Krašto politikai paskutiniame šių metų rajono tarybos posėdyje sprendė dėl naujų tarnybinių automobilių įsigijimo, daugiausia seniūnijoms bei kai kurioms savivaldybės biudžetinėms įstaigoms. Vis dėlto paaiškėjo, kad tų pinigų, kurių buvo prašoma, toli gražu nepakanka įsigyti iš tiesų naujiems automobiliams, tad seniūnijos, kaip ir anksčiau, iš esmės turės tenkintis senais, neekonomiškais ir taršiais automobiliais.
Vėluoja pagaminti
Pirmiausia buvo aptarta Kėdainių krašto muziejaus situacija. Muziejus jau yra gavęs rajono tarybos pritarimą naujo automobilio pirkimui, tačiau paaiškėjo, kad jis dar tebėra gaminamas.
Kol automobilis bus surinktas, muziejus prašė leidimo kitą automobilį nuomotis 8 mėnesių laikotarpiui, išleidžiant ne daugiau nei 3,2 tūkst. eurų.
„Šiuo metu laukiame „Toyota Proace“ septynių vietų automobilio. Jis didesnis, talpus, jame telpa ne tik daugiau žmonių, bet ir galima ramiai važiuoti į parodas, vežtis meno kūrinius, jei reikia.
Automobilis dar nėra pradėtas gaminti, nes įmonė susiduria su dalių tiekimo trukdžiais. Tačiau jie mums už vėlavimą mokės delspinigius“, – sakė muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Jis pridūrė, kad nuomai ieškos gana naujo automobilio, ne senesnio nei 3 metų.
Nuomosis ir pirks
Kėdainių bendruomenės socialinis centras savo ruožtu dvejus metus nuomosis lengvąjį tarnybinį automobilį už ne daugiau kaip 9,6 tūkst. eurų bei pirks specialų automobilį už ne daugiau kaip 48 tūkst. eurų.
Kaip aiškino Bendrojo skyriaus vedėjas Egidijus Grigaitis, lengvojo automobilio reikia centrui ėmus teikti socialinės pagalbos namuose paslaugas, o perkamas automobilis turi specialias funkcijas. Juo bus pakeistas šiuo metu turimas 15 metų senumo automobilis.
„Įsigyjamas automobilis bus 9 vietų, pritaikytas neįgaliesiems, turės specifinę įrangą, įmontuotą liftą. Tas, kuriuo dabar centras naudojasi, yra 2008 metų gamybos. Jis senas, eksploatacinės sąnaudos didelės, reikalavimai techninei apžiūrai vis kyla“, – sakė E. Grigaitis.
Centro vadovė Rūta Kaupienė atkreipė dėmesį, kad nuo kitų metų centras teiks dar daugiau paslaugų gyventojams, o jų teikti be automobilio tiesiog neįmanoma.
„Nuo 2023 metų teiksime socialinių paslaugų poreikio vertinimą visame rajone, be automobilio būtume bejėgiai.
Teikdami pagalbą namuose, mes gyventojams ir maistą vežame, vaistus, palydime žmones į gydymo ar kitas įstaigas. Tam būtinas atskiras automobilis“, – sakė R. Kaupienė.
Seniūnijoms – seni
Rajono taryba taip pat patvirtino ir itin kuklias pinigų sumas, už kurias Truskavos, Vilainių ir Surviliškio seniūnijos galės įsigyti lengvuosius automobilius. Jiems skirta nuo 8,5 iki 12 tūkst. eurų sumos, tad akivaizdu, kad kalba eina toli gražu ne apie naujos kartos automobilius.
„Lengvųjų automobilių bazė labai sena visose seniūnijose. Turime žiūrėti į kokybę, o ne į kiekybę.
Pats naujausias automobilis, kokį galima rasti seniūnijose, yra 2009 metų. Yra seniūnijų, kurios naudoja ir 1993 metų automobilius. Nuomojami, žinoma, naujesni automobiliai.
Tačiau mieste važinėjamasi naujais automobiliais, o rajonuose senos mašinos.
Mane šokiruoja tokia atskirtis, o seniūnai turėtų drąsiai prašyti daugiau pinigų naujesniems automobiliams, o ne taupyti paslaugų ar darbų sąskaita, kad atliktų pinigėlių senoms mašinoms pirkti iš sutaupytų seniūnijų lėšų“, – svarstė tarybos narė Gitana Kaupienė.
