Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Karantinai sumažino eismo įvykių, bet pablogino psichologinę būseną

Pandemija vis dar tęsiasi ir nežinia, kada ji baigsis. Pasikeitęs gyvenimas, karantinai turėjo labai daug įtakos įvairioms jo sritims. Viena iš aktualiausių – vairavimas: vairavimo įgūdžiai, kultūra, eismo intensyvumas bei nelaimės keliuose.

Tai atsispindi ir statistikoje, kuri, anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Komunikacijos poskyrio vedėjos Odetos Vaitkevičienės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pasikeitė į gera.

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros lektorė, besidominti su rizikingu vairavimu susijusių psichologinių veiksnių sritimi, dr. Justina Slavinskienė pažymi, kad per pandemiją ir karantinus vairavimo įgūdžiai tapo prastesni, ypač jaunų vairuotojų.

Perpus mažiau eismo įvykių

O. Vaitkevičienė „Rinkos aikštę“ informavo, jog per karantiną, t.y. 2020 m. gruodžio–2021 m. kovo mėnesiais Kėdainių rajone įvyko 7 įskaitiniai įvykiai, kurių metu buvo sužeisti 9 eismo dalyviai. Žuvusių asmenų nebuvo.

„Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, t. y. 2019 m. gruodžio–2020 m. kovo mėnesiais, Kėdainių rajone įvyko 18 eismo įvykių, kurių metu buvo sužeista 19 eismo dalyvių, 4 asmenys žuvo“, – palygino O. Vaitkevičienė.

Paklausta, ar praėjusių metų pavasarinis „karantininis“ laikotarpis labai skiriasi nuo šiųmečio, pašnekovė sakė: Policijos atstovės Odetos Vaitkevičienės teigimu, praėjusiais metais per tą patį laikotarpį, 2019 m. gruodį–2020 m. kovą, eismo įvykiuose Kėdainių rajone žuvo 4 žmonės, o 2020 m. gruodį–2021 m. kovą žuvusiųjų nebuvo.

„Jeigu lyginame karantino laikotarpiu plačiąja prasme – taip. Pirmojo karantino metu sklandė daug nežinomybės, viskas buvo neįprasta, gyventojai aktyviai informavo apie įvairius galimus saviizoliacijos ir karantino režimo pažeidimus.“

Kauno AVPK atstovė pastebėjo, kad karantinas ir įvesti eismo ribojimai tarp savivaldybių dėl savaime suprantamų priežasčių teigiamai atsiliepė eismui ir jo saugumui.

„Karantino metu eismo intensyvumas sumažėjo. Tą byloja ir pateikta statistika. Daliai gyventojų nebereikėjo važiuoti į darbą, nes dirbti teko nuotoliu, nebereikėjo į ugdymo įstaigas vežti moksleivių, nes ir tai taip pat vyko nuotoliu, – aiškino O. Vaitkevičienė. – Galiausiai ir pėsčiųjų eismas sumažėjo užsidarius įstaigoms ir išėjimui iš namų tapus retesne kasdienybe – tik būtiniausiais tikslais.“

Pokyčiai ne vien neigiami

Policijos atstovės mintį apie sumažėjusį judėjimą pratęsė ir VDU lektorė dr. J. Slavinskienė. Ji teigė, jog atliktas tyrimas parodė, kad žmonės keliavo žymiai rečiau nei iki karantino.

– Akivaizdu, jog pandemija ir karantinas žmonių psichologinei būsenai turėjo nemažai įtakos. Ar tai atsispindėjo ir vairavimo kultūroje, įgūdžiuose?

– Panašu, kad griežti judėjimo, keliavimo ribojimai ir griežtos karantino sąlygos sukėlė ne tik nemažai vidinės įtampos ir nerimo, bet ir privertė apriboti vairavimo įpročius. 2019–2020 m. pirmosios karantino bangos metu atlikus keliavimo įpročių tyrimą paaiškėjo, kad didžioji dalis vairuotojų, dalyvavusių apklausoje, nurodė, jog kasdienių kelionių, vairavimo kasdien sumažėjo nuo 55 iki 90 proc. Taigi, vairavimo įgūdžiai karantino laikotarpiu buvo tobulinami ženkliai mažiau, o pats vairavimo procesas vyko mažesniu intensyvumu.

– Gal galėtumėte plačiau papasakoti, kokios įtakos pandemija ir karantinai turėjo vairavimui?

– Na, pirmiausia svarbu pažymėti, kad iš esmės sumažėjo paties vairavimo intensyvumas. Atsiradus judėjimo, bendravimo, keliavimo apribojimams, nuvažiuojami atstumai ženkliai sumažėjo. Daugumai pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, nebeliko kasdienių kelionių į darbą ir iš jo.

