Koronaviruso grėsmė ir karantinas iškėlė nemažai iššūkių mokykloms, kai reikėjo organizuoti darbą nuotoliniu būdu. Iš pradžių ne visi moksleiviai, ypač kaimiškosios teritorijos mokyklų, turėjo kompiuterius, strigo prisijungimai prie edukacijos sistemų, bet ne mažiau sumaišties kilo ir dėl vis viešai kaitaliojamų galimų mokslo metų baigimo, brandos egzaminų organizavimo datų. Dabar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo ugdymą organizuoti iki birželio 1-osios, bet mokyklai nusprendus ugdymas galėtų tęstis ir ilgiau.
Tikisi vienodų sąlygų visoje Lietuvoje
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija galutinio sprendimo, kada turėtų baigtis mokslo metai, dar nepaskelbė. Šią savaitę vyksta konsultacijos su savivaldybių, mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių atstovais, tačiau jau dabar pažymima, kad mokslo metai neturėtų baigtis anksčiau negu birželio 1 dieną.
„Atsižvelgdami į esamą ekstremalią situaciją šalyje ir jau įsibėgėjusį mokymą nuotoliniu būdu, vaikų aprūpinimą kompiuterine įranga, bendrojo ugdymo mokykloms ugdymą siūlome organizuoti iki pat birželio 1 d.
Jei per visus mokslo metus ugdymas buvo intensyvinamas ir programa yra baigta iki šios datos, mokyklos vadovas kartu su bendruomene gali nuspręsti ugdymą baigti. Tačiau kitos edukacinės veiklos mokykloje nuotoliniu būdu ar įprastu, jei karantinas bus pasibaigęs, galėtų ir toliau vykti – neformalaus švietimo veiklos, individualios konsultacijos vaikams, kuriems reikia papildomos ugdymo pagalbos“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Mokyklų bendruomenės į ministerijos siūlymus reaguoja įvairiai, bet beveik visus stebina pozicijų kaitaliojimas.
„Šiek tiek nustebino sprendimas trumpinti mokslo metus, nes prieš šį pranešimą ministras buvo informavęs visuomenę, jog mokslo metai trumpinami nebus, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktorė Dalia Baliutavičienė. – Mes esame nusiteikę dirbti, bet negaliu pasakyti, iki kurios konkrečios dienos, nes dar viliamės, jog aukščiausiu lygiu bus nuspręsta ir nurodyta, iki kada mokslo metai turėtų tęstis. Pasakymas, jog ugdymas trunka iki birželio 1 dienos, o nuo birželio 1-osios sprendžia mokykla, mūsų netenkina.“
Pasak D. Baliutavičienės, Vėžaičių pagrindinė mokykla yra pasirengusi mokyti nuotoliniu būdu: stokoję kompiuterių ar planšečių mokiniai jais yra aprūpinti, mokytojai ir moksleiviai jau yra įgudę dirbti šiomis neįprastomis sąlygomis.
Mokyklos vadovė tikisi, jog bus aiškesnis sprendimas dėl mokslo metų baigimo datos, nes norėtųsi, kad visoje Lietuvoje būtų vienodos sąlygos, vienodi spendimai.
„Kodėl mokykla turi savarankiškai nuspręsti, ar birželio 1 dieną jau pabaigti ir toliau nebevykdyti ugdymo proceso, ar dar turi jį tęsti? Kaip yra bendrieji ugdymo planai su tam tikromis konkrečiomis nuostatomis, taip ir turėtų būti nurodyta, kada baigiasi mokslo metai, kada rekomenduojamos atostogos. Tad labai viliuosi, jog aiškumas, ką daryti birželį, bus. Jeigu vis tik to nebus, mokykla spręs, ką toliau daryti“, – tvirtino Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktorė D. Baliutavičienė.
Nerimas dėl egzaminų
Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos direktorė Gita Kubilienė pripažįsta, kad mokytis nuotoliniu būdu buvo iššūkis visiems – ir moksleiviams, ir tėvams, ir mokytojams, nes kaimo mokykloje ne visi vaikai turėjo priemonių nuotoliniam mokymuisi.
„Ministerija aprūpino planšetėmis, kompiuteriais, tad įrenginius perdavėme jų stokojusiems daugiavaikių, socialiai remtinų šeimų vaikams. Nuotoliniu būdu dirbame jau ketvirtą savaitę, viskas sustyguota ir, galima sakyti, techniškai sekasi neblogai, tačiau dirbant nuotoliniu būdu mokytojų darbo krūvis gerokai padidėjo, nes reikia paruošti užduotis, skaidres, vaikams nusiųsti vaizdines pamokas, viską išaiškinti ir padaryti dar daugybę kitų darbų. Manyčiau, kad ugdymą iki birželio 1-osios būtina baigti. Koks tikslas mokslo metus tęsti ilgiau, jei mokytojai iki birželio 1-osios bus išdėstę visą ugdymo turinį?“ – sakė G. Kubilienė.
Siūlymui ugdymą baigti birželio 1-ąją pritartų ir Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius. Jo manymu, ilginti mokslo metų nereikėtų. Ugdymo turinys bus išdėstytas, o dirbant nuotoliniu būdu krūviai ir mokiniams, ir mokytojams, mokyklos administracijai yra dideli. Direktoriaus nuomone, kur kas didesnė problema – brandos egzaminai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, jog pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 22 d.–liepos 21 d. Pagrindinės brandos egzaminų sesijos rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 5 d. Pakartotinė egzaminų sesija bus vykdoma nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. Brandos atestatui gauti reikia dviejų išlaikytų egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros ir vieno laisvai pasirenkamo.
