„Dezinformacija apie koronavirusą užplūdo internetą. Kaip sustabdyti gandų ir melo plitimą?“ – klausia skaitytojas Algimantas is Kauno rajono.

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Reikšmingiausias modernios psichologijos atradimas yra tai, kad žmogaus mąstymas ir požiūris į gyvenimą gali daryti jam įtaką, o tai pasireiškia pakitusia kalba. Žodžiai turi kuriančią arba griaunančią galią: vieni atima drąsą, naikina kūrybiškumą, kiti pakylėja ir įkvepia, vienus sako linkintys mums gero, kitus šnibžda gundantis biblinis žaltys.

Dezinformacija apie koronavirusą užplūdo internetą. Todėl pats laikas aptarti informacinę higieną ir kaip stabdyti melo plitimą.

Šiandien naujienos apie koronavirusą yra svarbios visiems. Socialiniai tinklai ne tik padeda jomis dalintis, bet ir siūlo žinias, kurias skleidžiantys ne visada linki gero. Kaip neužkibti ant jų kabliuko?

Pirmasis ir bene svarbiausias patarimas – prieš persiunčiat žinutę pagalvoti. WhatsApp buvo įkeltas įrašas, kuriame susijaudinusi moteris pasakojo, kad ligoninėje visi sergantys koronavirusu gydomi ibuprofenu. Medikai tvirtino, kad šis vaistas gali pabloginti sergančio būklę. Ar sąmokslo teorijų mėgėjas klausys medikų? Jis platins įrašą. Neverta sekti jo pavyzdžiu. Geriau pagalvoti, kas, kada bei kokiu tikslu įkėlė žinutę į internetą ir jei kils abejonių jos patikimumu – nepersiuntinėti ir nesidalinti.

Panašiais atvejais mūsų abejonės yra tarsi kompasas informacijos vandenyne. Kilus abejonėms, žinutės geriau neplatinti, nes ji veikiausiai problemas ne išspręs, o jų sukels. Yra siūlančių tokias žinutes aptarti pokalbių forumuose. Būtų gražu, jei siūlantysis pasisakytų abejojantis žinutės teisingumu ir specialistus kviestų išsakyti savo nuomonę.

Nereikia būti specialistu, kad būtų galima įvertinti, iš kokio šaltinio ateina žinutė, kuo pagrindžiami jos teiginiai. Kai remiamasi „geru draugo pažįstamu“, „vienos Afrikos šalies sveikatos ministru“ ar Nostradamo pranašyste – žinute tikrai verta suabejoti. Tokius pranešimus reikia sugretinti su patikimų šaltinių platinama informacija, sužinoti, ką ta tema oficialiai skelbia Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), Jungtinės Karalystės sveikatos tarnyba, JAV ligų kontrolės centras ar Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija. Šių organizacijų ekspertai irgi gali klysti, tačiau jais pasitikėti galima labiau nei anoniminiu „gydytoju, dirbančiu Italijoje“.

Melagingas, neretai tikslingas ir apgalvotas, žinias platintojai siekia pateikti įtikinamai: jos rašomos dokumentų forma, imituojant valstybinių institucijų pranešimus. Todėl pasitikėti verta tik patikrintų šaltinių skelbiama informacija. Juolab, kad tokie šaltiniai neretai demaskuoja melą. Pavyzdžiui, ES diplomatinė tarnyba paskelbė pranešimą apie dezinformaciją. Jame įvardinti melagingi gandai (jog koronavirusas yra slaptose JAV laboratorijose sukurtas biologinis ginklas ir jam išgydyti yra natūralių priemonių ir pan.), kuriuos skleidžia Kremliui pavaldi žiniasklaida.

Melagingomis žinutėmis siekiama įbauginti ir sujaukti mąstymą. Joms nebūdingas logiškumas ir nuoseklumas. Bet ja susidomėjęs žmogus gali nepasiduoti emocijoms, išlikti racionalus. Melas internete minta baime ir nerimu, natūraliu žmonių noru rūpintis tiek savimi, tiek artimaisiais. Todėl pamatę užrašus „Patarimai, kaip apsisaugoti“, „Vaistas nuo koronaviruso“ jie skuba dalintis žiniomis, o tik po to galvoja. Geriau būtų elgtis priešingai – pagalvoti prieš dalinantis.

Neleiskime plisti melui. Tai padaryti sunku, bet įmanoma – turime savarankiškai mąstyti, rinktis patikimus informacijos šaltinius, rūpintis savo artimųjų ir visuomenės dvasine stiprybe.