Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iškeldinimo vajus kiek prislopo, nors premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad sprendimas iškelti ją į Kauną išlieka. Naujoms kalboms peno davė pasklidusi informacija, kad ŽŪM gali būti išbarstyta po visą Lietuvą – padalinius esą norima iškelti į Šiaulius, Panevėžį, Alytų. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis tikina, kad ministerijos branduolys ir galva tikrai liks Vilniuje, o kur bus jos rankos ir kojos – nuspręs dar viena sudaroma darbo grupė.
Kraustys pavaldžias įstaigas
ŽŪM bus sudaryta dar viena darbo grupė, kuri vertins ir spręs klausimus dėl perkėlimo ir ministerijos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų vykdomų funkcijų decentralizavimo stiprinant regioninę politiką.
Primename, kad naujasis žemės ūkio ministras jau buvo sudaręs darbo grupę, kuri turėjo įvertinti ŽŪM perkėlimo į Kauną tikslingumą ir pagrįstumą. Jos išvados nebuvo plačiai komentuojamos. Dabar darbo grupę sudarys naujoji ministerijos kanclerė.
A.Palionis „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad visa ŽŪM tikrai nebus keliama į Kauną ir atskirų jos padalinių nebus kituose miestuose. „Visą strateginę politiką formuojanti dalis tikrai liks Vilniuje. Aš kalbėjau apie Panevėžį, Šiaulius ir Alytų, tačiau sakiau, kad ten bus ne Žemės ūkio ministerijos padaliniai, o jai pavaldžios įstaigos ar jų padaliniai. O Kaune jau veikia padalinys, ten juk priimti žmonės, dalyvavę konkurse su savo ambicijomis ir tikslais. Žiūrėsime, kokius mes galėsime konsoliduoti skyrius, gal kai kurie Kauno žmonės sutiks dirbti Vilniuje“, – sakė jis ir pridūrė, kad nenorėtų, jog Kaune veikiantis ŽŪM skyrius būtų traktuojamas kaip veidrodinis ir dubliuojantis funkcijas Vilniuje.
A.Palionis
Kokios ŽŪM pavaldžios įstaigos ar jų padaliniai gali būti iškraustyti iš sostinės? „Pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba. Štai Vilniuaus centriniame skyriuje yra Audito skyrius, ką jis audituoja ir kodėl jis turi būti Vilniuje? Arba Teritorinių skyrių korupcijos prevencijos skyrius, ar jis būtinai turi būti sostinėje? Tai, taip pat dėl ministerijos struktūros, skyrių nuspręs nauja darbo grupė, į kurią bus pakviesti profesinės sąjungos atstovai. Po mėnesio kito bus rezultatai“, – teigė žemės ūkio ministras.
Chruščiovo eksperimentas
Idėja įkurdinti ŽŪM periferijoje nėra nauja. Į Kauną ją perkelti norėjo buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. O chruščiovinio atšilimo metais ŽŪM valdininkus rimtai bandyta priartinti prie žemdirbių. 1961 metais ministerija buvo ištremta gilyn į Lietuvą, tiksliau – į žemės ūkio mokslų lopšį – Dotnuvą. Dalis darbuotojų važinėjo dirbti dar ir į Baisogalą, kur įsikūręs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas. Tačiau tokia pertvarka ir ŽŪM darbas provincijoje neilgai truko – apie pusmetį.
Stambų ūkį Kupiškio rajone sukūręs Jonas Pakalnis, pažangiu ūkininkavimu žinomas ne tik savo krašte, mena tuos laikus, kai Dotnuvoje sukiojosi anuometiniai ŽŪM valdininkai. Tuo metu žemės ūkio mokslus baigęs jaunas vyras buvo paskirtas Dotnuvos eksperimentinio ūkio (dabar privatizuojamo) Juozapynės skyriaus valdytoju.
„Mūsų autoritetas buvo profesorius Petras Vasinauskas, jis ir pakvietė mane į Dotnuvą. Būdavo direkcijos posėdžiai, į kuriuos kartą per mėnesį Vasinauskas sukviesdavo mokslininkus ir gamybininkus, dalyvaudavo ir tuometinis žemės ūkio ministras Vytautas Vazalinskas. Susitikdavome ir su kitais ministerijos atstovais, jie dirbo savo darbus, mes – savo. Neilgai jie užsibuvo Dotnuvoje, gal apie pusmetį, ir tai su pertraukomis. Chruščiovas visokias naujoves piršo ir stengėsi įgyvendinti, bet šis eksperimentas neilgai užtruko, ir ministerija buvo grąžinta į Vilnių“, – jaunystės laikų prisiminimais pasidalijo J.Pakalnis.
