Parama Lietuvos žemės ūkiui nuo 2021-ųjų nesumažės, Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną įsibėgėja ir nė cento nebus panaudota iš žemdirbiams skirtų ES ir valstybės pinigų, pieno gamintojai nebus skirstomi į 10 grupių, o kova su oligopoliniais prekybos centrais prasidės nuo viliojančios paramos imtis trumpųjų grandinių tarp ūkininkų ir vartotojų. Tai tik dalis žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio susitikime su Alytaus žemdirbių asociacijos nariais paskelbtų naujovių ir bandymų paneigti susiformavusius mitus.

ES parama nesumažės

Pastarosiomis dienomis ES su nerimu stebi sumaištį Didžiojoje Britanijoje. Jau susitaikėme, kad dėl „Brexit“ per artimiausią laikotarpį, t. y. 2021–2027 m., iš Briuselio sulauksime mažiau finansinės paramos, nei planavome. Taip ūkininkams sakė ir kovo 22 d. Plungėje surengtoje Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos (NŪŽNA) organizuotoje konferencijoje premjeras Saulius Skvernelis: „Neturiu gerų žinių – mažinama parama žemės ūkiui, lėšos Sanglaudos fondui taip pat mažinamos. Tačiau stengiamės kovoti, kad nebūtume diskriminuojami“. Tačiau kovo 25 d. žemės ūkio ministras Giedrius Surplys paneigė premjero žodžius.

„Jeigu kas nors jums sako, kad ES parama žemės ūkiui 2021– 2027 m. sumažės, tai rėžkite tam žmogui į akis, kad jis meluoja. Net pagal blogiausią variantą Lietuva gaus 6 mln. eurų daugiau, nei mums skirta 2013–2020 m. Be to, derybos dar nesibaigė, todėl yra vilčių išsiderėti dar daugiau paramos, juo labiau kad, pavyzdžiui, mes gauname gerokai mažiau tiesioginių išmokų nei gauna Nyderlandų ar Graikijos ūkininkai“, – susitikime su Alytaus žemdirbių asociacijos nariais ryžtingai sakė G.Surplys.

Žinoma, Žemės ūkio ministerijai teks kitas svarbus uždavinys – išsikovotas lėšas panaudoti tikslingiau, nei tai buvo daroma anksčiau, kai stambiųjų ūkių pasamdyti lobistai sugebėdavo padaryti lemiamą įtaką valdžiai.

„Tiek baltojoje knygoje, tiek kitais atvejais jūs dažnai kalbate apie stambių ūkių rėmimą. Tai labai primena protekciją“, – ministrui priekaištavo ūkininkas nuo Simno Svajūnas Nevecka.

G.Surplys bandė aiškinti, kad Lietuvoje turi būti vietos tiek stambiesiems, tiek smulkiesiems ūkininkams.

„Sutinku, tačiau tokio supratimo kaip tik labiausiai trūksta stambiųjų ūkių savininkams. Smulkieji ir vidutiniai ūkininkai nepriekaištauja stambiesiems, tegul jie dirba. Mes siūlome daugiau remti būtent smulkiuosius ir vidutinius ūkius, nuo kurių gyvybingumo labai priklauso kaimų ateitis, o ne stambiuosius ūkius ir bendroves, kurie ekonomiškai yra stiprūs ir gali konkuruoti“, – atsakė ūkininkas.

„Jeigu kas nors jums sako, kad ES parama žemės ūkiui 2021–2027 m. sumažės, tai rėžkite tam žmogui į akis, kad jis meluoja“, – teigė G.Surplys.

Svarbi žinia

G.Surplys pranešė svarbią žinią pieno gamintojams: artimiausiu metu bus padaryta esminių pakeitimų dėl pieno supirkimo tvarkos.

