to prisideda ir internetinė prekyba“, – tvirtino L.Meilutė-Datkūnienė.
Pastūmėjo įkurti e. parduotuvę
Koronaviruso pandemija ūkininkams metė didžiulį iššūkį: riboti tiesioginiai kontaktai, žmonės vengė naudoti grynuosius pinigus, stojo pardavimai ir didėjo produkcijos kiekis, tačiau išradingi ūkininkai nenuleido rankų.
Iki pandemijos į ūkininkų Neringos ir Dariaus Pažėrų „Babtų medelyną“ Kauno rajone įsigyti sodinukų ir medelių važiavo pirkėjai iš visos Lietuvos. Ūkininkų auginami ir parduodami vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukai turi didelę paklausą, jų pasirinkimas didžiulis – pradedant obelimis, kriaušėmis, vyšniomis, slyvomis, šilauogėmis, gervuogėmis, serbentais, svarainiais ir baigiant persikais, abrikosais, lazdynais. Tačiau pernai užklupus pandemijai, kai pirkėjai negalėjo atvykti į medelyną ir išsirinkti norimų sodinukų, prekyba labai smuko.
„Kadangi dėl pandemijos buvo įvesti suvaržymai prekybai, žmonės negalėjo atvykti nusipirkti sodinukų. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį įkūrėme „Babtų medelyno“ elektroninę parduotuvę. Nors apie elektroninę parduotuvę jau seniai galvojome, pandemija pastūmėjo šiam žingsniui ir pagreitino jos įkūrimą. Buvome priauginę daug sodinukų, o kai gyva prekyba sustojo, galvojome, ką daryti, kad sodinukai kažkaip pasiektų žmones. Taip ir atsirado mūsų elektroninė parduotuvė. Į elektroninę prekybą greitai persiorientavo ir pirkėjai. Per pandemiją jie internetu perka maistą ir daug kitų dalykų, tad sodinukų įsigyti mūsų elektroninėje parduotuvėje jiems nekilo jokių sunkumų“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Neringa Pažėrienė.
Sodinukų sezonai – pavasaris ir ruduo, bet pats prekybos pikas būna pavasarį. Jau dabar pirkėjai intensyviai užsisakinėja sodinukus „Babtų medelyne“ – daugiausiai perka šilauogių, obelų, vyšnių, kriaušių sodinukų.
„Jau antras „pandeminis“ pavasaris. Per pirmąjį pernai nežinojome nei kas, nei kaip bus, o dabar jau esame pasiruošę, turime šiek tiek patirties – sklandžiai veikia elektroninė prekyba, sudarėme sutartis su kurjeriais. Vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukus atsakingai supakuojame, o kurjeriai juos pristato pirkėjams. Nebuvo nė vieno pirkėjo nusiskundimo, kad sodinukas būtų atkeliavęs aplūžęs ar kitaip pažeistas. Sodinukus pas mus perka ne tik Kauno rajono gyventojai. Užsakymai atkeliauja iš visos Lietuvos – iš Molėtų, Klaipėdos ir kitų vietovių“, – teigė N.Pažėrienė.
Neteko mugių ir parodų
Prekyba internetu vyko ir iki pandemijos. Dalis ūkininkų siūlė savo produkciją per internetinę platformą „Kaimas į namus“, kuri buvo sukurta tam, kad padėtų ūkininkui rasti tiesiausią, be tarpininko, kelią pas vartotoją. Šioje platformoje apie savo ūkio „Ožkų alėja“ produkciją skelbia ir Ignalinos rajone gyvenanti Jurgita Baravykienė.
Šis šeimos ūkis iš ūkyje auginamų ožkų, karvių pieno gamina įvairius produktus, augina daržoves. Iki pandemijos „Ožkų alėjos“ produktų buvo galima nusipirkti turguje, atvykus į ūkį, užsisakius telefonu ūkininkai atveždavo produktus Vilniuje gyvenantiems pirkėjams. Nemažą dalį produkcijos parduodavo įvairiose mugėse, renginiuose.
