Rugpjūčio savaitgalį „Biržiečių žodį“ prisivijo žinia: Estijos asfaltuotais keliais, Latvijos ir Lietuvos žvyrkeliais į Kirkilus fiatuku atidulka aistringi keliautojai lenkai: Piotras ir Saimonas. Skubame jų pasitikti.
O Kirkiluose nuo pat rytmečio – sujudimas. Automobiliai, autobusai... Bedarbis arklys prie kelio nukoręs galvą. Visas jo užsiėmimas gintis nuo įkyrių vabzdžių. Kitoj kelio pusėj kaip debesėliai danguj plaukioja avys. Kramsnoja žolę.
Neišvengiami kontrastai. Atolas žalias kaip rūta, o už jo – peraugęs, piktžolėtas laukas. Lengvas vėjelis gainioja nužydėjusių usnių pūkus. Širvėnos seniūnija iš rajono valdžios gavo kraitį – Kirkilų amatų centrą. Gal išradingos kirkilietės amatų centre sugalvos sukti verslą – iš usnių kurs ekologiškus suvenyrus?..
Kol kas Kirkilų amatų centras – po raktu. O bendruomenės namų kiemelis – dūmuose. Ant laužo didžiuliame 2,5 kibiro katile burbuliuoja žuvienė. Kiek tolėliau keptuvėje plepa perlinių kuopų košė. Kvepia kepami rupiai maltų kviečių blynai. Su spirgučiais, su obuoliene... Atgaivai – čiobrelių, metų arbata. Bendruomenės šeimininkių tautinio paveldo patiekalų valgiaraštį paįvairino rabarbarai. Rabarbarų uogienė, rabarbarų gira...
Kirkilų bendruomenės pirmininkė Rita Trečiokaitė verda žuvienę turistams iš Kauno. Evaldo Prunskaus nuotr.
Didžiulis samtis pačios bendruomenės pirmininkės Ritos Trečiokaitės rankose. Virtuvėje prie puodų sukasi garsioji šeimininkė Onutė Gružauskienė. Trys jaunutės merginos – Meda, Dainora ir Ema jų pagalbininkės. Dengia stalą, stebi patyrusių šeimininkių ruošą ir perima patirtį. Antrąjį rugpjūčio savaitgalį bendruomenės šeimininkės iš kailio neriasi dėl kauniečių. Atvyksta 40 turistų, pilnas autobusas. Iš anksto, kaip daugelis, užsisakė paskanauti Kirkilų tautinio paveldo produktų.
Išalkusiems svečiams užleidžiame bendruomenės kiemelį. Ir pasiduodame turistų mūšai. Banga neša mus link Kirkilų bokšto. Žmonių daug. Lūkuriuojam kantriai. Kol pastebim: pro žalių medžių sieną didžiulę raudoną nosį kyšteli keliautojų lenkų fiatukas. Iš tolo jis panašus į atriedantį kubiliuką.
Piotras su savo sūnėnu dvylikamečiu Saimonu Lietuvoje pirmą kartą. Biržuose jie jau regėję pilį, grožėjęsi Širvėnos ežeru, pėsčiųjų lieptu. Panoro užsukti ir į Kirkilus. Fiatuką vairuoja Piotras, o Saimonas – šturmanas. Pagal žemėlapį seka maršrutą ir medžioja įdomesnes vietas. Keliautojai vidutiniškai per dieną įveikia po 400 kilometrų.
– Mes su broliu Mariušu fiatukų gerbėjai. Fiatukais keliaujame jau antrus metus. Į keliones leidžiamės ir žiemą. Mūsų automobilis Fiat 126 P. Jis pagamintas Lenkijoje. Manasis – 1989 metais, brolio – 1992 metų laidos. Turime dar ir trečią, 1987 m. Fiat 126 P automobilį. Atsarginėms detalėms. Gedimų būna. Automobilius remontuojame patys. Mes su broliu gyvename ir dirbame Anglijoje. Iš Anglijos išvykome liepos 29 dieną. Su broliu pasirinkome šiek tiek skirtingus maršrutus. Brolis Mariušas keliauja su drauge Ingrida kitu Lietuvos pakraščiu. Jie mūsų laukia Nemenčinėje. Aš į kelionę pasiėmiau sūnėną Saimoną. Už dviejų dienų mes pasieksime Nemenčinę. Nuo Nemenčinės iki mūsų gimtinės Lenkijoje 800 kilometrų. Į Angliją su broliu Mariušu ir Ingrida mes sugrįšime rugpjūčio 20 dieną. Būsime pravažiavę daugiau kaip 10 tūkstančių kilometrų, – pasakojo Piotras.
Pietums stalas padengtas. Evaldo Prunskaus nuotr.
Šiais metais, Piotro siekis buvo aplankyti Estiją, Lietuvą. Kitąmet broliai žada keliauti po Italiją. Į Lietuvą dar norėtų kada nors sugrįžti. Neaplenktų ir Biržų krašto. Sugrįžti traukia gamta, nuoširdūs, paslaugūs žmonės, nauji įspūdžiai.
– Kelionės maršrutą planuojame iš anksto, tačiau kelionės metu maršrutas keičiasi. Patys atkreipiame dėmesį į įdomesnius turistinius maršrutus, kartais sutikti žmonės pasiūlo vieną ar kitą objektą aplankyti, – kalbėjo Piotras.
Vaikinai džiaugėsi sutiktais draugiškais žmonėmis. Jie keliautojams neabejingi. Signalizuoja, fotografuojasi prie jų fiatuko, prašosi į mašinytės vidų.
Keliautojai nakvoja palapinėse. Kempinguose, stovyklavietėse, kartais laukuose. Kartais žmonės pakviečia keliautojus į savo sodybas.
– Važiuodami iš Estijos, sutikome seną vyriškį, pabendravome. Jis mums pasiūlė nakvynę savo vienkiemyje. Iš ryto pažadino didžiulis triukšmas. Mūsų palapines užpuolė to šeimininko avys, – dalinosi naujausiais kelionių nuotykiais vaikinai.
Piotras pasakoja, prie automobilio kartais jie su broliu prisikabina ir specialią priekabėlę. Vieną kartą Lenkijoje žiedinėje sankryžoje iš priekabėlės jiems iškrito atsarginis fiatuko ratas. Iš paskos važiavę žmonės pastebėjo, ratą paėmė ir pradėjo vytis jų automobilį. Vaikinai iš pradžių nesuprato kas vyksta ir gazavo dar smarkiau... Pagaliau tie žmonės juos susistabdė ir pamestą ratą atidavė.