„Anksčiau planavome iš 10 pieno supirkimo grupių palikti tik 2, tačiau gavome ES Teisingumo Teismo generalinio advokato išaiškinimą, kad grupių apskritai negali būti, nes tokia tvarka pažeidžia konkurencijos dėsnius. Nors oficialaus atsakymo iš Teismo dar negavome, tačiau akivaizdu, kad grupes turėsime panaikinti. Taigi kainos bus tokios, dėl kokių susitars pardavėjas ir supirkėjas, o jų nustatymo procesas bus skaidresnis“, – sakė ministras.

Dabar beprasmiška aiškintis, kieno iniciatyva buvo įteisinta 10 grupių tvarka, tačiau akivaizdu, kad pieno supirkėjai sugebėjo pasinaudoti tokios tvarkos silpnosiomis pusėmis. Ar jie nepasinaudos naujomis aplinkybėmis, kai kainos bus nustatomos individualiai? Tokių garantijų niekas negali duoti. Štai ir ministras kalbėjo tik apie kainų viešumo didinimą naudojantis Žemės ūkio ministerijos sumanytu tinklalapiu produktukainos.lt , kuriame pateikiami duomenys ir apie pieno produktų kainos struktūrą, t. y., kiek galutinio produkto kainos tenka gamintojams, kiek – perdirbėjams ir kiek pasiima prekybininkai. Tačiau ar pieno supirkėjus toks viešumas sudrausmins? Ar visi pieno gamintojai galės nuolat stebėti kainų pokyčius rinkose ir greitai reaguoti?

Tiesa, ministras pažadėjo siekti, kad viešai ir oficialiai būtų pateikiama informacija apie visų pieno perdirbimo įmonių tuo metu taikomas pieno supirkimo kainas.

Priekaištai prekybininkams

Kitą akmenėlį ministras metė į prekybininkų pusę. Nors pastaraisiais mėnesiais kai kurie stambieji prekybos tinklai taiko nuolaidas lietuviškos kilmės produktams, tačiau tik patys prekybininkai žino, kiek tokia akcija yra naudinga jiems ir produktų gamintojams, o kiek – vartotojams.

„Norime daryti teisėtą spaudimą stambiesiems prekybos centrams, todėl pradedame ūkininkus skatinti steigti smulkiąsias prekybos vietas. Nuo kovo 4 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas gauti ES paramą norintiems pasinaudoti vadinamąja trumpųjų grandinių sistema. Susidomėjusiems šiuo pasiūlymu skirsime po 120 tūkst. eurų prekybos vietai įsteigti – parduotuvėlei, kioskui turguje įrengti, mobiliajai parduotuvei arba elektroninei prekybos parduotuvei organizuoti“, – ragino ministras.

Paramos intensyvumas – 60 proc. ir net 100 proc. bus skiriama einamosioms išlaidoms, o iš viso šį kartą bus skiriama 3,2 mln. eurų. Svarbus niuansas – tokia prekybos vieta galės būti įrengta ne tik ūkininko ūkyje, bet ir mieste, kur yra daugiausia vartotojų.

„Pasinaudokite šia proga, nes numatėme daug ūkininkams palankių galimybių. Pavyzdžiui, nuo 120 tūkst. eurų paramos 10 proc. bus leidžiama panaudoti savo produkcijos reklamai ar pirkėjų viliojimui. Tarkime, ūkininkas už 12 tūkst. eurų galės nupirkti išskirtinės kokybės produktų ir kaip suvenyrus juos dovanoti savo produkcijos pirkėjams“, – sakė G.Surplys.

Parama smulkiesiems

Ministras, matyt, jautė, kad Dzūkijos ūkininkai jam priekaištaus dėl į akis krintančių ES paramos nuolaidų itin stambiems ūkiams, todėl, užbėgdamas priekaištams už akių, skubėjo pasakoti apie 2019 m. ES paramos galimybes būtent smulkiesiems ūkiams.

„Iki gegužės 1 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas smulkiesiems ūkininkams gauti po 15 tūkst. eurų. Paraiškos forma supaprastinta, be to, ši parama pirmiausia bus skirta dar negavusiems ES paramos. Jeigu liks lėšų, rudenį bus skelbiamas naujas kvietimas – tokią paramą galės gauti ir jau pasinaudojusieji ES parama“, – skelbė ministras.

