Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Javapjūtė įsibėgėja

Tradiciškai pirmieji javapjūtę pradėjo Suvalkijos ir Vidurio Lietuvos ūkininkai. Jie žieminius miežius pradėjo kulti jau po Joninių. Prognozuojama, kad artimiausiu metu prasidės ir kitų kultūrų nuėmimo darbai.

Subrendo miežiai

Pirmųjų žieminių miežių derlius į UAB „Agrokoncernas“ Šakių padalinį atkeliavo praėjusią savaitę. Šio padalinio vadovas Tomas Krunkaitis sakė, kad dėl šiltų ir sausų orų daugelyje ūkių jau subrendo žieminiai miežiai, todėl kai kurie ūkininkai pirmąjį derlių pradėjo imti net nesulaukę liepos. Be abejo, prasidėjusi javapjūtė kol kas tik daugiau simbolinė: pirmasis derlius, atvežtas į elevatorių, buvo menkas – tik viena priekaba žieminių miežių. „Masinė javapjūtė dar neprasidėjusi, tačiau mes esame pasiruošę priimti grūdus. Šiuo metu už toną žieminių miežių mokame apie 130 eurų“, – sakė T.Krunkaitis.

Artimiausiu metu žieminius miežius planuoja pradėti kulti Šakių rajone esanti Lukšių žemės ūkio bendrovė. Jos vadovas Kastytis Krištolaitis sakė, kad pjūties darbus jiems sutrukdė lietus. „Šiais metais žieminiams miežiams skyrėme nedidelį plotą, tik 16 hektarų. Manome, kad derlius bus prastesnis nei ankstesniais metais. Tikimės, kad iš hektaro prikulsime 6 tonas. Ankstesniais metais pribyrėdavo iki 9 tonų žieminių miežių“, – teigė K.Krištolaitis.

Mišriuose ūkiuose – darbymetis

Birželio pabaigoje javapjūtę pradėjo Kauno rajono mišraus ūkio savininkas Audrius Banionis. Jis jau nukūlė 150 hektarų žieminių miežių. Ūkininkas teigė, kad praėjusiais metais žieminius miežius kūlė pirmosiomis liepos dienomis. „Miežiams buvome parinkę drėgnesnes dirvas, todėl sulaukėme gero derliaus. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet iš hektaro prikūlėme per 6 tonas miežių. Grūdų supirkėjams jų neparduodame, nes viską perdirbame ūkyje ir tiekiame produkciją vartotojams nuo lauko iki stalo“, – pasakojo Kauno rajono ūkininkas.

Praėjusią savaitę 3 hektarus žieminių miežių spėjo nukulti ir Ukmergės rajono mišraus ūkio šeimininkas Dainius Micius. Kitus, subrendusius 17 hektarų plote, sutrukdė nuimti prasidėję lietūs. „Žieminius miežius auginau pirmus metus. Kadangi žemės mūsų kraštuose nelabai derlingos, iš hektaro prikūliau tik daugiau kaip 2 tonas žieminių miežių. Tikiuosi, kad kituose laukuose derlius bus gausesnis. Manau, kad prikulsiu 3–4 tonas arba šiek tiek daugiau žieminių miežių“, – teigė D.Micius. Jaunasis ūkininkas apgailestavo, kad arčiausiai jo ūkio esantys grūdų elevatoriai – Širvintų rajono UAB „Agrima“ ir „Jonavos grūdai“, AB Ukmergės grūdų sandėlis – dar nebuvo pasiruošę sezonui ir grūdų iš jo nesupirko. Todėl D.Miciui teko žieminius miežius vežti ir priduoti į Jonavą. Už toną grūdų supirkėjai šiuo metu moka apie 140 eurų.

Derlius – menkesnis

Kėdainių krašto ūkininkai žieminius miežius pradėjo kulti liepos pradžioje. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kėdainių krašto vadovas Virmantas Ivanauskas tvirtino, kad derlius – nedžiugina. „Žieminiams miežiams skyriau 60 hektarų. Prikūliau tik 3–3,5 tonos iš hektaro, o palankiais metais derlius būtų dvigubai didesnis“, – pabrėžė pašnekovas. Pasak V.Ivanausko, šiais metais grūdų supirkimo kainos nėra aukštos. Išlošė tie ūkininkai, kurie buvo sudarę išankstines sutartis.

