Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gėlės irgi kuria istoriją

Ar esate kada gavusios šimto rožių puokštę? O gal maudėtės vonioje arba gulėjote lovoje, pilnoje gėlių žiedlapių? Jausmas neįtikėtinas, pakylėjantis iki dangaus, priverčiantis pasijausti ypatingai ir nepakartojamai. Juk gėlės kaip ir deimantai, apie kuriuos kadaise dainavo žavioji Merilyn Monroe, – geriausios moterų draugės.

Kartais net nereikia glėbio gėlių, užtenka vos vieno vienintelio žiedelio, kad suprastum, jog gyvenime yra daug ryškių spalvų, kad ir koks kartais jis pilkas atrodytų.

Kaip sako Kėdainiuose įsikūrusio gėlių salono „Tik gėlės“ vadovė Vilma Matulionienė, kiekvienas gėlės žiedas yra unikalus, kiekviena puokštė – taip pat. Antros tokios pačios sukurti neįmanoma.

Vadove tapo netikėtai

Prieš penkiolika metų J. Basanavičiaus gatvėje Kėdainiuose duris atvėrusios „Tik gėlės“ parduotuvės atsiradimo istorija, pasak Vilmos, yra ilga ir paini.

„Jei trumpai, didmeninė įmonė iš Kauno, prekiaujanti gėlėmis, atsidarė keletą gėlių parduotuvėlių Kėdainių mieste. Tačiau šis verslas kauniečiams neatnešė laukto pelno, todėl pasiūlė perimti šias parduotuvėles man, – šypsosi moteris prisiminusi, kad kaip tik tuo metu ji dirbo floriste vienoje iš šių gėlių parduotuvėlių. – Baimės, nemigo naktų buvo daug – ar sugebėsiu?!“

Tačiau, kaip rodo laikas, Vilma tikrai sugeba.

Net dvidešimt septynerių metų patirtį gėlių versle turinti moteris pastebi, jog per tiek metų mados gėlių pasaulyje stipriai pasikeitė.

„Per tą laiką mano statusas nuo pardavėjos-floristės iki įmonės vadovės keitėsi keletą kartų. Tad nenuostabu, jog turėjau galimybę stebėti, kaip keičiasi gėlių mados, o jos pasikeitė drastiškai.

Pradėjome lietuviškomis gėlėmis – paprasčiausios puokštelės iš rožių, gerberų ir gvazdikų. Dabar – vos viena kita puokštė yra Lietuvos augintojų“, – apie permainas pasakoja parduotuvės vadovė.

Gėlių madų kaita

Anot jos, mažiausiai keičiasi gedulo floristika.

„Bet ir čia mes stengiamės įnešti kažką naujo, netradicinio.

Kompozicijose laidotuvėms ar kapinėms naudojame ne tradicines chrizantemas ar baltas rožes, o hortenzijas, orchidėjas, tulpes, gerberas ir tikrai ne visada baltos spalvos, – šių dienų tendencijas vardija V. Matulionienė ir pastebi, kad didžiausi pasikeitimai įvyko pramogų versle. – Jei prieš 15–20 metų vestuvėse buvo apsiribojama tik nuotakos ar pamergių puokštelėmis, dabar šventės vieta išpuošiama gėlių kompozicijomis. Gėlėms kartais negailima ir kelių tūkstančių eurų.

Tokios pat tendencijos ir gimtadienių, jubiliejų šventėse, įmonių renginiuose. Gėlės karaliauja visur.“

Tarkim, rūbų mados pasaulyje tendencijas diktuoja dizaineriai. O kaip yra su gėlėmis – kas šioje srityje diktuoja madas, jų tendencijas, kas lemia žmonių pasirinkimą?

„Gėlių mados kinta ne taip greitai, kaip rūbų.

Kas daro didžiausią įtaką? Sakyčiau, socialinė medija, „Pinterest“ platforma.

Štai spalvų institutas „Pantone“ 2021 metų spalva paskelbė net dvi – ryškiai geltoną ir pilką. Bet vargu ar šių spalvų gėlės taps madingiausiomis – geltonos mūsų konservatyvūs tautiečiai vis dar privengia, – svarstė „Tik gėlės“ vadovė. – Gėlių pasirinkimui labai daug įtakos turi sezoniškumas.

