Šyla oras, saulė ilgiau visu gražumu puikuojasi danguje ir vis daugiau paukščių sugrįžta į gimtąsias vietas. Pats laikas galvoti apie inkilų kėlimą, kad sparnuočiai turėtų, kur vaikus perėti. Tai ypatingai aktualu tose vietose, kur mažai genių iškaltų uoksų: ten atkeliaujantiems sparnuočiams tiesiog nėra, kur veistis. Kad būtų daugiau paukščių, suinteresuoti ir žemės ūkio atstovai. Prieš kelerius metus inkilus gaminti ir kelti ėmėsi žemės ūkio bendrovės UAB „Krekenava“ Pušaloto padalinio darbuotojai. Jo vadovas Marijus Kuklys yra įsitikinęs, kad sparnuočiai – puiki tvari priemonė kovojant su pasėlius naikinančiais kenkėjais.

„Vikonda grupei“ priklausanti bendrovė „Krekenava“ jau daugiau nei dešimtmetį vykdo beariminę žemdirbystę, įgyvendina išmaniosios žemdirbystės projektus, kurie padeda tausoti dirbamąją žeme. Tvarus požiūris į gamtą įkvepia ieškoti vis naujų gamtai palankių projektų. Taip prieš trejus metus Pušalote iškilo pirmieji inkilai. Iš pradžių juos kabino tik įmonės teritorijoje, o dabar jau ir toliau: pavieniuose medžiuose, paupiuose, apleistose sodybose. Pirmuosiuose „Krekenavos“ darbuotojų sukaltuose inkiluose apsigyveno varnėnai.

„Ir dabar pro kabineto langą matau, kad varnėnai jau sugrįžo ir ruošia lizdus“, – džiaugiasi Marijus.

Beje, inkilus „Krekenavos“ darbuotojai gamina tvariai: pernai buvo atnaujinta daug įmonės stogų, liko nors ir senų, bet gerų lentų, o inkilams jos labai tinka. Iš jų ir kala paukščiams namelius. Nedažytus, be papildomų elementų – tokie sparnuočiams labiausiai tinka.

Inkilus gamina laisvu metu: kam jo atsiranda, tas ateina, išsipjauna lentą, įsuka varžtą ir, žiūrėk, jau rankose naujas inkilas. Ir ne Pušalote juos kabina, bet ir bendrovės kolegoms iš kitų padalinių dovanoja.

„Inkilus galima kabinti ištisus metus, jie skirti ne vienam sezonui, tad tą ir darom neskubėdami ištisus metus“, – pasakoja M. Kuklys.

Skirtingiems paukščiams reikalingi skirtingi inkilai. Mažiukai bus skirti zylėms, o štai pelėdoms reikalingi kur kas didesni, platesnėmis landomis.

Prieš gamindami inkilus Pušaloto padalinio darbuotojai pasibraižo ant skelbimų lentos, kokio dydžio landa turi būti, koks tinkamiausias sienelių aukštis ir plotis. Jei pirmus metus gamino namus tik varnėnams, tai šiemet inkilais galės džiaugtis ir šikšnosparniai bei pelėdos.

Taip pat svarbu ir kur bei kaip inkilus išdėstysi. Viena yra juos kabinti įmonės teritorijoje, visai kas kita – gamtoje. Štai pelėdos nemėgsta artimos kaimynystės: jų būstai turi būti nutolę ne mažiau nei per penkiasdešimt metrų vienas nuo kito. Šikšnosparniams netinka tankios zonos, reikia ieškoti poilsiaviečių, ten, kur medžiai be šakų.

„Dėl to, kaip reikėtų kabinti inkilus, konsultavomės ir su Aplinkosaugos agentūra, kuri mus informavo, kad negalima jų juosti virve ar viela aplink medį, nes šis auga ir tai, kuo aprištas, įaugs į kamieną bei taip bus pakenkta medžiui. Tokiu atveju geriau inkilą prikalti 4–5 centimetrų vinutėmis, mat taip nepažeisime gilesnių medžio audinių“, – pasakoja Marijus.

Kadangi iki šių metų „Krekenavos“ darbuotojai keldavo inkilus tik varnėnams, tvarkyti jų kol kas nereikėjo: varnėnai bene vieninteliai, kurie patys susitvarko inkilus. Kiti paukščiai to nedaro, o tada inkilai drėksta, trumpiau tarnauja, juose įsiveisia parazitai arba net nelieka vietos, kur perėti.