„Pavasarį vykdavo Kaziuko mugės, įvairios miestų šventės, parodos, rudenį – vėl mugės ar įmonių renginiai, kur galėdavai dalyvauti ir parduoti savo produkciją. Dabar to neliko. Labai sumažėjo ir prekyba turguje. Jei kas nors sako, kad smulkūs ūkininkai nenukentėjo, tai netiesa. Mūsų gamybos pajėgumai gali būti tie patys, bet žmonių perkamoji galia sumažėjo. Be to, baimindamiesi koronaviruso žmonės mažiau vaikšto į turgų. Prekyba turguje žymiai sumažėjo, tad lieka nenupirktos produkcijos“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo J.Baravykienė.
Ūkininkė kartą per savaitę pieno produktais prekiauja Švenčionių turguje, informaciją apie ūkio produkciją skelbia ne tik platformoje „Kaimas į namus“, bet ir savo feisbuko paskyroje, reklaminiais postais dalinasi feisbuko grupėse.
„Turime nuolatinių klientų, bet po tokio informacijos pateikimo atsiranda naujų pirkėjų arba atsiliepia senieji ir kartą per savaitę arba kas dvi paskambina, užsisako produktų, klausia kada galime jų atvežti. Užsisakiusiems internetu produktus pristatome – dukra kartą per savaitę ar dvi važiuoja į Vilnių ir nuveža. Prekiaujame sūriais, varške, pienu. Kaimo žmonėms labiau patinka tradiciniai dalykai, o internetu užsisakantiems pirkėjams – netradiciniai ožkų pieno produktai. Tačiau internetinė prekyba nekompensuoja galimybių, buvusių iki pandemijos, kai buvo galima prekiauti mugėse, renginiuose“, – apgailestauja J.Baravykienė.
Pasak pašnekovės, internetinė prekyba gal daugiau naudos duoda ūkininko žinomumui – paskaitę apie ūkį, čia gaminamą produkciją, pirkėjai nori gyvai pamatyti, užsukti į ūkį, tačiau per pandemiją tokios galimybės nėra.
„Kai gyvai prekiauji, pirkėjas mato tavo produkciją, koks asortimentas, o nuotraukos internete taip neveikia kaip realiai matomi produktai, iš kurių gali rinktis“, – sakė ūkininkė.
Nemažai daliai smulkių ūkininkų internetinė prekyba karantino metu tapo būtinybe. Prekyba internetu išaugo, tačiau bendra apyvarta sumažėjo. Smulkiems ūkiams veikti rinkos sąlygomis koronaviruso pandemijos metu gana sudėtinga, ūkininkų pajamos sumažėjo.
Dalis ūkininkų į internetinę prekybą nepasuko net per pandemiją. Kaišiadorių rajone viščiukus broilerius auginanti Asta Zabulionienė prekiauja turguje Vilniuje, informaciją apie savo produkciją skelbia internetinėje platformoje „Kaimas į namus“, tačiau net ir prasidėjus pandemijai prekybos paukštiena į elektroninę erdvę neperkėlė.
„Prekyba maisto produktais buvo leidžiama ir karantino metu. Mes nepajutome apribojimų ar didesnių sunkumų, tad internetu visai neprekiaujame. Telefonu užsisako seni mūsų klientai, kuriems produkciją vežu į Kauną. Nuolatiniai klientai mūsų produkciją parekomenduoja savo draugams, pažįstamiems, taip atsiranda naujų pirkėjų, kuriems pageidaujant pristatome paukštieną“, – sakė A.Zabulionienė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje mažais kiekiais maistą tvarko ir tiesiogiai jį vartotojams parduoda apie pusė tūkstančio smulkiųjų ūkininkų ir žemės ūkio įmonių. Norinčiųjų užsiimti tokia veikla skaičius kasmet didėja. Auga susidomėjimas galimybe kurti šeimos verslą, gaminti tradicinius maisto produktus.
VMVT primena, kad nusprendus produktais prekiauti ir internetu, reikalingi papildomi dokumentai. Jeigu ūkininkas nusprendžia keltis į internetinę erdvę, jam tereikia papildyti turimą leidimą. Tai paprasta procedūra, atliekama nemokamai, pateikus minimalų skaičių dokumentų. Veiklos aprašyme turi atsirasti įrašas, kad veikla vykdoma ir internetu.