Beveik 10 metų populiariausia vasaros gėlė yra bijūnas.

Ne vienerius metus karaliauja hortenzijos.

Vasaros pabaigoje – kardeliai ir jurginai.

Pavasario gėlė vienareikšmiškai lieka tulpė. Na, o rožės ir gvazdikai – amžina klasika.

Vis tik pasirinkimui didžiausią įtaką daro finansinė pusė.

Gėlės – prabangos prekė ir su kiekvienais metais jos brangsta.

Jei žmogus perka gėles sau, dažniausiai pageidauja, kad jos kuo ilgiau žydėtų. Bet paprastai pirkėjo noras būna – kad būtų gražu.

Daryčiau išvadą, kad stipriai keičiasi ne pačių gėlių mados, o tai, kaip ir kur gėlės naudojamos.“

Gėles pristato į namus

Jau nieko nebestebina internetinė prekyba. Gėlių pristatymas į namus – taip pat. Tačiau Vilma prisimena, jog tokia idėja jai kilusi prieš daugiau nei 15 metų, kuomet pati gavo draugų siųstą gėlių puokštę iš JAV.

„Tuomet pirmą kartą išgirdau tarptautinės kompanijos „Interflora“ pavadinimą.

Po poros metų išdrįsau jiems parašyti ir pasiūlyti savo paslaugas.

Taip su šia kompanija bendradarbiaujame daugiau kaip 10 metų, – prisimena moteris. –

Per tą laiką atsirado ne viena gėlių pristatymo tarpininkavimu užsiimanti įmonė. Jie mums atsiunčia užsakymą – mes pristatome.

Prasidėjus tautiečių emigracijai, užsakymų pristatyti gėles kiekvienas metais daugėja, jie plaukia iš viso pasaulio. Esant karantinui, ši paslauga dar labiau išpopuliarėjo.

Paskutiniu metu tiek tautiečiai, gyvenantys užsienyje, tiek Lietuvoje susiranda mus tiesiogiai, apeidami tarpininkus, kuriems tenka sumokėti nemažus procentus už paslaugos organizavimą. Mums rašo, skambina, sutariame dėl gėlių pristatymo ir vežame į bet kurį mūsų rajono kampelį, sveikiname brangius, pasiilgtus žmones.“

Kad ir kaip gražiai visa tai iš šono atrodytų, tačiau Vilma atskleidžia, kad gėlių pristatymo paslauga, ypač, užsakoma per tarpininkus, yra labai „slidus“, specifinis dalykas.

„Labai daug žmonių tai supranta kaip įprastą prekių pristatymą.

Nuotraukoje matai kvepalų buteliuką ar knygą – reiškia, ir gausi tokį patį daiktą kaip nuotraukoje. Deja, ne.

Kiekvienas gėlės žiedas yra unikalus, kiekviena puokštė – taip pat.

Floristas, kuriantis puokštę, taip pat turi skirtingus įgūdžius. Antros tokios pačios sukurti neįmanoma.

Klientas, išsirinkęs puokštę pagal nuotrauką, tikisi gauti tokią pačią. Bet taip nebus – tinklalapiuose sudėti atvirukai, pagražinti visomis įmanomomis redagavimo programomis.

Mes dirbame su tikromis gėlėmis, ir floristo darbas – tai kūryba, o ne darbas copy-paste principu“, – veiklos su gėlėmis užkulisius atskleidžia gėlių parduotuvės vadovė.

Prisiminimai

Visada ten, kur kuriamas grožis, estetika, meilė, atsitinka ir labai pikantiškų, nekasdienių įvykių. Todėl paprašiau Vilmos pasidalinti atminty išlikusiais prašymais, susijusiais su gėlių pristatymu. O jų jos atminty išlikę ne vienas: „Pats kvailiausias prašymas: moteris, gavusi gėlių puokštę iš dukters, atbėgo į parduotuvę, sukėlė skandalą reikalaudama, kad iš puokštės išimtume „smirdinčias“ gėles.

Tai buvo putinas – žolinis priedas, kuris neturi jokio specifinio kvapo. Dėl šventos ramybės – pakeitėme.

Jautriausias: praeitą vasarą į rajono pakraštį vežiau puokštę 80-metį švenčiančiai senjorei.