„Mane neramina, kodėl taip toli nukelti abiturientų egzaminai. Baigsime ugdymo procesą, o tada lauksime egzaminų. Visa vasara bus sudėtinga. Be to, iš pradžių buvo pasakyta, kad egzaminų nebus, po savaitės kitos jau aiškinta, kad bus, o dar po savaitės paskelbtas toks vėlyvas laikas. Toks kaitaliojimas jaunus žmones gali išmušti iš vėžių – išgirdę vieną informaciją, pradeda galvoti, kaip čia bus, bet paskui sužino, jog bus kitaip, o dar vėliau išgirsta trečią variantą. Tai nėra gerai, bet visos problemos yra išsprendžiamos“, – ŪP sakė Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijos direktorius A. Jakimavičius.
Kalbėdamas apie siūlymą, kada būtų galima pabaigti mokslo metus, ministras A. Monkevičius pabrėžė, jog ypatingas dėmesys turi būti skiriamas abiturientams, kad jie galėtų maksimaliai pasirengti birželio 22 d. prasidėsiančiai egzaminų sesijai.
Mažiausiai galvos skausmo dėl mokslo metų pabaigos datos kyla pradinėms mokykloms. Pradinukai ir taip mokosi trumpiau nei vyresnių klasių moksleiviai. Šiuo metu įprastai mokslo metai pradinukams trunka 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites, iki birželio antros pusės. Birželio mėnesį mokiniams paprastai vyksta išvykos, organizuojamos kitos neformalaus švietimo, netradicinės ugdymo veiklos.
„Pradinukai ugdymo procesą baigia birželio 1 dieną. Po birželio 1-osios lauke būna šilta, ir šį mėnesį mes dažniausiai organizuojame edukacines išvykas, – ŪP teigė Trakų rajono Lentvario pradinės mokyklos direktorė Ona Ramanauskienė. – Dėl karantino turėjome dirbti nuotoliniu būdu. Esame labai dėkingi mokinių tėvams – be jų pagalbos patiems mažiausiems taip moytis būtų buvę sudėtingiau.“
Visi mokiniai buvo aprūpinti kompiuteriais ar planšetėmis – mokykla jų gavo iš ministerijos, prezidentūros, tris įrenginius, kurie atiduoti sunkiau gyvenančių šeimų vaikams, padovanojo verslininkai.
„Nuotolinis mokymas vyksta sėkmingai, bet laukiame, kada galėsime su mokiniais susitikti klasėse, nes gyvo mokytojo ir mokinio kontakto niekada neatstos nuotolinis mokymas“, – tvirtino O. Ramanauskienė.
Verta žinoti
- Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sulaukė klausimų iš Lietuvos moksleivių sąjungos, kodėl buvo priimtas sprendimas vykdyti brandos egzaminus, kodėl nebuvo galima remtis užsienio šalių patirtimi ir vertinti pagal metinius pažymius.
- Švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta darbo grupė dėl brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas vykdymo analizavo ir kitų šalių praktiką, priimamus sprendimus ir vertino galimas pasekmes, jei mūsų šalyje būtų atsisakyta brandos egzaminų ir vidurinis išsilavinimas būtų suteikiamas tik metinių įvertinimų pagrindu.
- Ministerijos tvirtinimu, kitos šalys, atsižvelgusios į savo švietimo sistemų specifiką, patirtį ir pasirengimą, įvairiai modeliuoja ir ieško individualių sprendimų dėl mokyklos baigimo.
- Daug šalių, pavyzdžiui, Austrija, Čekija, Vokietija, Latvija, Lenkija, Slovėnija, Ispanija, yra nusprendusios perkelti egzaminus į vėlesnį laiką: gegužės pabaigą, birželį, liepą, rugpjūtį.
- Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija informavo: „vertinant mūsų šalies mokyklų mokinių pasiekimų įvertinimo objektyvumą, reikia pripažinti, kad skirtingų mokyklų mokytojų dešimtukas yra nevienodos reikšmės, nes patys mokytojai pagal bendrąsias dalykų programas rengia pasiekimų vertinimo kriterijus. Ir dėl šios priežasties, ir dėl skirtingo pasirengimo abiturientų metinių pažymių vidurkio naudojimas stojant į aukštąsias mokyklas į nepalankią padėtį gali pastatyti mokinius iš mokyklų, kurių mokytojai yra reiklesni ir objektyviau vertinantys mokinių pasiekimus. 2020 m. vasario 20 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti posėdyje buvo pristatyti skaičiavimai, koks statistinis nuokrypis susidaro tarp valstybinių brandos egzaminų ir metinių pažymių, palyginus 4 pasirinktas gimnazijas (jų pavadinimų neskelbiant) iš Kupiškio, Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus. Kupiškio atveju anglų kalbos ir matematikos įvertinimų nuokrypis buvo daugiau kaip 23, Kauno – anglų kalbos daugiau kaip 3, matematikos – beveik 17; Klaipėdos – anglų kalbos beveik 18, matematikos – daugiau kaip 23; Vilniaus – anglų kalbos daugiau kaip 19, matematikos – daugiau kaip 17. Buvo pastebėta, kad Lietuva žymiai atsilieka nuo Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių narių vidurkio, nekalbant apie pirmaujančią Suomiją. Toks reikšmingas statistinis nuokrypis reiškia, kad mokyklinė mokinių vertinimo sistema nėra patikima, o rezultatai yra nepalyginami šalies mastu, jei Lietuvoje nebūtų organizuojami valstybiniai brandos egzaminai. Objektyvai mokinių pasiekimus vertinantys mokytojai bei atsakingai, stropiai besimokantys būsimieji abiturientai turi teisėtus lūkesčius, kad valstybiniai brandos egzaminai leis visiems pademonstruoti tikruosius savo mokymosi rezultatus.“
Violeta GUSTAITYTĖ