Nuo kovo 4 d. paskelbta galimybė pasinaudoti Kaimo plėtros programos 2014–2020 m. priemone „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ – galima gauti 50 tūkst. eurų ir naujovė – ūkininkai galės kreiptis paramos ir pagal kitas priemones, pavyzdžiui, tuo pat metu dalyvauti trumpojoje maisto grandinėje.

Nuo birželio 1 d. bus renkamos paraiškos iš jaunųjų ūkininkų – jie galės gauti po 40 tūkst. eurų, finansavimas sieks 100 proc.

„Šįmet bus tęsiama ir 2018-aisiais itin didelio susidomėjimo susilaukusi parama verslo pradžiai kaime – po 16 arba 40 tūkst. eurų, finansavimas 100 proc., o reikalavimas – įsteigtą darbo vietą išlaikyti trejus metus. Iš viso šiam tikslui žadama skirti apie 7 mln. eurų“, – skatino G.Surplys.

Ministras priminė ir apie pirmą kartą ūkininkams skirtą paramos priemonę perdirbti produkciją. Be to, kvietimai atskirai bus taikomi kiekvienai 10 apskričių atskirai, kad būtų didelė paramos plėtra.

„Šia parama galėtų pasinaudoti susikooperavę ūkininkai“, – sakė G.Surplys.

Klausimai ir atsakymai

Lietuvos ūkininkai negali naudoti kai kurių augalų apsaugos priemonių, tai kodėl į Lietuvą leidžiama įvežti produktus, kurie užauginti naudojant būtent tokias augalų apsaugos priemones?

G.Surplys: „Tai labiau politinis klausimas. Suprantu jo esmę. Kita vertus, kaip patikrinti įvežamą produkciją?“

Aplinkos ministerija daug lėšų skiria žąsims, gervėms, nendrinėms meldinukėms ir kitiems paukščiams saugoti. Kodėl ši ministerija neskiria lėšų nuostoliams, kurių padaro minėti paukščiai, kompensuoti?

G.Surplys: „Apie tai diskutuojame, ginčijamės ir tiems ginčams nėra pabaigos. Tačiau išeitis vienintelė – nuostolius kompensuoti. Štai ir dėl nendrinės meldinukės kilo problemų – niekas jos neužtinka, bet gal kada nors atskris?“

Kodėl Žemės ūkio ministerija neparduoda likusios valstybinės žemės?

G.Surplys: „Deja, dar nebaigtas piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimas. Tikimės, kad šįmet šį procesą pabaigsime tiek miestuose, tiek kaimuose. Tada galėsime pardavinėti likusią valstybinę žemę.“

Kada Žemės ūkio ministerija pradės dirbti Kaune?

G.Surplys: „Greitai galima iš vienos vietos į kitą perkelti karvę, o perkelti ministeriją yra sudėtingiau, reikia laikytis nustatytų procedūrų, daug savo interesų turinčių darbuotojų, turime dirbti preciziškai. Pirmasis Žemės ūkio ministerijos padalinys Kaune veiklą pradės jau šią ar kitą savaitę, o visa ministerija Kaune dirbs nuo 2020-ųjų pradžios.“

Kiek kainuos ministerijos perkėlimo darbai?

G.Surplys: Nė cento. Tai – nacionalinės politikos klausimas, todėl visas reikiamas lėšas skirs Vyriausybė. Taip, dabar mes šiek tiek pasiskolinome, bet tas lėšas greitai grąžinsime. Kita vertus, ministerijos perkėlimo darbų svoris yra daug mažesnis, nei planuojama visos melioracijos sistemos renovacija. Per 15 metų renovuosime visą melioracijos sistemą ir jau suskaičiavome, kad šiam darbui reikės 574 mln. eurų. Parengėme įstatymo projektą – kaip pinigus kaupsime ir kaip juos naudosime. Šią savaitę dar lauksime pasiūlymų, balandžio mėnesį projektą svarstysime Žemės ūkio rūmuose ir parengsime galutinį variantą.“