J.Pakalnis
Jis papasakojo ir vieną anekdotinę situaciją, kaip anuometiniai vadovai mokėdavo į vietą pastatyti priekabius ŽŪM biurokratus. Lietuvos žemdirbystės instituto direktorius P.Vasinauskas turėjo nuostatą – skaniai ir pigiai pavalgydinti darbuotojus. Mokslo srityje dirbusios moterys, kurios mokėjo ir mėgo gaminti, buvo raginamos savanoriškai patalkininkauti virtuvėje. Į įstaigą pietauti ateidavo ir ŽŪM valdininkai.
„Vienas jų, regis, Finansų ir revizijos skyriaus viršininkas, ėmė kabinėtis, kodėl mokslininkės neatlieka savo tiesioginių pareigų, bet darbuojasi virtuvėje. Moterys dėl to pasiskundė savo vadovams, o šie joms paliepė – nemaitinkite priekabaus valdininko“, – linksmą istoriją prisiminė A.Palionis.
Reformos griauna
Apie dabartinį sumanymą iškeldinti ŽŪM Kupiškio rajono ūkininkas sakė neturintis kategoriškos nuomonės, tačiau ilgametė patirtis leidžia daryti išvadą, kad dažnos reformos daugiau sugriauna, nei suteikia naudos. „Manau, kad kuo daugiau reformų, tuo daugiau destrukcijos. Geriausias dalykas – pastovumas, o kilnojimas gal kam ir naudingas, bet ne paprastiems žmonėms“, – samprotavo kupiškėnas.
Anot jo, retas žemdirbys reikalus tvarko ŽŪM ir retai mato šios įstaigos darbuotojus. Jis siūlytų geriau sustiprinti rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrius, į kuriuos patogiau užsukti.
Javų sėklininkyste užsiimantis ūkininkas apgailestavo, kad nuo žemdirbių tolsta jiems reikalingos paslaugos. Pavyzdžiui, anksčiau Sėklų inspekcija teikdavo paslaugas kiekviename rajone, o dabar reikia važiuoti į didesnius miestus.
Išsivaikšto darbuotojai
Rokiškio rajono ūkininkas Stasys Jasiūnas įsitikinęs, kad sumanymas iškelti ŽŪM iš sostinės – ne dėl žemdirbių patogumo ar valdžios priartinimo prie liaudies. „Ministerijos kilnojimas po Lietuvą nieko gero neduos. Vilniuje sutelktos visos institucijos, iškėlus ją iš sostinės bus tik nepatogumų“, – nuo pat sumanymo pradžios tam nepritarė pašnekovas.
Stasys Jasiūnas
Kaip ir daugeliui kitų ūkininkų, jam į akis krinta ir finansinė šio reikalo pusė. Dar daugiau susirūpinimo kelia ŽŪM dirbantys kadrai, nuo kurių žemdirbiai yra priklausomi.
„Važinėjimas į Kauną ar kitur reikalauja finansų, juk visa tai iš biudžeto. O kokie darbuotojai dirbs? Buvę kadrai turėjo patirties, o atėję nauji dar tik mokosi. Kiek metų tai užtruks?“ – klausė ūkininkas.
ŽŪM informavo, kad dabar ministerijoje dirba 257 darbuotojai, iš jų 22 – Kaune. Pernai iš ministerijos išėjo 113 darbuotojų, priimti buvo 23 darbuotojai. 2019-aisiais atleisti 41, o priimti 38 darbuotojai.
Jaučia pasekmes
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkui, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovui Raimundui Juknevičiui ŽŪM iškeldinimo vajus atrodo tragikomiškai. Jam susidarė įspūdis, kad tokia reforma, matyt, reikalinga ir naudinga reformatoriams, bet toli gražu ne visuomenei ir žemdirbiams.
„Kai tik išgirdome apie ketinimus ministeriją perkraustyti į Kauną, kilo nuogąstavimų, kad ji užsiims vidaus problemų sprendimu, o pagrindinėms funkcijoms atlikti nebeliks laiko. Taip ir atsitiko. Tarp ministerijos darbuotojų atsirado įtampa, žmonių motyvacija dirbti, kai nežinai, kokia laukia ateitis, blogėja, tai turi įtakos ir darbo kokybei. Pasekmes jau srebiame. Klausimas, kaip dar jos atsilieps perspektyvoje“, – susirūpinęs ūkininkas.
LŪS atstovas apgailestavo, kad, nepaisant visų žemdirbių savivaldos organizacijų išsakyto nepritarimo, politinis sprendimas – iškelti ŽŪM – išlieka. „Gaila, kad visuomenei nebuvo pristatyta, kokia bus ilgalaikė perkėlimo nauda. Neteko matyti jokių skaičiavimų ir pagrindimų“, – sakė R.Juknevičius.
