Neseniai aštuonioliktąjį gimtadienį atšventusi Kampų kaimo bendruomenė vis dar pilna idėjų ir jėgų joms įgyvendinti. Aktyvi bendruomenės seniūnaitė Aušra Vaidotienė pažymi, kad Kampai yra žinomi visoje Lietuvoje dėl bendruomenės įrengtos profesionalios motokroso trasos, kurioje kasmet vaikų stovyklas organizuoja ir garsiausias šalies motokrosininkas, pasaulio čempionas Arūnas Gelažninkas. Taip pat čia vaikai džiaugiasi kaimo centre, buvusios pelkės vietoje, įrengta vaikų laisvalaikio ir poilsio zona. Kampiečiai turi išnuomotą ir nuolat prižiūrimą užtvanką, kuri kasmet įžuvinama. Kaime yra įkurtas unikalus Kampų šilas, kuriame gyventojai sodina ir prižiūri spygliuočius medžius.

Renka informaciją

A. Vaidotienė sako, kad ir toliau nori tvarkytis, įgyvendinti įvarias idėjas, kad į Kampus pritrauktų kuo daugiau turistų iš visos Lietuvos.

Vienas iš tokių užmojų – įamžinti Kampų seniūnaitijos kaimus. O paklausta, kaip kilo tokia mintis, ji sakė: „Mintis kilo, kai su mumis susisiekė Daubaruose gyvenusių žmonių anūkai iš Lenkijos ir prašė parodyti, kur yra Daubarų kaimas, kad iš čia parvežtų močiutei nedidelį akmenį iš jos gimtojo kaimo.

Tada pagalvojome, kad Kampuose, prie bendruomenės namų, reikia pastatyti didelį akmenį su žemėlapiu, o jame pažymėti išnykusius Kampų seniūnaitijoje buvusius kaimus. Dabar tose vietovėse – numelioruoti laukai ir šiuo metu yra ūkininkų dirbama žemė“.

Kaimo seniūnaitė suskaičiavo, kad iš viso seniūnaitijoje yra buvę penki kaimai, kurie jau išnykę: „Tucevičiai, Klemantai, Motiejūnai, Kundratoniai ir Daubarai.

Šiuo metu renkame nuotraukas ir kas juose gyveno.

Patys vietos gyventojai noriai dalijasi turima medžiaga, pagyvenusių žmonių prašome papasakoti prisiminimus, pasidalinti senomis nuotraukomis“.

Kampų kaimo istorija

O paprašyta papasakoti Kampų kaimo atsiradimo istoriją A. Vaidotienė įkvepia ir pradeda: „Ši istorija iki mūsų dienų keliavo iš lūpų į lūpas, mums papasakota vieno senelio, žymaus ligų užkalbėtojo iš mūsų kaimo.

Senais laikais žemės, kuriose dabar gyvename, buvo ant dviejų didikų valdų ribos. Jos buvo retai apgyvendintos, atokios, apsuptos miškų ir pelkių, dėl to savo ribas abu didikai brėžė skirtingai – abu savinosi šitą žemės plotą ir dėl jo ginčijosi.

Kartą jie čia pamatė vietinę merginą, giliai įstrigusią į akis ir širdis abiem vienodai – šioji buvo neišpasakyto gražumo – balta, kaip iš pieno plaukusi, stamantri, kaip iš vaško nulieta. Pažiūrėjęs akių nebegalėjai nuleisti…

„Esame mažas kaimukas gražioje vietoje – tuo mes ir unikalūs. 35 sodybos, kuriose gyvena 100 žmonių. A. Vaidotienė

Kas žino, o gal ne merginos, o laumės ten būta..?

Abu didikai vienodai stipriai pamilo gražuolę ir jos panoro. Dėl jos širdies ryžosi varžytis – susikauti rinktiniais stipriausių savo kariūnų penketais.

Susitarė, kad laimėjusiam atiteks ne tik gražuolės ranka, bet ir visa ginčytina žemė, kaip merginos pasoga.

Varžybų kautynės vyko šitoje teritorijoje, kur dabar stovi mūsų kaimas – liejosi prakaitas, žvangėjo plienas, aidėjo kovos šūksmai, kol viena pusė nugalėjo.

Laimėjęs didikas pergalę liko skolingas savo kariūnų penketui, kurie kovėsi, kaip vienas kumštis, nes buvo tikri broliai – Titas, Klementas, Motiejus, Kundrotas ir Daubaras Kompovskiai.

Didikas taip apsidžiaugė savo pergale, kad triukšmingai puotavo net tris savaites.

Per tą laiką primirštą gražuolę kur kas labiau meile įtikino pralaimėjusiojo įsimylėjėlio skausmas ir kančios. Pabėgo abu į svečią šalį ir niekas apie juos daugiau nieko negirdėjo – nei blogo, nei gero.

Nusivylęs laimėtojas, nebenorėdamas aitrinti širdies skaudžiais prisiminimais, padovanojo šią žemę penkiems broliams kariūnams ir nuo jų vardų prasidėjo aplinkiniai kaimai – Tucevičiai, Klemantai, Motiejūnai, Kundratoniai ir Daubarai.

Vėliau, atokiems smulkesniems sodžiams nykstant ir žmonėms keliantis į dabartinę kaimo vietą, ji imta vadinti Kompovskiais, o vėliau trumpiau – Kampais“.

Papasakojusi gražią meilės ir kovos istoriją, kuri padėjo pamatus dabartinei Kampų kaimo seniūnaitijai, A. Vaidotienė sakė ja nesitikinti prisikviesti dugiau gyventojų, tačiau pasidžiaugė esamais.

„Esame mažas kaimukas gražioje vietoje – tuo mes ir unikalūs.

„Tada pagalvojome, kad Kampuose, prie bendruomenės namų, reikia pastatyti didelį akmenį su žemėlapiu, o jame pažymėti išnykusius Kampų seniūnaitijoje buvusius kaimus. Dabar tose vietovėse – numelioruoti laukai ir šiuo metu yra ūkininkų dirbama žemė. A. Vaidotienė

35 sodybos, kuriose gyvena 100 žmonių, – Kampų kaimo statistiką vardijo seniūnaitė ir pasidžiaugė, jog čia likę dar ir jaunų žmonių: „Yra Kampų šeimyna, kuri globoja svetimus vaikus“.

Nors maža, bet draugiška bendruomenė turi himną, herbą, vėliavą. Organizuoja veiklas, į kurias kviečia ne tik savo narius, bet ir žmones iš kitų rajono ar šalies vietų. O ateityje ragina sekti naujienas, kur bus pranešta ir apie kitas bendruomenės iniciatyvas.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