Širvintų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Purvaneckas teigė, kad jų rajone žieminiai miežiai – nėra populiarūs. Juos augina tik vienas kitas stambus ūkininkas. Didžiąją dalį žieminių miežių jau nukūlė ūkininkai Inčiūros. Justinas Inčiūra sakė, kad pirmuosius miežius jie nuėmė birželio pabaigoje. „Su broliais jau nukūlėme 115 hektarų žieminių miežių, liko nuimti apie 80 hektarų. Derlius – ne rekordinis, bet ir ne pats blogiausias. Iš hektaro byrėjo per 5 tonas miežių“, – tvirtino J.Inčiūra. Ūkininkai buvo sudarę išankstines sutartis, todėl dalį miežių parduos po 140 eurų už toną, dalį – sandėliuos. Inčiūros po savaitės planuoja kulti žieminius rapsus, po dviejų – žieminius kviečius.

Rikiuoja darbus

Šiais metais žieminės kultūros augalininkystės ūkiuose subrendo anksčiau nei įprastai. Greitai prasidės ir jų javapjūtė. Vienas stambiausių Ukmergės rajono ūkininkų Zenonas Vaičiulis šios savaitės pabaigoje jau planavo kulti žieminius kviečius ir žieminius rapsus. „ Situacija keičiasi kasdien. Gamta krečia išdaigas, todėl esame priversti atidėti darbus. Jei būtų ir toliau vyravę sausi orai, nedvejodami būtume pradėję darbus“, – sakė Z.Vaičiulis, javapjūtę planuojantis baigti iki Žolinių. Ūkininkas teigė, kad šių metų derlius dėl drėgmės trūkumo bus mažesnis už vidutinį.

To paties rajono ekologinio ūkio puoselėtojas Valentinas Genys su sūnumi prižiūri per 400 hektarus rugių, augina 70 hektarus speltų. „Darbus ūkyje pradėsime dviem savaitėmis anksčiau nei įprastai, jeigu orai kitaip nesudėlios“, – teigė V.Genys. Pasak ūkininko, nors pasėliai atrodo neblogai, tačiau sausra padarė savo darbą – derlius bus menkas. „Šiuo metu dar anksti kalbėti apie derlių. Koks jis bus, sunku pasakyti. Kai grūdai buvo pieninės brandos, sausra juos sudžiovino, jie brendo netolygiai, todėl derlingumas bus tikrai mažesnis“, – aiškino agronomo išsilavinimą turintis V.Genys.

Ūkininkas V. Genys

Derliaus neprognozuoja

Molėtų rajono jaunasis ūkininkas Andrius Arlauskas, auginantis žieminius kviečius, kvietrugius ir rapsus, planuoja derliaus nuėmimo darbus pradėti po trijų savaičių. „ Iš pažiūros pasėliai atrodo nelabai gražiai. Blogiausia situacija ten, kur javai auga lengvuose dirvožemiuose. Pasėliai, išsidėstę lengvoje žemėje ir ant kalniukų, – uždžiūvę“, – padėtį ūkyje įvertino Andrius.

Jaunas vyras nedrįsta spėlioti, kokio gausumo derlių jis nukuls. Pasak pašnekovo, apie tai kalbėti – anksti. Jei kaitra nesiliautų, pasėliams būtų dar blogiau, grūdai taptų dar menkesni. Jis teigė, kad nors šiais metais pasėliuose ligų buvo mažiau, tačiau grūdų kokybiniai rodikliai bus prastesni nei įprastais metais – aukščiausios klasės grūdų nebus. A.Arlauskas ūkyje augina gyvulius, todėl 20–30 proc. ūkyje išaugintų kultūrų jis skirs gyvulių pašarui.

Kol derlius dar nesupiltas į aruodus, jo kiekio neprognozuoja ir Anykščių rajone ūkininkaujantis Paulius Leščinskas. Pasak pašnekovo, darbus trikdo lietus. „Žieminius kviečius ir kvietrugius bus galima kulti artimiausiu laiku. Šiuo metu nukūliau avižas, kurias susukau į ritinius, paruošiau gyvulių pašarui“, – sakė vyras.

Rekomenduojami video