Apribojus bendravimą tarp skirtingų namų ūkių, ženkliai sumažėjo tarpmiestinis judėjimas lankant tėvus, gimines, draugus ar tiesiog keliaujant po Lietuvą.

Tačiau norisi pasakyti, kad visame tame yra ir kitas labai jautrus ir sudėtingas momentas, liečiantis jaunuosius vairuoti besimokančius asmenis. Esant griežtam karantinui, visiškai sustojo praktinis vairavimo mokymosi procesas, kas tikrai nemažai daliai jaunimo sukėlė papildomos įtampos, nerimo.

Kitaip sakant, įgytos teorinės žinios negalėjo būti realizuojamos praktikoje, o sustojęs vairuotojų egzaminavimas daliai žmonių pagilino išgyvenamas emocijas.

– O gal pasekmių kol kas vis dar nejaučiame, tačiau galime pajusti vėliau? Jei taip, kaip manote, kokios jos gali būti?

– Manau, kad pasekmes pajutome iš karto, dar pirmosios karantino bangos metu. Dauguma žmonių pastebėjo eismo intensyvumo sumažėjimą ir tikrai atsirado pokytis keliavimo įpročių pasirinkime.

Jau pirmosios pandemijos bangos metu didesnė dalis žmonių atsisakė kelionių su kitais asmenimis ar viešuoju transportu.

Tyrimas Lietuvoje ir kitose pandemijos stipriai paveiktose šalyse parodė, kad dauguma žmonių buvo priversti atsisakyti tarptautinių kelionių.Dr. Justina Slavinskienė: „Esant griežtam karantinui, visiškai sustojo praktinis vairavimo mokymosi procesas, kas tikrai nemažai daliai jaunimo sukėlė papildomos įtampos, nerimo.“

Bet vienas iš esminių, sakyčiau, teigiamų pokyčių – tai trumpų kelionių automobiliu pakeitimas į pasivaikščiojimą. Kitaip sakant, pasikeitė nemažos dalies eismo dalyvių vaidmuo – iš vairuotojų į pėsčiuosius.

Tai teigiamas pokytis tiek individualiu lygmeniu, nes atsirado didesnis žmonių fizinis aktyvumas, tiek aplinkos atžvilgiu: sumažėjusi automobilių tarša nors trumpam sumažino oro užterštumą, ypač miestų teritorijose.

– Galbūt turite kokių nors žinių apie tai, ar ir kaip kokie nors rimtesni sukrėtimai apskritai paveikia ar yra paveikę žmonių vairavimo įgūdžius, kultūrą?

– Mokslinių tyrimų šia tematika nėra daug. Tačiau sakyčiau, kad krizės, kokia ir yra ši pandemija, labiau keičia ne vairavimo įgūdžius, o vairavimo kultūrą, kuri stipriai priklauso nuo vairavimo kultūrą formuojančių eismo dalyvių psichologinės būsenos.

Kai pirmosios pandemijos bangos metu buvo daug įtampos, nerimo, nežinios, vairavimo kultūra buvo ne tokia intensyvi, vairuotojai bandė prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Tuo tarpu antrosios bangos metu, t. y. šiuo metu, stebime vis augantį visuomenės susierzinimą, nepasitenkinimą, dažniau išsakomą pyktį, tai ir vairavimo kultūra tampa piktesnė. Vairuotojai vieni kitiems mažiau pakantūs, linkę pykti ant kitų dėl veiksmų vairuojant.

Panašu, kad vidinį susikaupusį erzulį žmonės linkę išreikšti vairavimo metu, neretai panaudojant automobilį (staigus, kitą vairuotoją išgąsdinantis manevras, pypsėjimas ir pan.) kaip pykčio, nepasitenkinimo raiškos priemonę. Ir tai formuoja tam tikrą vairavimo kultūrą.

– Jūsų nuomone, kiek laiko po pandemijos ir karantino reikėtų reabilituotis žmonių psichologinei būsenai?

– Tai labai sunkus klausimas, į kurį nėra vienareikšmio atsakymo. Krizės įveikimas ir psichologinis prisitaikymas prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, naujų keliavimo ir kitų įpročių suformavimas vyksta labai individualiai kiekvienam žmogui.

Manau, kad nereikėtų tikėtis, jog viskas ims ir baigsis, nereikėtų tikėtis, kad grįšime į buvusį laikotarpį prieš pandemiją. Manau, kad mūsų visų tikslas šiuo metu turėtų būti ne laukimas sugrįžtant to, kas buvo praeity, o bandymas gyventi „čia ir dabar“.

Manyčiau, kad šiuo metu labai svarbu susitelkti į tai, kaip dabartinėmis sąlygomis suformuoti naujus gyvenimo, keliavimo, darbo ir laisvalaikio leidimo įpročius, siekiant išlaikyti psichologinę pusiausvyrą.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Rekomenduojami video