Šventė vyko sodybos kieme pastatytoje palapinėje, pilnoje svečių, vaikų, anūkų, proanūkių. Pasveikinusi jubiliatę, grįžtu į automobilį ir sėsdama už vairo matau, kaip mane išlydėjęs seneliukas, jubiliatės vyras, braukia ašaras, sėdasi ant suoliuko ir vėl braukia drėkstančias akis. Buvo labai gražu ir jautru.

Būna ir liūdnų akimirkų. Štai į vienus namus, per Mamos dieną, gėles veždavome mielai senučiukei vos ne nuo pristatymų pradžios. Praeitais metais užsakymo nebuvo.

Suprantu, kad, ko gero, senučiukės nebėra. Liūdna. 

Linksmiausias: prieš keletą metų mergina iš miesto Lietuvos pakraštyje užsako puokštę vyrui Šv. Valentino dienos proga. Atvirukas su meilės eilėmis. Vyriškis, dirbantis vienoje įmonėje, matyt, nujautė, kad bus kažkas negerai. Susiskambinus nesutiko, kad „siuntinukas“ būtų atvežtas į darbą.

Susitikome parduotuvės mašinų aikštelėje. Pamatęs mane su gėlėmis, pradėjo šaukti: „Ne, neimsiu!!!“.

Gėles padėjau ant vyriškio mašinos stogo – sakau: „Mano darbas įteikti, o Jūs dėkite kur norite“. Buvo labai linksma. Taigi moterys, merginos – NIEKADA šitaip nedarykite!!!“

Pasijuto nejaukiai

Asmeninio archyvo nuotr.Didžioji dalis užsakymų, kaip sako pašnekovė, būna gavėjo neinformavus iš anksto.

„Ko gero, nieko nėra blogiau, kaip paskambinti mamai ir pasakyti – būk namuose ir lauk siurprizo. O taip yra buvę: sėdi močiutėlė visą dieną prie lango, laukia. Sako, bijau į daržą išeiti, o jei atvažiuosit“, – prisiminimais dalijasi moteris.

Paprastai užsakydami puokštę ar gėlės žiedą artimam, mylimam žmogui, tikimės, jog jis suteiks džiaugsmo, gražių, šiltų akimirkų. Galbūt net padės susipykus susitaikyti.

Tačiau Vilma iš savo praktikos žino, jog, kaip ji pati sako, toks siurprizas gali ne tik sutaikyti, bet ir išskirti: „Ar pavyko susitaikyti, mūsų tokia informacija dažniausiai nepasiekia. Bet, kad merginos atsisako priimti gėles, būna.

Paskutinį kartą mergina atsisakė priimti 100 ilgų raudonų rožių. Ir tai ne vienintelis atvejis.

Bet su gėlėmis galima ir išskirti.

Vežiau užsakymą į jaunos moters 30-mečio šventę. Atviruko tekstas labai pikantiškas. Šalia Jubiliatės sėdėjo, manau, teisėtas vyras. Iš jo veido išraiškos tikrai supratau, kad gėles užsakė ne jis pats. Jaučiausi tikrai nejaukiai.

Pikantiškų situacijų pasitaiko dažnai, bet laikausi griežto konfidencialumo, nenoriu būti prisidėjusi prie šeimų išsiskyrimo.“

Sunkus darbas

Klausantis Vilmos prisiminimų ir žvelgiant iš pirkėjo pozicijos, darbas su gėlėmis atrodo labai romantiškas, gražus, estetiškas. Tačiau, įsivaizduoju, realybė nėra jau tokia lengva ir paprasta – daug nešvaraus darbo prižiūrint gėles, kaip jas išlaikyti kuo ilgiau šviežias, galvos skausmo, kur padėti jau bevystančias...

Pašnekovė tokias mano mintis tik patvirtina: „Tai labai purvinas, tikrąja šio žodžio prasme darbas, fiziškai sunkus. O vystančios gėlės visada eina į šiukšlių konteinerį.

Per daug metų tiesiog pripranti, kad kiekvieną mėnesį išmeti gėlių ne už vieną šimtą eurų.

O romantikos, džiugaus jaudulio visada būna, kai matai susižavėjusį klientą.“

„Tik gėlės“ vadovė pastebi, kad tai ne tik sunkus, bet ir nemažai įgūdžių ir žinių reikalaujantis darbas.

