Kėdainių rajone šildymo sezonas oficialiai startavo dar rugsėjo 22 dieną. Tačiau Žemaitės gatvės 14-ajame name, net praėjus dviem mėnesiams ir žemę nuklojus sniegui, kai kurių butų gyventojai tikina, kad jų namuose radiatoriai – šaltutėliai. Tuo tarpu neseniai renovuoto namo bendrijos pirmininkas sako, kad jau praėjo tie laikai, kai radiatoriai sprogo karščiu.
Tikina, kad šaltas
Į „Rinkos aikštę“ kreipėsi Žemaitės g. 14-ojo namo gyventoja, kuri pasiguodė, kad name net keliuose butuose yra nuolat šaltų radiatorių. Jos teigimu, problemą namo bendrijos pirmininkas žino, tačiau nesprendžia.
„Mūsų namas renovuotas, bet žinokite, atrodo, kad bendrijos pirmininkas nesupranta tos naujos mūsų šildymo sistemos.
Esu dabar pas kaimynę, 90 metų močiutę, na, nešyla kambary radiatorius, šaltas ir gana. Antrame aukšte ta pati bėda yra, kiek žinau.
Namo pirmininko neprisišauksi, o jei prisišauki, ateina, padaužo radiatorius ir pasako, kad viskas yra gerai. Nebežinome, ką daryti“, – guodėsi skaitytoja.
Nesupranta gyventojai?
Namo bendrijos pirmininkas Vigantas Petrauskas, apkaltintas, kad neišmano santechnikos, teigia, kad situacija yra visai kitokia, nei ją mato kai kurie gyventojai.
Jis sako aiškinęs ne kartą, kad naujoji sistema veikia kitaip, nei garbaus amžiaus žmonėms galbūt įprastu buvęs senas šildymo modelis, kai reikia nereikia radiatoriai pleškėdavo taip, kad jų paliesti buvo neįmanoma.
„Visų pirma ten radiatoriai šyla. Namas renovuotas, šildymo sistema yra nauja.
Taip, ten radiatoriais nubėga nedaug vandens, dėl to jo apačia vėsesnė, o viršus būna šiltas. Žmonės skundžiasi, kad radiatorius netolygiai šyla, ir aš jiems aiškinu, kad kai temperatūra kambary šilta, termostatas užsidarinėja, radiatorius vėsta.
Pravėsus temperatūrai kambaryje, vandens padavimas padidėja, radiatorius labiau sušyla ir taip viskas eina tokiu ciklu.
Bet tai nereiškia, kad čia kažkas blogai, kažkas sugedę. Aš aiškinau, buvau pas žmones pats. Jų kambaryje 22 laipsniai šilumos ir vis tiek jie skundžiasi, kad negerai.
Viskas yra automatiškai padaryta, jau nebebus taip, kaip anksčiau, kad radiatoriai braškėdavo nuo karščio. Juk taupome pinigus, taupome šilumą.
Vieniems radiatoriai šalti, o kiti, žiūrėk, laiko pradarytus langus, radiatoriaus termostatas, užfiksavęs nukritusią temperatūrą, užkaitina radiatorių ir paskui jau žmonės skundžiasi, kodėl mokėti daug turi…“ – pasakojo namo bendrijos pirmininkas.
Turėtų sekti
Jei gyventojai vis tiek įtaria, kad sistemoje yra gedimas arba ne viskas sutvarkyta iki galo, turėtų sekti kambario temperatūrą.
„Paprastai
visus aktualius klausimus bendrija sprendžia visuotiniame namo
bendrijos narių susirinkime. Tad ir šio namo gyventojai turėtų kviesti
susirinkimą ir spręsti šildymo problemas.
Jei gyvenamųjų namų patalpų temperatūra neatitinka Lietuvos higienos normoje „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustatytų reikalavimų, gyventojai turi kreiptis į daugiabučio namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją arba namo administratorių.
Jeigu jie atsižvelgia į gyventojų prašymus sureguliuoti temperatūrą, vartotojams siūloma kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą.
O dar iškilus kokiems klausimams, daugiabučių namų bendrijas konsultuoja Statybos ir turto skyriaus vyr. specialistė Agnė Lukošiūtė-Stasiukonienė“, – informavo mero patarėja Vilija Mockuvienė.
Pagal higienos normą šaltuoju metų laiku temperatūra kambariuose turi siekti 18–22 laipsnius šilumos.