Dviejų privačių bendrovių konfliktas dėl patalpų nuomos Kėdainių ligoninėje hemodializės paslaugoms teikti, persikėlęs į teismą, staiga pasuko nauja kryptimi. Kėdainių rajono ligoninę ir savivaldybę pasiekė iš ligoninės patalpų nenorinčios išsikraustyti bendrovės „Diaverum klinikos“ raštas dėl taikos sudarymo civilinėje byloje. „Diaverum klinikų“ atstovai sako, kad toks sprendimas labiausiai apsaugotų pacientų interesus ir sveikatą, o patalpų nuomos konkursą laimėjusi, bet darbo ten taip ir negalinti pradėti ,,Nefrosana“ teigia, kad pateiks savo pastabas.
Paslaugas galėtų vėl teikti nedelsiant
Šiuo metu UAB ,,Nefrosana“ turi galiojančią patalpų nuomos sutartį, įrangą procedūroms atlikti ir žmogiškuosius išteklius, tad jeigu UAB „Diaverum klinikos“ būtų perdavusi patalpas laiku – gruodžio 1 dieną, kai baigėsi jų nuomos sutartis, šiuo metu tokia situacija jau nebūtų ir susidariusi ir gyventojai turėtų pilnai atkurtas paslaugas.
Dabar gi jiems tenka dializuotis kituose miestuose, tačiau „Diaverum klinikos“ sako galinčios nedelsiant atnaujinti hemodializės paslaugų teikimą Kėdainių ligoninės patalpose, jei visos suinteresuotos šalys sutiktų susiderinti interesus dėl jų išsikraustymo terminų ir pasiūlymų.
Užginčijo konkurso rezultatus
UAB „Diaverum klinikos“ 2021 metų spalio pabaigoje kreipėsi į teismą norėdama stabdyti Viešosios įstaigos Kėdainių ligoninės sprendimą dėl patalpų nuomos po viešojo konkurso perleidimo kitai privačiai bendrovei.
Naujai skelbtą patalpų nuomos konkursą po bemaž 20 metų darbo Kėdainių ligoninėje „Diaverum klinikos“ pralaimėjo bendrovei „Nefrosana“ teikiančiai tokias pačias paslaugas.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriaus vadovas Dalius Ramonas teigia, kad privatus verslas šią paslaugą rajono žmonėms teikia nuo 2001 metų, o pasikeitę įstatymai ir nauja teisinė bazė reikalavo paskelbti patalpų nuomos konkursą viešo konkurso būdu. Tai ir buvo padaryta.
261,41 kv. metrų patalpas Kėdainių ligoninė išnuomojo už didesnę kainą. Tačiau konkurso laimėtoja tapo jau nebe „Diaverum klinkos“, o bendrovė ,,Nefrosana“, kuriai ir buvo išduotas leidimas – higienos pasas bei licencija vykdyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant ir hemodializės paslaugų, veiklą.
Patalpų nuomos sutartis su naujuoju nuomininku buvo sudaryta 2021 metų spalio 28 dieną, tačiau „Diaverum klinikos“ iš patalpų neišsikraustė.
„Diaverum klinikos“, saugodamos pacientų interesus ir sveikatą, taikos sutartimi pasiryžę užbaigti civilinę bylą ir nedelsiant atnaujinti hemodializės paslaugų teikimą Kėdainių ligoninės patalpose, jei su suinteresuotomis šalimis pavyks susitarti dėl išsikraustymo terminų ir kitų sąlygų.Aut. past.
Organizavo pavėžėjimą
Dėl to, kad bendrovės ,,Diaverum klinikos” ir „Nefrosana“ įsivėlė į ginčą dėl patalpų nuomos konkurso rezultatų teisėtumo, Kėdainių rajono pacientai nuo gruodžio 1 dienos neteko galimybės gauti jiems gyvybiškai svarbių asmens sveikatos priežiūros – hemodializės paslaugų kaip įprastai Kėdainių ligoninėje.
Ligoninė buvo pateikusi reikalavimą nedelsiant atlaisvinti patalpas naujam konkurso laimėtojui, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas.
Problemą sprendė Kėdainių rajono savivaldybės administracija, organizuodama pacientų pavėžėjimą.
„Nedelsdami organizavome pacientų pavėžėjimą per Kėdainių bendruomenės socialinį centrą, nes hemodializės paslaugos, kurios yra paskirtos žmonėms, yra gyvybiškai būtinos taip, kaip numatyta medikų.
Žmonių sveikata yra svarbiausia, mes ja negalime rizikuoti. O pavėžėjimo paslaugą į inkstų pakaitinę terapiją mes rajone teikiame.
Susidarius tokiai situacijai, kol ji išsispręs, teliko sutarti dėl naujų vietų“, − sakė Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotojas atsakingas už sveikatos priežiūrą Paulius Aukštikalnis.
Itin sunkius ligonius į Kauną veža „Diaverum klinikos“. Kėdainių bendruomenės socialinis centras perka pavėžėjimo paslaugas iš UAB ,,Divalda“. Jie veža 18 žmonių į Jonavą. Pagal pasirašytas sutartis sudarytu grafiku iš viso iš rajono vežama 30 žmonių.