„Ši sritis tikrai reikalauja specifinių žinių. Bet dar labiau reikalingas pašaukimas.

Reikia, kad žmogus jaustų spalvas, nebijotų fantazuoti, kurti, – floristės privalumus vardija moteris. – Mes priimame atlikti praktiką merginas, kurios mokosi gėlių komponavimo meno. Teko sutikti būsimų florisčių, kurios tikrai nedirbs šio darbo, kaip ir teko turėti darbuotojų, kurios tiesiog turi Dievo dovaną ir puikiai dirba be jokių mokslų.

Floristika – tai pirmiausia kūryba su tam tikromis taisyklėmis.

Gėlių gauti – malonu

Kai gėlės tampa kasdienybe, vargu ar galima jomis džiaugtis ir vis dar matyti jų grožį, gavus kokia nors proga. Tačiau Vilma šį mano svarstymą tuojau pat paneigia: „Manau, kad kiekviena moteris džiaugiasi gavusi gėlių ir visai nesvarbu, kur ji dirba.

Jei nematytume jų grožio – negalėtume sukurti kompozicijos, kuria kažkas galėtų grožėtis.

Tik mus nustebinti sunkiau. Kai tavo kasdienybė – gėlės, dažniausiai būna gražu tai, kas neįprasta akims. Nekasdieninės spalvos, neįprastos formos.

Labiau nustebinsite su gėlių puokštele iš lauko gėlių, rugiagėlių ar žibučių, negu rožėmis. Gal dėl to, asmeniškai man, komplimentas „kaip gėlė tarp gėlių“ – vienas banaliausių ir labiausiai nevykusių.

Gavus gėlių kompoziciją ieškoti klaidų – tai profesinė liga, bet labai nesigiliname, nes galbūt ir mūsų darbuose ieškoma klaidų.

Floristika yra menas, galbūt ši klaida – tiesiog toks kūrėjo sumanymas. Dažniau, kuomet pamatai nematytus derinius, komponavimo metodus – bandai išsiaiškinti, kaip ir iš ko tai sukomponuota.“

Svajonėse – sava elektroninė parduotuvė

„Tik gėlės“ dalyvauja „Vikonda grupei“ priklausančio Kėdainių konservų fabriko rengiamoje iniciatyvoje, kai didesnis verslas stengiasi pagelbėti mažesniam. Anot Vilmos, tokie žingsniai yra labai sveikintini ir reikalingi mažoje šalyje.

Labai smagu, kad toks didelis verslas kaip Kėdainių konservų fabrikas, reklamuodamas savo produktus, į reklamą įtraukia ir mus, mažąjį vietinį verslą, kuriame dirba mūsų gimtojo miesto floristės.

Labai skatinčiau, kad ir daugiau didžiųjų verslų pasektų Kėdainių konservų fabriko pavyzdžiu. Kad ir, tarkim, prekybos centrai, kuriuose patalpas nuomojasi būtent mažieji prekeiviai, gamintojai ar kūrėjai, nes konkuruoti su prekybos centruose parduodama produkcija mes nesame pajėgūs“, – apie šių dienų realijas kalba gėlių parduotuvės vadovė.

Suprantama, kad po nelengvo laikotarpio didžiausias mažų verslų noras – tiesiog pradėti normaliai dirbti. Tačiau, kalbant apie platesnes, toliau siekiančias svajones, moteris teigia taip pat galvojanti.

„Mūsų veikla dėl COVID-19 pandemijos labai nukentėjo, prasidėjus pirmajam karantinui teko išmesti labai daug gėlių.

Antrajam uždarymui buvome pasiruošę geriau – dirbome nuotoliniu būdu, priiminėjome užsakymus, vežėme gėles į namus.

Dabar mūsų veikla jau leidžiama, mes dirbame.

Gėlės – ne pirmojo būtinumo prekės, todėl labai norime šiame sunkiame laikotarpyje išsilaikyti.

Ateities planuose – sava elektroninė parduotuvė, kad mūsų rajono gyventojai galėtų gėlės užsakinėti tiesiogiai, ne per tarpininkus – taip sutaupytų pinigų ir turėtų galimybę tiesiogiai pabendrauti su floristu renkantis gėles“, – svajonėmis ir siekiais dalijasi „Tik gėlės“ vadovė Vilma Matulionienė.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Rekomenduojami video