Stinga informacijos
Pasklidusias kalbas apie ŽŪM padalinių iškėlimą į Panevėžį, Šiaulius ir kitus miestus ne vienas ūkininkas nulydėjo sarkastiška šypsena. „Iš tikrųjų juokinga tai girdėti, nes kiekvienoje kaimiškoje savivaldybėje yra žemės ūkio skyriai, kurie tiesiogiai pavaldūs savivaldybių administracijai, bet taip pat yra atskaitingi ir Žemės ūkio ministerijai. Tai kokį dar dviratį reikia išradinėti?“ – pečiais gūžčiojo LŪS atstovas.
Jis neabejoja, kad, ŽŪM išbarsčius po kelis Lietuvos miestus, svarbi informacija rajonus pasiektų sugedusio telefono principu. „Dabar, kai kalbuosi su žemės ūkio skyrių vedėjais, susidaro įspūdis, kad jie negauna pakankamai informacijos iš Žemės ūkio ministerijos, mūsų klausia apie naujienas. O juk ministerija turi koordinuoti, vadovauti. Be to, ir seniūnijose yra žemės ūkio specialistų. Kokia kita ministerija Lietuvoje turi tokį gerą tinklą? Tad kyla klausimas, kam naudinga tokia reforma ir kilnojimai?“ – retoriškai klausė LŪS vicepirmininkas.
Ministerija gesina gaisrus
Pasak R.Juknevičiaus, ŽŪM draskymas tokiu metu, kai žemės ūkyje prisikaupė tiek daug aštrių problemų, gali turėti labai liūdnų pasekmių. Ir statistikos duomenys rodo, kad žemės ūkį pradeda apimti stagnacija.
„Akivaizdu, kad mūsų žemės ūkio konkurencingumas, palyginti su kitomis ES šalimis, tampa vis mažesnis. Mažėja investicijos į naują techniką ir technologijas, neregėtais tempais traukiasi gyvulininkystė ir kt. O ministerija, užuot sukūrusi ir įgyvendinusi realią ilgalaikę strategiją, jau seniai tik gesina kylančius gaisrus“, – ŽŪM gaisrininkams prilygino Šiaulių rajono ūkininkas ir pridūrė, kad žemdirbiai jau nebenori gilintis į žemės ūkio ir kaimo vystymosi perspektyvas, kurios išguldytos ir Baltojoje knygoje, nes tarp vizijų ir realybės – neįveikiamas atotrūkis.
Žemdirbių bendruomenei nerimą kelia dar vienas pavojingas signalas – nuosekliai ir kryptingai kuriamas neigiamas požiūris į žemės ūkį ir ūkininkus. Jie ir didžiausi aplinkos teršėjai, ir gamtos naikintojai, ir biudžeto išlaikytiniai, esą dosniai remiami lengvatomis, ir pan.
„Užuot galvojus, kaip paskatinti žemės ūkį, kad būtų sukurta daugiau pridėtinės vertės ir pajamų, užsisuko priešinga tendencija – kuo daugiau atimti, kad žemės ūkis susitrauktų ir sumažėtų gamyba. Kai iš Žemės ūkio ministerijos bėga specialistai, nėra net kam apginti žemdirbių, pateikti pagrįstų argumentų, kad negalima taip nuvaryti žemės ūkio, nes pasekmes teks srėbti visai valstybei“, – perspėjo LŪS vicepirmininkas.
Privalumų nerado
Dr. Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas
Į ŽŪM perkėlimą reikia žiūrėti sistemiškai ir vyriausybiškai. Gal tada reikėtų ir Aplinkos, Sveikatos apsaugos ministerijas kur nors iškelti? Sostinėje labai daug visokių tarnybų, taip pat pavaldžių ir ŽŪM. Jeigu kokį padalinį iškelsime, čia nebus regioninė politika ir ilgalaikė regioninės politikos nauda. Jeigu vieną automobilio ratą numesime į vieną pusę, kitą – į kitą, jis nevažiuos. Nežinau, kurioje pasaulio valstybėje ministerijos būtų dalimis išskaidytos po šalį.
Netikiu ir ta idėja, kad ŽŪM naudinga iškelti į Kauną. Ekspertai vertino, bet nerado ne vieno pliuso, kodėl tai reikėtų daryti, tik minusus. Kam tada to reikia? Nežinia, kas ta idėją sugalvojo. Sako, kad Vyriausybės programoje parašyta. O kas įrašė? Gal kas suklydo? Beje, programoje parašyta, kad bus diskutuojama dėl tokios idėjos.