Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
LVŽS frakcija: valdantieji perbraižo mokyklų žemėlapį ir ugdymo turinio vertybinius pamatus

Po skambiu „Tūkstantmečio mokyklų“ pavadinimu slepiasi viso Lietuvos mokyklų tinklo reforma, grasinanti negailestingai nušluoti mažąsias mokymo įstaigas, įskaitant nevalstybines – įsitikinę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai, rašoma pranešime spaudai.

Pertvarka įves ir mokyklų finansinę nelygybę, taip dar labiau didindama socialinę ir edukacinę atskirtį - 210 mln. eurų iš 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos atsigavimo fondo planuojama investuoti tik į išskirtines mokyklas. Tad šias lėšas gaus tik 150 mokyklų iš  šiuo metu esančio maždaug 1000 jų.  Perbraižomi ir vertybiniai ugdymo turinio pagrindai. Antai, nelieka rengimui šeimai skirtos ugdymo programos. Apie šias pertvarkas ir jose kylančias grėsmes bus diskutuojama Seimo plenarinių posėdžių salėje šį ketvirtadienį LVŽS frakcijos iniciatyva vyksiančioje diskusijoje „Šiuolaikinė mokykla. Ant kokių vertybinių pamatų ketiname ją statyti?“

Viena iš diskusijos iniciatorių, Seimo narė Asta Kubilienė pažymi, kad pertvarkas, kurios vykdomos nesitariant nei su visuomene, tėvais, nei su Seimo nariais, Vyriausybė inicijuoja beatodairiškai.

„Drastiškus tinklo pokyčius, mokyklų finansinę nelygybę, ugdymo vertybių atsisakymą dabartinė Vyriausybė tiesiog ciniškai vadina bendrojo ugdymo kokybės gerinimu, atskirties ir mokymosi galimybių netolygumų mažinimu. Nors deklaruojami aukštesni ugdymo kokybės tikslai, tačiau realiai tokia pertvarka gali pabloginti mokymosi aplinką, supriešinti švietimo sistemos dalyvius ir mokinių pasiekimus smukdyti žemyn. Šie ir kiti šių dienų valdančiųjų užmojai, perrašomos bendrojo programos neramina mokyklų bendruomenes savivaldybių atstovus. Tuo tarpu ten, kur ypač reikia Vyriausybės indėlio – COVID pasekmių švietimui mažinimas, vaikų psichikos sveikatos problemų sprendimas, esminių pokyčių ar planų nematyti“, – sako  A. Kubilienė.

Vienas iš diskusijos dalyvių, Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas klausia valdančiųjų, koks yra rengimo šeimai dėmuo švietimo sistemoje ar yra įgyvendinama valstybės raidos strateginiuose dokumentuose prisiimtas  įsipareigojimas stiprinti darnią šeimą „kaip svarbiausią visuomenės ląstelę ir tautos išlikimo garantą, kurioje subręsta laisvas, kūrybiškas ir atsakingas žmogus?“

„Šio proceso metu 2016 m. priimtą Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą turėtų pakeisti nauja - Gyvenimo įgūdžių programa. Viešai paskelbtame Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos  projekte lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai ekspertai pasigenda išsamių rengimo šeimai principų, rengimo šeimai tikslų  ir turinio. Lytiškumo ugdymas programoje suprantamas siaurai, medikalizuotai, kaip sveikatinimo įgūdžių formavimo dalis, be sąsajos su rengimu šeimai“, – sako R. Aušrotas. 

Profesoriaus Rimantas Kėvalas sako, kad vaikai yra rytdienos piliečiai, todėl vaikų vystymasis, ugdymas, sugebėjimas  veikti ir priimti sprendimus yra tolimesnės pažangos, gyvenimo kokybės, gerovės prielaida, todėl fizinei, psichinei sveikatai , o ypač vaikų ugdymui turi būti skiriamas reikiamas dėmesys.

„Pandemija ir karantinas įtakojo pagrindinių gyvenimo sričių apribojimą, kas sąlygojo ženklų vaikų gyvenimo pablogėjimą. Mokyklų uždarymas, pablogėjusi psichinė sveikata, mitybos problemos, fizinės sveikatos pokyčiai, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir vakcinacijos sumažėjimas“, - pagrindinius vaikų gyvenimo pablogėjimo faktorius vardina R. Kėvalas.

Anot profesoriaus, mokyklų uždarymas lemia drastiškai neigiamus rezultatus vaikams  ir turi neigiamą ekonominį efektą šaliai. Mokslininkai  atkreipia dėmesį, kad ankstesnėse studijose mokyklų uždarymas buvo įvardijamas, kaip didesnę reikšmę turinti priemonė epidemijos plitimo stabdymui. Šiandien jos svoris žemesnis. Jų teigimu, tai parodo, kad mokyklos gali veikti ir pandemijos metu, jei yra imamasi prevencinių priemonių, kaip testavimas ir kontaktų atsekamumas.

„Ypač problema yra su paauglių psichine sveikata. Paaugliai šiuo laikotarpiu išgyvena daugiau nerimo ir turi mažiau galimybių įveikti stresą jiems įprastais būdais“, – sako R. Kėvalas. 

Seime rengiamoje diskusijoje dalyvaus Ramūnas Aušrotas, Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas,  Birutė Obelenienė, VDU profesorė, Kęstutis Mikolajūnas, Lietuvos tėvų forumo atstovas, Robertas Ramanauskas, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Tarybos pirmininkas, Asta Sakalauskienė, Panevėžio raj. Raguvos gimnazijos direktorė, Emilija Sakadolskienė, VU ir VDU prof. dėstytoja bei Rimantas Kėvalas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, profesorius.

Rekomenduojami video