Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kampų kaimo bendruomenėje atgyja laumės

Apie laumes, jų gerus ir blogus kėslus bei darbus dagiau ar mažiau yra girdėjęs kiekvienas. Vieniems jos asocijuojasi su vaikų grobimu, kitiems – su pasakiško grožio mergele, tretiems – su dar kokia nors mistifikuota būtybe. Laumių būta daug ir įvairių. O jei manote, kad jos tik senovės praeitis, klystate. Nes Kampų kaimo bendruomenėje laumės atgyja ir kviečia pas save į svečius. Baimintis jų nereikėtų, nes „Laumių gryčioje“ gyvenančios būtybės yra draugiškos ir nešančios laimę į kiekvieno namus ar asmeninį gyvenimą. Tereikia klausyti jų patarimų ar paberti savo namuose specialių, pačių pasigamintų barstukų.

Lankytojai patys gamina magiškus barstukus

Kaip pasakoja Kampų kaimo seniūnaitė Aušra Vaidotienė, „Laumių gryčioje“ gyvena penkios laumės Žaneta, Deimantė, Danguolė, Skaistė ir Daiva.

„Laumių gryčia“ – tai lietuviškų gamtos galių ir gėrybių edukacinė programa. Jos metu dalijamės promočiučių žiniomis apie dažnai sutinkamus vaistinius pievų augalus, jų naudingas savybes, panaudojimą gydantis, gražinantis, gaminant maistą.

Taip pat siūlome paragauti įvairių mūsų rankų darbo gardumynų, praturtintų šiais augalais, – programą pristato seniūnaitė. – Edukacijos metu atskleisime jums iš protėvių perimtas mitologines gamtos galių žinias – papasakosime apie gamtos deives laumes, kitas namų ūkio skalsos dievybes, papročius, virtusius mūsų kultūros istorija.

Kviesime nuotaikingai sužaisti aktyvius pažintinius žaidimus atpažįstant kvapniųjų žolių aromatus, susipažįstant su nuodingais augalais, net miklinant pirštus laumių kasoms pinti.“

Anot A. Vaidotienės, kiekviena laumė yra atsakinga už tam tikrą veiklą: „Danguolė – už žolelių rinkimą ir džiovinimą, Skaistė ir Daiva – už saldainių virimą, Žaneta ir Danguolė supažindina su žolelių nauda, Deimantė – su barstukų lipdymo edukacija“.

Į „Laumių gryčią“ atvykę lankytojai iš minkomos tešlos patys lipdo barstukus, kuriuos svečiai parsiveža į namus. Tešla yra valgoma ir gaminama iš daržovių, vaisių ir įvairių žolelių.

Taip pat laumės pasakoja legendą apie Kampų kaimo atsiradimą, kurią, kaip teigia seniūnaitė, jiems papasakojo vietinis senolis ligų užkalbėtojas Benadas Makčinskas.

„Jam šią legendą perdavė jo senelis, o seneliui – jo senelis. Taigi, kokio palikimo jau turime, tai stiprių vyrų ir kerinčių moterų!“ – intriguoja A. Vaidotienė.

Laumių galios ir „darbeliai“

Ji pasakoja, kad laumės – gamtos dvasios, tarpininkės tarp žemės ir dangaus.

„Iš miškų ir pelkių atkeliavusios į žmogaus erdvę, laumės susiduria su žmonėmis ir jų vaikais, įvairiais darbais padeda ar kenkia jiems. Doriems žmonėms jos padėdavo, o gobšius, nedorėlius – bausdavo.

Dažniausiai pasitaikantis laumių pagalbos motyvas – netyčiomis, per sunkius darbus pamiršto vaiko saugojimas ir apdovanojimas gėrybėmis.

Laumė matydavo, jei žmogus neteisingai elgdavosi su savo artimaisiais, kaimynais ar gyvuliais, kenkdavo ne tik žmonėms, bet ir gyvuliams (jei šeimininkas būdavo skūpus, nukirpdavo avis). Laumės sukeisdavo vaikus, – apie laumių teisingumo vykdymą bei kėslus pasakoja A. Vaidotienė. – Laumėms taip pat būdingas ir  bendravimas su vyrais. Jos buvo viliokės, jei patikdavo koks gražus stiprus, jos jį užkerėdavo, apsukdavo galvą.“

„Iš miškų ir pelkių atkeliavusios į žmogaus erdvę, laumės susiduria su žmonėmis ir jų vaikais, įvairiais darbais padeda ar kenkia jiems. Doriems žmonėms jos padėdavo, o gobšius, nedorėlius – bausdavo. Dažniausiai pasitaikantis laumių pagalbos motyvas – netyčiomis, per sunkius darbus pamiršto vaiko saugojimas ir apdovanojimas gėrybėmis. A. Vaidotienė

Siekdama atskleisti paslaptį apie laumės Deimantės lipdomus barstukus, seniūnaitė paaiškina: „Barstukai yra baltų dievo Puškaičio pavaldiniai. Dievai baltų mitologijoje gyvena savo vietoje – kas danguje, kas miške, kas požemyje, o žmogus su jais gali susisiekti per tarpininkus, pavyzdžiui, ypatingus medžius.