Jai antrino ir Valstiečių frakcijos seniūnė Adelė Štelmokienė, stebėdamasi, kad deklaruojama, jog perkamas naujas automobilis, tačiau iš tiesų seniūnijos perka senas mašinas.
Kas keitė, kas ne?
Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius pripažino, kad kaimiškosiose seniūnijose nauji automobiliai tikrai praverstų ir, kiek įmanoma, tiek automobilių parkas yra atnaujinamas.
„Keletą pastarųjų metų turime tendenciją įsigyti kiek galima daugiau naujų automobilių. Visų pakeisti vienu metu neįmanoma, o visose seniūnijose jau po vieną naują automobilį nupirkome.
Metų pabaigoje sutaupius konkursines lėšas seniūnai skiria naujų automobilių įsigijimui“, – sakė administracijos direktorius.
Meras Valentinas Tamulis replikavo, kad problema keliama lygioje vietoje ir pridūrė, kad tai, jog seniūnai taupo pinigus, yra gerai ir rodo jų ūkišką požiūrį.
Opozicijos atstovas Saulius Grinkevičius, bandė naujų automobilių pirkimo klausimą pastumti į kitus metus – kartu ir į naują mero ir rajono tarybos kadenciją.
„Pirmą kartą nuspręsta nuomoti seniūnams naujus automobilius ir tai tęsiama, jiems buvo pernuomoti nauji automobiliai. Kita kokybė ir kitas darbas. Ir ūkinius automobilius reikėjo atnaujinti.
Visoms seniūnijoms reikia naujų normalių automobilių. Kitoj kadencijoj turime prie to klausimo grįžti“, – sakė S. Grinkevičius.
Tačiau G. Kaupienė atkreipė dėmesį, kad nauji automobiliai seniūnijoms yra ne kieno kito, o būtent šios kadencijos tarybos reikalas.
„<…>. Seniūnus skatinu nebijoti prašyti daugiau pinigų, kad galėtų įsigyti naujesnius automobilius“, – patikslino G. Kaupienė.
Viskas turi būti aiškiai, suprantamai ir perspektyviai sudėliota
Valdančiųjų frakcijos lyderė Nijolė Naujokienė, paklausta, kodėl seniūnijos įsigyja vis tik senus, o ne naujus automobilius, sakė: „Senų automobilių įsigijimą vertinu nevienareikšmiškai. Dešimties ir daugiau metų automobilis greitu laiku reikalaus didelių papildomų išlaidų priežiūrai ir remontai – tą žino kiekvienas vairuotojas, todėl laikyti seno automobilio įsigijimą ir dar iš paskutiniųjų taupant seniūnijose pinigus, kurie iš esmės yra skirti gyventojų paslaugų gerinimui, nelaikau nei racionaliu, nei perspektyviu dalyku.
Ir nemanau, kad savivaldybė, atsakingai planuodama darbus ir lėšas, negalėtų išnuomoti arba nupirkti naujų ar bent naujesnių automobilių, jei jie tikrai yra reikalingi.
Iš kitos pusės, žinodama, kad yra metų pabaiga ir seniūnijos turi sutaupę pinigų, kurių kitur nelabai ir gali panaudoti dėl įvairių procedūrinių dalykų, suprantu, kad tai yra viena iš galimybių seniūnijai įsigijus automobilį teikti greitesnes ir kokybiškesnes paslaugas vietoje dabar. Žiūrint į perspektyvą įstaigas ir seniūnijas aprūpinant transportu, reikia pasirengti konkrečius planus, kuriuose ir būtina numatyti lėšų transporto priemonių įsigijimui, kurių laukia ir kultūros centrai, ir seniūnijos, ir švietimo įstaigos.
Jeigu planuosime apgalvotai, tai įstaigų vadovai neatsidurs prašytojų ir taupytojų vaidmenyje, kai vieniems pinigai skiriami, kitiems – ne, o tretiems, galbūt žemai nusilenkus, leidžiama pirkti ar įsigyti transporto priemonę. Viskas turi būti aiškiai, suprantamai ir perspektyviai sudėliota.“