Lenkijoje sparčiai plintant paukščių gripui, mūsų ir stambius, ir smulkius paukščių augintojus nusmelkė stiprus nerimas – jei ši liga pasieks Lietuvą, dėl afrikinio kiaulių maro aptuštėję ūkininkų ir kaimo gyventojų tvartai gali likti visiškai tušti, o stambiesiems gamintojams grėstų dar didžiuliai nuostoliai. Ypač neramu, kad virusas plinta netipiniu laiku, dažniausiai paukščių gripo protrūkiai nustatomi pavasarį ir rudenį, kai aktyviai migruoja paukščiai.

Gali išplisti per parą

Nuo praėjusių metų pabaigos Lenkijoje vienas po kito registruojami nauji paukščių gripo protrūkiai. Kaimyninėje šalyje jau sunaikinta tūkstančiai kalakutų, vištų ir kitų paukščių. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, Lenkijoje patvirtintas didelio patogeniškumo H5N8 potipio paukščių gripo virusas. Paukščių gripas – itin pavojinga ir greitai plintanti liga, kuri paprastai išguldo visus ūkyje laikomus paukščius.

VMVT skelbia, kad yra vykdoma sustiprinta iš Lenkijos įvežamos paukštienos ir kalakutienos kontrolė, tikrinamos visos įvežamos siuntos. Tačiau tai, pasak kai kurių ūkininkų, menka paguoda.

Patyrusio paukštininko Vladislovo Tamošiūno, ūkininkaujančio Anykščių rajone, prognozės mūsų paukščių augintojams dėl Lenkijoje plintančio paukščių gripo itin niūrios: virusas Lietuvoje gali išplisti žaibo greičiu – per vieną parą.

Vladislovas Tamošiūnas

„Mums gresia rimtas pavojus, kalbu labai rimtai, ir tai dėl betvarkės. Iš Lenkijos pas mus nekontroliuojamai privežama daugybė gyvų paaugintų paukščių: vištaičių, ančiukų, žąsiukų, kalakučiukų. Didmenininkai įveža, mažmenininkai per vieną parą juos paskleidžia po visą Lietuvą. Jeigu paukščius vežame su tarptautiniais dokumentais, mums taikoma didelė kontrolė, o spekuliantai, matyt, perveža per sieną slapčiomis“, – tvirtino žinomas paukščių augintojas.

Gyvi paukščiai vežami pavasarį, tada ir gali kilti didesnis pavojus paukščių gripo viruso plitimui. Pasak V.Tamošiūno, jeigu nebus įvesta griežta kontrolė, laukia liūdnos pasekmės.

Kova su spekuliantais

Paukščių augintojui V.Tamošiūnui širdį sopa, kad sąžiningai dirbantys ūkininkai Lietuvai nebereikalingi. „Dvidešimt penkerius metus atidirbau šioje srityje, daug investavau, bet lieku nuošalėje. Visi turgūs pilni spekuliantų, jie ir po kaimus paukščius išvežioja. Mes vykdome daugybę įsipareigojimų, o jiems tai – nė motais, nes jų niekas nekontroliuoja. Veterinarijos specialistai sako, kad jie – ne policininkai ir spekuliantų nesugaudys“, – nusivylimo neslėpė ūkininkas.

Bene pirmasis Lietuvoje kalakutus auginti pradėjęs ūkininkas dosnus patarimų, jo konsultacijų prašo jauni žmonės. „Iš Švedijos grįžusi jauna pora prašė pakonsultuoti, kaip sukurti ūkį. Pro ašaras pasakiau, kad pats klydau kurdamas ūkį. Tada maniau, kad einu teisingu keliu, o dabar matau, jog klydau. Nieko gero nepatariau jaunuoliams, nes juos gali užgožti spekuliantai. Juk turguose beveik neliko nieko lietuviško – bulvės lenkiškos, daržovės ispaniškos ir lenkiškos, paukščiai lenkiški, ir jokios kontrolės“, – nusivylęs konstatavo V.Tamošiūnas.

Pavojus lauko paukščiams

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) prezidentas Vytautas Tėvelis, atstovaujantis stambiems paukštynams, pripažino, kad paukščių augintojams tikrai neramios dienos dėl kaimyninėje šalyje sparčiai plintančios paukščių ligos. „Čia pat pašonėje registruojami vis nauji židiniai. Iš Lenkijos pas mus įvežama labai daug paukštienos ir kiaušinių. Yra kažkiek galimybių ir tokiu būdu patekti virusui, bet čia galbūt nėra didelio pavojaus, be to, veterinarijos specialistai tvirtina, kad iš tų zonų paukštininkystės produktai nepatenka“, – teigė jis.

Vytautas Tėvelis

Daug didesnis pavojus – migruojantys laukiniai paukščiai, kurie iš užkrėstų židinių gali atskraidinti užkratą. Paukščių gripas perduodamas netiesioginio kontakto su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač išmatomis, būdu, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę. Užsikrėtusio paukščio išmatose virusas gali būti gyvybingas nuo 44 iki 105 dienų.

LPA vadovas pabrėžė, kad didelės prekinės fermos stengiasi laikytis biologinės saugos reikalavimų, čia paukščiai laikomi uždarose patalpose, naudojamos dezinfekcijos priemonės ir pan. Kitaip paukščiai laikomi smulkiuosiuose ūkiuose. „Žiema švelni, iki dabar paukščiai išleidžiami į lauką. Tad praskrendantys laukiniai paukščiai gali juos užkrėsti. O jeigu šalia didelė prekinė ferma, jai gresia dideli nuostoliai“, – susirūpinimą išsakė V.Tėvelis.