Kėdainių bendruomenės socialinio centro direktorė Rūta Kaupienė ir Savivaldybės kontrolierė Zita Valiauskienė teigia, kad iš žmonių nusiskundimų negauta.
Teigiama, kad vežioti ligonius yra geriausias sprendimas, kol ligoninės patalpose neteikiamos hemodializės paslaugos. Tačiau tam reikia ne tik papildomų finansinių išlaidų, o ir laiko bei žmogiškųjų resursų.
Buvo sudaryti pavėžėjimo grafikai. Be pavėžėjimo žmonėms vienai dienai skiriami 5 eurų talonai maitinimui.
Tačiau dėl tokios situacijos kilo ir papildomų rizikų pacientų sveikatai. Didėja grėsmė peršalti ir susirgti arba užsikrėsti pavojinga COVID-19 atmaina ar kitomis infekcinėmis ligomis, net patekti į eismo įvykį ir jame nukentėti.
Naujai skelbtą patalpų nuomos konkursą po bemaž 20 metų darbo Kėdainių ligoninėje „Diaverum klinikos“ pralaimėjo bendrovei „Nefrosana“, teikiančiai tokias pačias paslaugas.Aut. past.
Reikia pereinamojo laikotarpio
Taikos sutartį pasiūliusios „Diaverum klinikos“ prašo daugiau laiko išsikraustymui iš Kėdainių ligoninės patalpų, nes bendrovė privalo sutvarkyti ir išgabenti duomenų archyvus bei išmontuoti visą įrangą ir informacines sistemas.
Kadangi jos sujungtos su bendra „Diaverum klinikos“ grupės informacine sistema, tam darbui tektų pasitelkti specialistus iš Švedijos.
Įvertinusi visus kelionių dėl pandemijos trikdžius, kalėdinį laikotarpį ir laiko sąnaudas darbams, bendrovės atstovai mano, kad būtų realu atlaisvinti patalpas iki 2022 metų balandžio 30 dienos, tačiau bendrovė „Nefrosana“ teigia, kad jeigu patalpos būtų buvę atlaisvintos laiku, dabar jie jau būtų nepertraukiamai teikę paslaugas.
Siūlo sprendimą
Bendrovė „Diaverum klinikos“ atsisako savo reikalavimo pripažinti konkurso rezultatus neteisėtais ir juos panaikinti bei kviečia sudaryti taikos sutartį ir užbaigti visus teisinius ginčus.
Bendrovė siūlo nedelsiant atnaujinti hemodializės paslaugų teikimą Ligoninės patalpose ir kompensuoti ligoninės išlaidas: iki išsikėlimo mokėti ženkliai didesnį nuomos mokestį, tai yra tokį, kokį konkurse pasiūlė „Nefrosana“ bei atlyginti ligoninės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
UAB „Diaverum klinikos“ direktoriaus Dariaus Praninsko pasirašytame rašte tikimasi, kad bendrovės pateiktas pasiūlymas taikiai išspręsti ginčą bus rimtai apsvarstytas, įvertintas, atsižvelgiant ne tik į proceso šalių, tačiau ir į pacientų interesus.
Hemodializė yra gyvybiškai būtina procedūra, atliekama, kai dėl ligos žmogaus inkstai nefunkcionuoja. Tai yra pakaitinė inkstų terapija, kuri neišgydo paciento, bet leidžia žmogui išgyventi nuo vienos procedūros iki kitos. Neveikiant inkstams ir neatliekant hemodializės procedūrų, pacientas mirtų. Procedūras reikia atlikti 3 kartus per savaitę po 4 valandas (vidutiniškai 13 kartų per mėnesį) hemodializės įstaigoje, prižiūrint medicinos darbuotojui. Po procedūros žmonės pusdienį jaučiasi silpni, juos kankina galvos svaigimas, bendras silpnumas.
Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ 2018 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje nėra priimtos bendros vieningos sistemos dėl dializuojamų pacientų pavėžėjimo į gyvybiškai svarbias hemodializės procedūras. Kiekviena savivaldybė šią problemą sprendžia savaip. Paslaugos įkainiai bei pavėžėjimo paslaugos kompensavimo tvarka ir priemokų mechanizmai visose savivaldybėse labai skirtingi. Yra savivaldybių, kuriose yra pilnai tenkinamas pavežiojimo poreikis, o yra kurios visiškai neapmoka pacientų vežiojimo. 45% pacientų reikalingos vežiojimo paslaugos, tačiau savivaldybės jų neteikia. Pusė iš jų turi didelių judėjimo problemų.
2015 metų duomenimis Lietuvoje buvo 1 354 dializuojami pacientai, iš kurių 67% – procedūra atliekama privačiose hemodializės įstaigose, o 33% – viešosiose ligoninėse. Iš Lietuvoje veikiančių 60 hemodializės įstaigų, 42 (70%) yra privačios ir 18 (30%) – viešųjų ligoninių skyriai. Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių, 18-oje visiškai nėra dializės įstaigų.
Jorūnė LIUTKIENĖ