Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Karantiną išgyvenę verslai į vėžes grįžta pamažu

Koronaviruso pandemija ypatingai smogė teikiantiesiems odontologijos paslaugas. UAB „Vegadenta“ direktorė, gydytoja-odontologė Vega Rudgalvienė atvirai sako, jog paskelbtas karantinas buvo šokas, teko staigiai nutraukti teikiamas paslaugas, liko nešlifuoti klientų dantys, nebaigti kiti gydymo procesai ir pan. „Apie darbą minčių neliko, net prie patalpų nesiartindavome. Jei kažkas būtų teikęs odontologijos paslaugas per karantiną, grėstų 3 000 Eur bauda“, – pastebėjo V. Rudgalvienė. Anot jos, visa gąsdinimo politika varė į neviltį, buvo momentų, kai apie grįžimą į darbą net galvoti nebesinorėjo.

Anot jos, pajamų srautas staigiai nutrūko, tačiau įsipareigojimai liko, tai kėlė stresą. „Darbuotojai buvo prastovose. O valdžios parama labiau žodinė nei reali pagalba. Ką pažadėjo, iki šiol negauname, vis atideda. Tačiau tik pavėluok mokesčius sumokėti – iškart palūkanos, o čia visiškai neskuba“, – sakė odontologijos klinikos vadovė V. Rudgalvienė. Iš Invega paskolų nukentėjusiam nuo pandemijos verslui, anot jos, taip pat maža naudos: užpildai paraišką ir gali gyvent toliau, net susisiekti neišeina...

Išlaidos apsaugos priemonėms – klientams

Gydytoja-odontologė V. Rudgalvienė pasakojo, jog anksčiau, jei atostogaudavo tai vis po savaitę ir kaskart išvykdavo į užsienį pakeliauti. Toks ilgas karantino laikas namuose buvo visiškai nauja patirtis. „Gaminau valgį, mezgiau – grįžau prie įvairių rankdarbių, tvarkiau sodą“, – prisimena pašnekovė.

Šiuo metu klientai „Vegadentoje“ jau priimami. „Laikomės visų saugumo reikalavimų: patalpas vėdiname, dezinfekuojame po kiekvieno kliento. Patys dirbame su apsaugos priemonėmis. Ši finansinė našta už apsaugos priemones atitenka klientams. Papildomai po 15 Eur kiekvienąkart apsilankius. Nors viruso ir nebijome, nenorime būti užkrato šaltiniu, tad maksimaliai saugomės, juolab kad mūsų didysis darbas vyksta burnos ertmėje. Kitų kainų nekėlėme“, – kalbėjo V. Rudgalvienė.

Jos nuomone, apsilankantys pacientai koronaviruso taip pat nebijo, jiems svarbiau išspręsti savo problemą.

Ne visi atsistos ant kojų

UAB „Trevena“ vadovas Algirdas Liaudanskis šiuo metu turi 12 degalinių, nė viena nebuvo uždaryta, taip pat neatleistas ir nė vienas darbuotojas. „Stengėmės išsilaikyti bet kokiomis sąlygomis, pas mus dirba iki 120 žmonių. Kovo mėnesį pardavimai krito 20-30 proc., balandžio mėnesį kai kuriuose objektuose – iki 50 proc. Pačių prekių pardavimas krito apie 30 proc. Žmonės per karantiną užsidarė namuose, nekeliavo, tad kuro neprireikė. Daugelio transporto įmonių veikla taip pat sustojo. Kas užsukdavo į degalinę, tai stengdavosi, kuo greičiau ir išeiti. Mes ir patys buvome suinteresuoti trumpu lankytojų buvimo laiku degalinėse“, – sakė A. Liaudanskis.

Jo nuomone, karantino pasekmes jausime dar ilgai. Transporto bendrovės, anot A. Liaudanskio, sunkiai atsigauna, juolab tos, kurios turėjo transporto lizingu. Jei nepadės bankai, valstybė, tikrai ne visi bus pajėgūs atsistoti ant kojų. „Dalis gali išvis žlugti“, – neatmeta ir niūraus scenarijaus patyręs verslininkas. Nepaisant to, juntami atsigavimo ženklai: vos tik karantinas būdavo sušvelninamas vienam ar kitam sektoriui, tai pajusdavo ir degalinių tinklas. „Kaip čia bus neaišku, sunku prognozuoti, tačiau po truputį atsigaunama“, – sakė pašnekovas.