Nustačius paukščių gripo protrūkį aplink židinį, nustatoma 3 km spindulio apsaugos ir 10 km priežiūros zona, kurioje visi naminiai paukščiai turi būti laikomi uždaryti tvartuose, draudžiama įvežti ar išvežti paukščius ir jų produktus.

„Taigi tam tikra prasme kažkuriam laikui paralyžiuojama prekinės fermos veikla. Produktų negali išvežti ir realizuoti, juos reikia kažkur kaupti, reikia papildomos šaldymo įrangos, patalpų. Be to, per tą laiką nutrūksta ryšiai su pirkėjais, ima trūkinėti visa gamybos ir realizacijos grandinė, tad neišvengiama gamybinių ir prekybinių nuostolių“, – aiškino LPA prezidentas.

Liga skirtinguose rajonuose

Mįslių ir dar daugiau nerimo kelia tai, kad paukščių gripas plinta netipiniu laikotarpiu. Iki šiol paukščių gripo protrūkiai įvairiose valstybėse fiksuoti pavasarį ir rudenį, kai laukiniai paukščiai aktyviai migruoja.

Lenkijoje pirmasis ligos židinys užfiksuotas Naujųjų metų išvakarėse Liublino vaivadijoje esančiame kalakutų ūkyje, kuriame buvo auginama daugiau kaip 12 000 paukščių. Po kelių dienų

Lenkijos veterinarijos institucija pranešė, kad tame pačiame regione užregistruoti dar du nauji didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkiai kalakutų ūkiuose. Gripas pasireiškė tame pačiame kaime, kuriame buvo nustatytas pirmasis šios ligos atvejis. Skelbiama, kad buvo sunaikinta apie 30 tūkst. paukščių.

Toliau pasipylė dar daugiau informacijos apie ligos protrūkius. Specialistams sukėlė nerimą didelio patogeniškumo (H5N8) paukščių gripo protrūkis, užregistruotas centrinėje Lenkijos dalyje, Didžiosios Lenkijos Ostruvo (Ostrów Wielkopolski) rajone, kuris yra gerokai nutolęs nuo pirmojo ligos židinio. Virusas patvirtintas vištų dedeklių ūkyje, kuriame šių metų sausio pirmosiomis dienomis ėmė gaišti vištos.

Gali susirgti ir žmonės

VMVT perspėja gyventojus, vykstančius į Lenkiją, kad vengtų lankytis kaimyninės šalies paukščių laikymo vietose ar ūkiuose, nes tokiu būdu galima tapti ligos sukėlėjų pernešėjais. Taip pat nerekomenduojama vežti į Lietuvą lenkiškus paukščius, paukštieną ar kiaušinius. Labai svarbu, kad į Lietuvos teritoriją grįžtančios transporto priemonės, naudojamos naminiams paukščiams gabenti, būtų valomos ir dezinfekuojamos.

VMVT specialistai pabrėžia, kad paukščių gripo virusas gali susargdinti ir žmones. Tiesa, skirtingai nuo įprasto gripo viruso, paukščių gripo virusas neplinta oru, todėl kitų potipių paukščių gripo virusu žmonės gali užsikrėsti tik tiesiogiai kontaktuodami su gyvais ar kritusiais sergančiais paukščiais. Virusas išlieka gyvybingas ir užsikrėtusių paukščių išmatose, užkrėstame vandenyje, taip pat gali būti įkvėptas su dulkėmis. Įrodymų, kad šio gripo virusą gali perduoti žmogus žmogui, nėra.

Netipinis pasireiškimas

Marius Masiulis, VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius

Turint omeny metų laiką, tai netipinis paukščių gripo pasireiškimas. Dažniausiai paukščių gripo protrūkiai nustatomi pavasarį ir rudenį, paukščių migracijos laikotarpiais, tačiau Lenkijos pavyzdys parodė, kad virusas gali pasireikšti ir netipiniu laikotarpiu.

VMVT atkreipia paukščių laikytojų dėmesį į Lenkijoje įvykusius protrūkius ir ragina būti budriems. Paukščių laikytojams rekomenduotina ištisus metus laikytis biologinio saugumo priemonių, kaip tai daro didieji paukščių augintojai. Rekomenduojama negirdyti paukščių atviro telkinio vandeniu, lesalus ir kraiką laikyti laukiniams paukščiams nepasiekiamoje vietoje. Taip pat raginama dažnai plauti ir dezinfekuoti rūbus, batus ir įrankius, naudojamus atliekant paukščių priežiūros darbus, paukščius laikyti patalpoje su stogu.

Ir, žinoma, atkreipti dėmesį į paukščių būklę, pakitus paukščių elgsenai (nustojus lesti, gerti, pasireiškus apatijai, atsiradus barzdelių, kitokių odos pakitimų) – nedelsiant kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją arba artimiausią VMVT departamentą.

Susiekus su kolegomis iš Lenkijos dar nebuvo žinių, kaip virusas pateko į pirminius židinius. Keli židiniai yra tarpusavyje susiję, todėl virusas ir išplito, bet tikslaus atsakymo dar nėra.

Šiuo metu laukiama Europos Komisijos sprendimo, iš kurių Lenkijos teritorijų bus uždraustas paukščių ir jų produktų pervežimas.

Lietuvoje 2017 m. paukščių gripas buvo nustatytas gulbėms, kurios buvo likusios žiemoti. Iš viso buvo užregistruoti 5 atvejai: 4 – Kaune ir 1 atvejis Klaipėdoje.