Su Perkūnu susisiekiama per ąžuolus, su Laima per liepas, o su Puškaičiu – per šeivamedžius. Puškaitis turėjo pagalbininkus monus barstukus – žemės turtų saugotojus ir dalintojus – barstytojus.

Barstukai – vaizduojami mažais barzdotais piršto didumo žmogeliais, gyvenančiais po žeme, esančiais šeivamedžiais. Jie saugo ir dalina žemės turtus – „barsto“, – suneša grūdus ir kitas gėrybes į kluonus, svirnus, sandėlius – valgai, naudoji, o gėrybės nesibaigia ir tiek. Gali net nesėti ir nepirkti – vis tiek aruodas pilnas.

Jų nereikia net kviesti – jie pavaldūs dievui Puškaičiui, jo pavaldiniai – kur jis siunčia, ten barstukai eina turtų nešti. Mes gerbiame Puškaitį, mokame su juo gražiai apsieiti, dėl to jis mums barstukus ir siuntinėja“.

„Edukacijos metu atskleisime jums iš protėvių perimtas mitologines gamtos galių žinias – papasakosime apie gamtos deives laumes, kitas namų ūkio skalsos dievybes, papročius, virtusius mūsų kultūros istorija. Kviesime nuotaikingai sužaisti aktyvius pažintinius žaidimus atpažįstant kvapniųjų žolių aromatus, susipažįstant su nuodingais augalai, net miklinant pirštus laumių kasoms pinti. A. Vaidotienė

„Laumių gryčios“ atsiradimo istorija

Veiklioji seniūnaitė A. Vaidotienė sako, kad įkurti „Laumių gryčią“ paskatino noras realizuoti save, įprasminti kraštą, kuriame gyvena.

„Aplankėme Lietuvoje esančius teminius kaimus ir pagalvojome, kodėl ir mums nepabandžius, nes esame surinkę daug medžiagos apie Kampų krašto tradicijas, kulinarinį paveldą.

Tikslas – reprezentuoti savo kraštą, nes gyvename labai gražioje vietoje: turime užtvanką, Šušvės ir Nevėžio santaką, aplink miškai – pasakiškos vietos“, – gėrėjosi pašnekovė.

Anot jos, taip pat projekto „Teminio kaimo įkūrimas Kampų kaime“ tikslas – padidinti Kampų seniūnaitijos rekreacinį patrauklumą ir gyvybingumą, sudaryti sąlygas plėtoti socialinį bendruomenės vystymąsi, sukuriant teminį kaimą, taip išsaugant ir puoselėjant kaimo kultūros paveldą bei sutelkiant vietos gyventojus vienai bendrai veiklai, mažinti socialinę atskirtį, didinti gyventojų užimtumą.

„Įgyvendinus šį projektą, susidėlioti teminio kaimo viziją buvo sudėtinga, todėl nusprendėme rašyti dar vieną projektą ir, pasitelkiant profesionalius edukacinės programos ekspertus, parengti interaktyvią edukacinę programą, kurioje lankytojai būtų supažindinami su kulinarinio paveldo ir amatų paslaptimis“, – „Laumių gryčios“ atsiradimo istoriją pasakoja A. Vaidotienė.

Ji pripažįsta, jog kol kas, kol dar pati pradžia, smalsuolių bei lankytojų daug nesulaukė, tačiau ateityje tikimasi, kad jų bus vis daugiau.

„Pirmiausia aplankė savi žmonės, bet turėjome ir keletą kitų grupių, kurios lankėsi mūsų teminiame kaime. Nesame profesionalios aktorės, vis dar mokomės pačios, kaip sudominti lankytojus ir paskatinti juos dalyvauti mūsų edukacijoje.

Ketiname „Laumių gryčią“ įtraukti ir į turistinių lankytinų objektų sąrašą, dėl kurio esame pasirengę kreiptis į Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centrą“, – ateities planais dalijasi Kampų kaimo seniūnaitė.

Rekomenduojami video