Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gyventojus papiktino ketinimai uždaryti sveikatos punktą

„Ukmergės žiniose“ neseniai rašėme apie valdžios planus uždaryti kai kuriuos sveikatos punktus kaimuose ir paslaugas teikti mobiliai. Tačiau į redakciją paskambinę Šešuolių gyventojai taip nemano – siekdami apsaugoti sveikatos punktą, jie kreipėsi į Seimo narius.

Reaguodama į mūsų publikaciją Šešuoliuose dirbanti slaugytoja Genovaitė Petrikienė apgailestavo, kad jų, dirbančiųjų vietoje, niekas neišklausė.

Slaugytoja atkreipė dėmesį, kad straipsnyje minimi trys punktai, kuriuose, savivaldybės gydytojos, taip pat ir Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) duomenimis, nuo metų pradžios nebuvo suteikta paslaugų. Tarp jų paminėtas ir Šešuolių punktas.

Anot slaugytojos, vedant statistiką, suteiktomis paslaugomis laikomos tik mokamos paslaugos, suteiktos ligoniams namuose, apie kurias duomenys suvedami į elektroninę sistemą. „Duomenims suvesti reikalingas kompiuteris, kurio mes neturime“, – pasakojo slaugytoja.

Tačiau, pasak jos, tikrai nėra taip, kad punkte sėdima be darbo. Punkto darbuotoja daro perrišimus, lašines, ištraukia siūlus, suleidžia vaistus, plauna ausų kamščius, matuoja kraujo spaudimą, aprūpina vaistais ir atlieka kitas nemokamas paslaugas. Išdirbusi per 40 metų, už gerą darbą gavusi ir padėkų, ir garbės raštų, slaugytoja sakė sąžiningai vykdanti savo pareigas, tačiau valdžia jų kažkodėl nemato.

Be darbo nebūna

Moteris pasakojo, kad sulaukė žmonių reakcijų – vietiniai gyventojai ėmė skambinti ir teirautis, kodėl teigiama, kad punkte nesuteikta jokių paslaugų, jeigu punktas dirba ir klientų jame netrūksta. „Atrodo, kad mes nieko neveikiame. Gyvendama vietoje nežiūriu nei poilsio dienų, nei švenčių – kada žmogui reikia pagalbos, kada kreipiasi, tada ir suteikiu, vykstu ir į namus“, – pasakojo skambinusioji.

Dėl punktų uždarymo ji sakė: „Kaip valdžia nuspręs, taip ir bus. Tačiau labai skaudu, kai sakoma, kad nieko nedirbame. Žmonių akyse atrodome kaip išlaikytiniai.“

Nors mobilios paslaugos pristatomos kaip teigiamas dalykas, slaugytoja girdėjo ir priešingų nuomonių.

Kreipėsi į Seimo narius

Dėl žadamo uždaryti sveikatos punkto Šešuoliuose savo poziciją išsakė ir šio miestelio gyventojai.  Jie surinko beveik 200 parašų ir kreipėsi į Seimo narius.

Šią savaitę Šešuoliuose lankėsi Seimo nariai Jurgita Sejonienė ir Andrius Navickas. Susitikime taip pat dalyvavo vicemerė Agnė Balčiūnienė bei Ukmergės PSPC vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė.

Susirinkusiems bendruomenės nariams svečiai žadėjo, kad gyventojams situacija nepablogės. Kalbėjo apie mobilias medicinos paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą namuose, atsisakant stacionarių medicinos punktų.

„Pasistengsime, kad suburtos mobilios komandos būtų pasiruošusios naujiems iššūkiams ir medicinos pagalba būtų suteikta laiku ir profesionaliai“, – kalbėjo PSPC vyriausioji gydytoja. Pabrėžė, kad neįgaliems, senyvo amžiaus asmenims ir gyventojams, kurie patys dėl svarbių priežasčių negali atvykti į medicinos įstaigas, reikės tiesiog kreiptis į savo šeimos gydytojus, kurie priims sprendimus, kokia medicinos pagalba asmenims reikalinga, bei apie tai informuos mobilias medicinos komandas.

