Politinė partija Nacionalinis susivienijimas išplatino pareiškimą, kuriuo smerkia Lietuvos jėgos struktūrų ir teisėsaugos institucijų daugiau nei dešimtmetį demonstruojamą niekinantį požiūrį į piliečius ir teisingumo nebuvimą, ypač akivaizdų rezonansinėse bylose.
„Atkreipiame dėmesį į keturis labai skirtingus, bet kertinius atvejus, atskleidžiančius teisingumo parodiją, kuria virto mūsų teisėsauga ir teismų sistema.
Pirmasis – išprovokuotos riaušės ir smurtinis susidorojimas su protestuotojais 2009 metų sausio 16 dieną, kurios sukaktį minime. Valstybė tiesiog organizavo parodomąjį susidorojimo su protesto dalyviais reginį, siekdama pamokyti piliečius ateityje verčiau nė nemėginti išsišokti prieš valdžios sprendimus.
Antrasis – Garliavos istorija, kai vaiko atėmimui buvo pasitelktos neįtikėtino dydžio perteklinės pajėgos, vėl naudotas demonstratyvus smurtas prieš beginklius piliečius. Po to daugelį metų truko nepatogių „pedofilijos bylos“ liudytojų teisminis persekiojimas iki šiol nesant – ir tai svarbiausia – jokių aiškių ir visuomenę įtikinančių atsakymų į daugelį pačios bylos vis dar keliamų klausimų.
Trečiasis – Darbo partijos korupcijos byla, kurioje ciniškai vilkinant procesą galiausiai sulaukta senaties. O valstybė vėl milijonais remia šią partiją, kurios akivaizdaus korupcinio veikimo teismas ir nepaneigė.
Pagaliau ketvirtasis atvejis yra unikaliausias, naujausias ir mažiausiai žinomas visuomenei. Nepriklausomos Lietuvos teismai vėl ir vėl priima stribus ir sovietinių prievartos struktūrų darbuotojus išteisinančius sprendimus, nes partizanų ir kitų rezistentų persekiotojai esą veikė teisėtai – pagal tuo metu galiojusius okupacinius LTSR įstatymus. Tai apskritai yra atviras okupacijos teisėtumo pripažinimas Lietuvos teisminės valdžios vardu ir pasityčiojimas iš laisvės kovų ir pačios valstybės. Tačiau visos valdžios šakos tyli šios gėdos akivaizdoje“, – pareiškimą apibendrino Nacionalinio susivienijimo pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas.
Pareiškime reikalaujama, kad „Prezidentas ir Seimas imtųsi esminės valstybės teismų ir teisėtvarkos institucijų pertvarkos, kuri turi prasidėti šiais politinę valią ir ryžtą ją įgyvendinti patvirtinančiais parengiamaisiais veiksmais, tarp kurių SSRS represinių struktūrų bendradarbių pašalinimas iš teismų ir teisėtvarkos institucijų, išsamūs ir objektyvūs 2009-01-16 įvykių prie Seimo bei 2012 metų specialiųjų pajėgų perteklinio jėgos panaudojimo Garliavoje tyrimai, sąžiningas, nešališkas ir viešas N. Venckienės teismo procesas, apribotos galimybės daryti profesinę karjerą teisėjams ir prokurorams, vilkinusiems nuo okupacinio režimo nukentėjusiųjų asmenų bylų nagrinėjimą arba išteisinusiems akivaizdžiai nusikaltimus padariusius sovietinio okupacinio režimo represinių struktūrų vykdytojus.
Nacionalinis susivienijimas taip pat reikalauja atnaujinti nuo sovietinio okupacinio režimo nukentėjusiųjų skundų nagrinėjimą dėl kardinolo S. Tamkevičiaus, vyskupo J. Kaunecko, sesers N. Sadūnaitės, kunigo R. Grigo ir kitų rezistentų persekiojimo. Pareiškimo autorių teigimu, „šiai Lietuvai ir jos išsilaisvinimo istorijai ypač svarbiai ir sudėtingai bylai nagrinėti turi būti sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija arba ji turi būti nagrinėjama teismo plenarinėje sesijoje, atsižvelgiant į 1945 m. rugpjūčio 8 d. Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo statuto nuostatas, 1946 m. gruodžio 11 d. Jungtinių Tautų organizacijos Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje patvirtintus tarptautinės teisės principus ir EŽTT 2019 m. kovo 12 d. sprendimo byloje (peticijos Nr. 28859/16) išvadas.“
Laikydamasis nuo partijos įsteigimo 2020 metų kovą viešai skelbtos pozicijos, Nacionalinis susivienijimas taip pat reikalauja Prezidentą ir Seimą išslaptinti pavardes žmonių, bendradarbiavusių su SSRS specialiosiomis tarnybomis, iš esmės pakeičiant įstatymą dėl Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos.