Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuvos medicina keičiasi: rajonų ligoninės pacientus per ekranus apžiūrės didmiesčių medikai

Gydymas per televizorių. Ir tai ne pasakos, o realybė. Tokia realybė jau kitąmet atkeliaus pas mus. Kitąmet Lietuvoje planuojama pradėti teikti telemedicinos paslaugas rajonų ir regionų ligoninėms, tad mažųjų ligoninių gydytojai, iškilus klausimams dėl paciento gydymo, galės prašyti pagalbos ir per mobiliąją įrangą, tartis su trijų respublikinių ligoninių medikais.

Respublikinių ligoninių vadovai neslepia, kad į jų priėmimo skyrius dalį pacientų rajonų ligoninės veža be reikalo, tad naujoviškos konsultacijos sumažins dirbtines eiles. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neslepia, kad kol kas telemedicinos paslaugomis galės naudotis tik dalis rajonų ligoninių. Į Marijampolės ligoninę su įvairiomis traumomis ar ligomis kasdien kreipiasi dešimtys pacientų, tiek iš paties miesto, tiek iš aplinkinių kaimiškų vietovių. Ekstremaliais atvejais, kai vietos ligoninės gydytojai mato, kad susitvarkyti su iškilusia problema niekaip nepavyks, sunkius ligonius greitosios pagalba siunčia į artimiausią aukščiausios kokybės gydymo įstaigą. Dažniausiai į Kauno klinikas.

A. Veryga siūlo tam išeitį – virtualias konsultacijas: ligoninės gydytojus, esant reikalui, per tam tikras sukurtas programas galėtų profesionaliai konsultuoti trys respublikinės ligoninės: Santaros bei Kauno klinikos, taip pat Vilniaus universitetinė ligoninė. Speciali įranga stovėtų trijose didžiausiose šalies ligoninėse ir devyniose mažosiose – kiekvienai didžiajai teks konsultuoti po tris regionų ligonines. Įranga turėtų tapti tarpininku tarp rajono ligoninės gydytojų ir didmiesčių, sprendžiant svarbius pacientų gydymo ar konsultavimo klausimus. „Įranga susidarys iš dviejų dalių, tai viena dalis bus centruose, tai ji bus daugiau stacionarinė, ji bus patogi darbo vieta konsultantui, kuris matys tiek pacientą, tiek jo sveikatos duomenis, tai yra įrašus sveikatos kortelėje arba dokumentuose. Taip pat galės pamatyti rentgeno vaizdus ir taip pat prie konsolės, kuri yra rajone, bus galima prijungti įvairiausią medicininę įrangą“, – sako direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis. Didžiosios šalies ligoninės per metus priima didelį kiekį pacientų. Skubios pagalbos punktuose žmonėms neretai tenka laukti ir didelėse eilėse. Daug jų atvežama iš aplinkinių rajonų, kuriose gydymui stinga kompetencijų. A. Veryga aiškina, kad jei gydytojai galės konsultuotis tarpusavyje, srautai į didžiąsias ligonines sumažės. „Stebint skubios pagalbos teikimą, mes matome labai didelę koncentraciją centruose, kai gyventojai važiuoja iš regionų, tikrai kitą kartą dėl tokių nesudėtingų patologijų, ligų. Telemedicina leistų suteikti vienodai aukšto lygio pagalbą, konsultacijas, nenuvažiuojant labai toli“, – pasakoja A. Veryga.

Pilotinio projekto metu kitais metais telemedicinos pajėgos bus pajungtos tik skubios pagalbos srityje, kai reikia spręsti kritinius atvejus: kuo skubiau pradėti gydymą insulto, traumų, sunkių infekcijų atvejais. „Didžiausia pagalba diagnozuojant ir diferencijuojant politraumas, daugybines traumas ir pasiruošiant pacientų priėmimui, būklės stabilizavimui ir saugiam transportavimui į ligoninę“, – teigia ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė.

Esą prieš tai pasikonsultavus ir mačius vaizdą ekrane, į didmiesčio gydymo įstaigą atvežamo ligonio priėmimui bus galima pasiruošti efektyviau. „Tie pacientai, kurių sveikatos sutrikimai bus nereikšmingi, jie toliau liks vietos ligoninėje, o tie, kurie bus sudėtingi, jiems bus paskirtas gydymas ir jie keliaus į centrus“, – kalbėjo direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis. Didžiųjų šalies ligoninių vadovai sako iš šios naujovės besitikintys daug naudos ne tik pacientams, bet ir gydytojams.

„Sumažės greitosios pagalbos brigadų užimtumas, tada greitosios brigados galės operatyviau reaguoti, automatiškai gauna skubius kvietimus ir didina tiek sveikatos efektyvumą ir gydymo rezultatą“, – sako K. Stašaitis. „Tai sumažintų atvykstančių skaičių, tai pagerintų paslaugos greitį, laiką, kokybę, mes to tikimės“, – pasakoja direktorė valdymui Aušra Motiejūnienė Bilotienė. Tiesa, tam, kad konsultacijos būtų efektyvios, o ne prabėgomis, didžiosiose šalies ligoninėse turėtų būti įdarbinti papildomi gydytojai, kurie neatsitraukę nuo savo kasdienių darbų, galėtų virtualiai konsultuoti savo kolegas regionuose.

„Tie patys gydytojai toje didelėje įstaigoje ir yra apkrauti tai pacientais atvykusiais ir kitą kartą tikrai be reikalo. Bet projekte yra numatyta ir žmogiškųjų išteklių, kaštų padengimas“, – teigia A. Veryga. Kokios bus tos pirmosios devynios mažosiosios ligoninės, kuriose telemedicinos pagalba bus teikiama jau nuo sausio, dar neaišku. Mat A. Verygos pavaldiniai dar analizuoja, kurios regioninės ligoninės į respublikines siunčia daugiausiai pacientų. Projekto vykdymui skirta per 3 milijonus eurų Europos Sąjungos lėšų.

Donata Račaitė

Rekomenduojami video