Laikinai sustabdytas

G.Čepienė informavo, kad klausimo svarstymas dėl galimų pokyčių punktuose laikinai sustabdytas ir kol kas rajono savivaldybės tarybai tvirtinti jis nebus teikiamas.

Vyriausioji gydytoja sakė apsilankiusi Šešuolių punkte, kur su darbuotoja aptarė susidariusią situaciją. „Ar paslaugos teikiamos, ar ne, priklauso nuo suvokimo. Nors darbuotoja paslaugas teikia, bet nesuveda jų į e.sistemą, kai sąlygos suvesti duomenis apie suteiktas paslaugas visų punktų darbuotojoms sudarytos vienodos, ir kitų punktų darbuotojos tai sėkmingai daro“, – sakė G. Čepienė.

„Visų punktų darbuotojos turi vienodas galimybes suvesti duomenis“, – pabrėžė G. Čepienė. Tai galima padaryti atvykus į ambulatoriją, kurios aptarnaujamai teritorijai priklauso punktas ir paskambinus telefonu.

„Punktai savo pacientų neturi – pacientai prisirašo pas šeimos gydytojus miesto poliklinikoje arba ambulatorijose, kurių rajone yra septynios – Želvos, Žemaitkiemio, Deltuvos, Siesikų, Veprių, Taujėnų ir Vidiškių. Kiekviena ambulatorija turi savo punktų zoną. Kai kurių ambulatorijų slaugytojos jau dabar vyksta pas pacientus, gyvenančius vietovėse, kur punktuose nėra darbuotojų. Pavyzdžiui, Deltuvos ambulatorijos slaugytoja vyksta į Atkočius. Apie klientus, kuriems reikalingos paslaugos, slaugytoją informuoja šeimos gydytojas, kuris paskiria gydymą ir procedūras.

Slaugytoja veikia pagal nustatytas bendrąsias slaugytojos normas ir bendradarbiauja su gydytoju – perduoda jam informaciją, bet gydymo paskirti negali. Slaugytoja gali suteikti būtinąją pagalbą ir rekomenduoti nereceptinius vaistus. Kai gydytojas paskiria gydymą, tada slaugytoja atlieka procedūras pagal paskyrimą. Punktai yra kaip taškai toms procedūroms atlikti. Tačiau jos gali būti atliekamos ir namuose, tada už jas mokama papildomai, o slaugytojai pagal nustatytą tvarką skiriamas priedas prie darbo užmokesčio“, – aiškino G. Čepienė.

Kituose punktuose

Pasidomėjus, kokia yra situacija kituose punktuose, kuriuose neužfiksuota suteiktų paslaugų, G. Čepienė sakė, kad Liaušiuose padėtis panaši. O Lyduokiuose, kurių punktas priklauso Žemaitkiemio ambulatorijos aptarnavimo zonai, paslaugų nesuteikta, nes, šeimos gydytojos duomenimis, nebuvo poreikio.

Anot poliklinikos vadovės, duomenų suvedimo problema atsirado nuo pat e.sveikatos sistemos atsiradimo. Ją bandoma spręsti įvairiais būdais, tačiau iki šiol yra punktų darbuotojų, kurie e.sistema nesinaudoja. Svarstoma apie galimybę nupirkti planšetinius kompiuterius, tačiau – kitas klausimas, kiek tai tikslinga. 

Lygindama statistiką ji paminėjo pavyzdžius, kad Sližiuose slaugytojos paslaugų reikia 4 pacientams, kai tuo pačiu metu miesto slaugytojos turi prižiūrėti po 60–70 pacientų. „Tada kyla ekonominis klausimas, laikyti punktą ar ne. Ypač, kai paciento sveikatos būklė tokia, kad jis negali ateiti į punktą ir slaugytoja (ar punkto, ar ambulatorijos, ar miesto) vis tiek turi vykti į namus“, – kalbėjo vyriausioji gydytoja.

G.Čepienės žiniomis, teikiant klausimą svarstyti savivaldybės tarybai, pirmiausia bus siūloma atsisakyti tų punktų, kuriuose nėra darbuotojų ir juos aptarnauja ambulatorijose dirbančios slaugytojos.

Rekomenduojami video