Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Įrenginėja šernų gaudykles

Siekdama pažaboti afrikinį kiaulių marą (AKM) Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įrenginėja šernų gaudykles. Veterinarijos gydytojai specialiomis gaudyklėmis sugautus šernus suženklina.

Jie uždeda šernams antkaklius su GPS siųstuvais ir paleidžia į laisvę ten, kur juos ir sugauna. Nustatytu laiku GPS siųstuvai perduoda signalą apie gyvūnų buvimo vietą. Su minėtų siųstuvų pagalba stebimas šernų judėjimas, o kameromis užksuojami skirtingų šernų grupių kontaktai arba lankymasis jaukinimo vietose.

Stato ten, kur yra užsikrėtimo rizika

Šernams skirtos gaudyklės statomos tose vietose, kur nustatyti AKM užkrėsti šernai arba yra rizika, kad virusas ten pateks. Visiems darbams atlikti gautas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas bei suderinus ir gavus medžioklės plotų naudotojo sutikimą.

Po sužymėjimo šernai paleidžiami atgal į laisvę jų sugavimo vietoje. Šiuos darbus atlieka veterinarijos gydytojai.

Šiuo metu VMVT specialistai yra įrengę 12 įvairių šernų gaudyklių Vilniaus, Trakų, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Panevėžio, Marijampolės rajonuose, ant visų gaudyklių yra informaciniai užrašai, kad vykdomas mokslinis projektas.

Gaudyklės stacionarios (pagamintos iš dviejų sluoksnių tinklo) ir mobilios (iš medinių rąstelių ar metalo), kurias, esant poreikiui, galima transportuoti iš vienos vietos į kitą.

Procedūra trunka iki 10 minučių

Šernai ženklinami ir nedelsiant paleidžiami, neribojant jų judėjimo. Procedūra trunka iki 10 minučių. Sugauti šernai primigdomi, kad nejaustų streso ženklinant ir kuo mažiau žalotųsi. Tuomet nunešami į atokesnę vietą, palaukiant kol atsibus, atsikels ir nueis į savo gyvenamą arealą.

Nuo šių metų pradžios taikant šį metodą minėtose vietovėse sugautas ir antkakliais su GPS siųstuvais arba tik ausų įsagais su telefono numeriu suženklintas 31 šernas.

Šernų gyvenimo arealą ir judėjimo diapazoną ketinama stebėti iki šių metų pabaigos, užfiksuojant visus keturis metų ciklo etapus ir stebint gyvūnų elgseną tiek tame pačiame masyve, tiek judant skirtinguose medžioklės plotuose.

Tokiu būdu siekiama įvertinti galimus kontaktus perduodant užkratą, jeigu AKM plistų. Deja, nemažai suženklintų šernų jau sumedžioti, tad informacija vis dar renkama.

Ragina ne išsigąsti, o pranešti

Miškuose pastebėjusių ar sumedžiojusių suženklintus šernus VMVT specialistai ragina neišsigąsti ir susisiekti gyvūno ausies įsage nurodytu telefono numeriu bei gražinti antkaklį su GPS davikliu. Informacija GPS daviklyje VMVT specialistams yra labai vertinga tolesniems tyrimams.

Vykdomo projekto metu VMVT gauta informacija dalinasi ir su medžioklės plotų naudotojais, kad jie galėtų nustatyti nelegaliai įrengtas jaukinimo vietas, šėryklas, galimas brakonieriavimo vietas. Visais atvejais aptikus neteisėtai sumedžiotų ir akivaizdžiai paliktų šernų, kai medžioklė medžioklės plotuose nebuvo vykdoma, pranešama Aplinkos apsaugos agentūros specialistams.

Svarbu stiprinti biosaugą

VMVT specialistai primena, kad biologinio saugumo reikalavimų, siekiant apsisaugoti nuo AKM, būtina laikytis visus metus, tačiau ypač tai svarbu šylant orams, nes šiuo laikotarpiu tikimybė, jog virusas pateks į ūkius itin padidėja.

Kiaulių augintojams primenama nešerti kiaulių šviežiai nupjauta žole, visus pašarus apdoroti termiškai.

Šernai – naktiniai gyvūnai, aktyviausi būna naktimis, todėl juos pastebėti sunku. Dažniausiai pėdsakai matomi po nakties paliktose išknistose pievose, laukuose ar pamiškėse. Todėl nereikėtų pamiršti, kad AKM virusas gali būti perneštas su pašarais, ant drabužių, avalynės.

Didelę riziką užkratui patekti iš gamtos į kiaulių laikymo vietą kelia ir pašalinių žmonių įėjimas į tvartą, ypač jeigu jie lankėsi kitame ūkyje ar buvo medžioklėje. Virusą gali pernešti ir vabzdžiai, todėl ant langų, jei jie laikomi praviri, būtina įrengti tinklelius, nuo vabzdžių.

„Visų šių priemonių tikslas – apsaugoti kiaulininkystės ūkiuose laikomas kiaules nuo AKM viruso ir užkirsti kelią šiai užkrečiamajai ligai plisti“, – pabrėžė VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas dr. Marius Masiulis. 

Įtarus, jog kiaulės serga užkrečiamąja liga (neėda, nesikelia, atsiranda kraujingų išskyrų, taškinių kraujosruvų odoje ar pan.) ar joms pradėjus gaišti, reikia nedelsiant apie tai pranešti privačiam veterinarijos gydytojui arba VMVT nemokama telefono linija 8 800 40 403.

Pagrindinis AKM viruso šaltinis – šernai

AKM virusas prisitaikęs plisti lėtai, o pagrindinis šios infekcijos šaltinis Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų AKM užkrėstų valstybių, išlieka šernai. Būtent šernų populiacijoje AKM virusui yra geriausia terpė išlikti ilgą laiką dėl didelio skaičiaus šiai ligai jautrių gyvūnų.

AKM užkrėsta beveik visa Lietuvos teritorija, tačiau ne visur virusas aktyvus. Šiemet sergančių šernų užfiksuota jau 42. Palyginus su ankstesniais metais, atvejų skaičius sumažėjęs daugiau nei keletą kartų, nes 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo nustatyti 77 atvejai, o 2019 m. – net 175.

Rekomenduojami video