„Ar psichologas galėtų pasakyti, kas tai yra loterija? Ar tai – nepriimtinas pinigų švaistymas su didele azarto doze, ar pozityvi pramoga, netgi savotiškas rengimasis gyvenimo sėkmei?“– klausia Vidmantė iš Kauno rajono.

Atsako psichologas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Išties daugybė skaičiavimų, pagaliau ir praktika liudija, kad tikimybė laimėti loterijoje yra maža, ir daugelis tą žino, tačiau Lietuvoje du trečdaliai žmonių dalyvauja loterijose. Kodėl? Šia tema pasaulyje atlikta nemažai tyrimų. Ką jie rodo?

Žaidimas loterijoje suvokiamas kaip vienintelė galimybė. Daugeliui tai yra vienas iš variantų pakeisti savo esamą padėtį. Juo labiau kad galimas laimėjimas pateisina nedideles išlaidas loterijos bilietams.

Beveik laimėjimas. Būtent beveik pasiekta pergalė skatina kartoti bandymus. Loteriją galima palyginti su futbolu ar kitokiais žaidimais, kai pralaimima per paskutines sekundes. Atrodo, kad pergalė čia pat, ir staiga – nusivylimas. Tuomet lieka viltis, kad kitąkart komanda būtinai laimės. Taip ir loterijos dalyvis, patyręs pralaimėjimą paskutinę akimirką ir beveik apsidžiaugęs būsima pergale, tikrai nepasiduos, norės bandyti dar kartą.

Laimėjimo artumo jausmas. Kiekvienoje loterijoje kas nors laimi, tai puikus pavyzdys norintiesiems laimėti partiją. Vadinasi, rusena viltis, kad ir jam pasiseks.

Didelių skaičių suvokimas. Žmonijos istorija ugdė gebėjimą suvokti skaičius, ir žmonės iš tiesų gyvenime susiduria su reiškiniais, kurie yra apibūdinami skaičiais.Toli gražu ne kiekvienas kasdienybėje skaičiuojame milijonus, milijardus, tad sunku pajusti skirtumą tarp galimos tikimybės– vienas iš milijono ir vienas iš devynių milijonų, nors matematiškai tai skirtingi dalykai. Kas kita psichologiškai. Čia tokie reiškiniai gali būti suprasti kaip panašūs.

Žaidžiančiojo klaida. Rulete žaidžiančiajam dešimt kartų iškrito juoda spalva. Ką jis darys toliau, ar statys ant raudonos? 90 proc. žaidėjų, vadovaudamiesi klaidinga nuostata (jei ilgai nebuvo rezultato, tai dabar bus), pasielgs būtent taip. Tas pats ir tose loterijose, kur savarankiškai galima pasirinkti skaičius. Žaidėjai renkasi tuos, kurių ilgai nebuvo. Jiems atrodo, kad procesą, kuris nevaldomas, vis dėlto galima kontroliuoti.

Taigi loterijoje žaisti ekonomiškai nėra naudinga, bet materialinė nauda nėra vienintelė paskata dalyvauti loterijoje. Kita paskata – loterija suvokiama kaip pramoga, ji iš dalies prilyginama kitoms varžyboms, kurios irgi nesuteikia materialinės naudos. Nusipirkęs loterijos bilietą žmogus turi galimybę pasvajoti apie sėkmę už kavos puodelio kainą.Tai geriau nei kitos pramogos.

Nors ir nedaug, bet yra tyrimų, tvirtinančių žaidimų teigiamą poveikį kai kurioms žmonių grupėms. Pvz., žaidimai palengvina vienatvę, silpnina nereikalingumo jausmą, leidžia bendrauti. Šis tyrimas atliktas su vyresnio amžiaus žmonėmis, gyvenančiais globos namuose ir savuose namuose. Paaiškėjo, kad žmonės, kurie žaidė, mažiau puldavo į depresiją, pesimizmą, kasdienį dirglumą. Nes loterija – tai veikla. Be to, kartais loterijos gali būti šeimą jungiantis reiškinys: laukimas, stebėjimas, dalyvavimas atrakcijoje sujungia atskiras kartas, skatina svajoti, ką šeima nuveiktų su išloštais pinigais, kokie jų bendri tikslai.