A. Liaudanskis pasakojo, kad jo versle pritaikyti kažkokių paramos programų nelabai buvo galimybių. „Su bankais patys problemų neturime, darbuotojų neatleidome. O siūlytos lengvatos net smulkiajam verslui vertinamos nevienareikšmiškai. Labai maža dalis pasinaudojo, nes viena ranka duoda, o kita uždeda aibę reikalavimų, kad tu negautum tos paramos. Tad mes net nelabai domėjomės“, – prisipažįsta UAB „Trevena“ vadovas A. Liaudanskis.

Pasigenda politikos tęstinumo

UAB „Trevena“ vadovo nuomone, svarbiausia, kad būtų vieninga valstybės strategija, kurią palaikytų visos politinės partijos. Tolygiam valstybės vystymuisi tai ypatingai svarbu, būtų išvengta bangavimų: dabar vos tik valdžia pasikeičia, tai ankstesnieji esą buvo blogieji, o dabartiniai gerieji. Tai ydinga praktika. Nesvarbu, kad keičiasi valdžios, turi būtų politikos tęstinumas. „Pažiūrėkime, kaip tvarkosi estai. Politikai turi dirbti žmonių labui, o dabar dar apie 80 proc. Lietuvoje dirba savo labui“, – pastebėjo A. Liaudanskis.

Jis prisimena, jog pridėtinės vertės mokestis (PVM) buvo pakeltas laikinai, tad jis jau seniausiai turėjo vėl grįžti prie 18 proc. „Tačiau pažadai pamiršti, pinigėliai sėkmingai renkami į biudžetą. Tie 3 proc. verslui tikrai būtų parama, be to, juk negalime išsiskirti iš kaimyninių šalių Latvijos, Lenkijos. Jei pas mus 21 proc., tai pas juos 9 proc. PVM maisto produktams. Matome, kur mūsų pinigai nuteka. Tas pats ir kitose srityse – turizme, apgyvendinimo sektoriuje. Kaimynai traukia iš mūsų pinigus, nes ten sprendimai kitokie“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis yra ir sodybos „Pagraumenės malūnas“ (Daukšaičių k.) savininkas, kur šiltuoju metu atšoktos ne vienos vestuvės, jubiliejus ir pan. „Daugelis, kas turėjo užsisakę šventes birželio mėnesiui, jas perkėlė tiesiog į kitus metus. Pagrindinė priežastis, jog į vestuves negali atvažiuoti giminaičiai iš užsienio. Tačiau karantinas baigėsi ir liepą, rugpjūtį turėsime vestuvių, žinoma, laikantis visų reikalavimų. Vis tik pastebima tendencija, kad šventėse dalyvaujančių žmonių skaičius mažesnis“, – sakė A. Liaudanskis.

Lietuviai „ant bangos“, laukia ukrainiečių

Priekuliškis Valdas Jarutis, MB „Ekonomiški statybos projektai“ vadovas, teigia gyvenąs kaip gyvenęs: „Užsiimu technine priežiūra, projektų vystymu, pagalba užsakovui. Esu pats sau vienas, tai karantiną pajutau sąlyginai. Buvo blogai, o dabar jau kažkas juda. Kad valstybė „įmetė“ pinigų į statybos sektorių, matosi. Daugėja viešųjų pirkimų. Be darbo sėdi tie, kurie nenori „juodo“ darbo dirbti. Rinkoje statybininkų poreikis, bent jau Kaune, tikrai yra juntamas. Visi nori ukrainiečių ir kuo greičiau, nes lietuviai yra „ant bangos“ׅ, gauna pašalpas. Žinoma, per karantiną atsirado ir sutarčių su darbuotojais perrašymų, ir atlyginimo pamažinimo. Tačiau pačios įmonės taip pat susivokė, pradėjo galvoti apie nuotolinį darbą, leidimą žmonėms kelias dienas dirbti iš namų.“

V. Jaručio pastebėjimu, įmonės dabar susiduria su tuo, kaip efektyviai koordinuoti nuotolinį darbą, išmokti su žmonėmis dirbti nuotoliu. Patiems darbuotojams taip pat iškyla motyvacijos klausimas, juk ir sportuoja dalis žmonių tik tada, kai susimoka už treniruotes sporto klubui, susikuria motyvacinę sistemą, taip ir su darbu namuose.

Rekomenduojami video