Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Galimybių paso pasekmės: smulkieji kelia kainas, o didieji vilioja nuolaidomis?

Didieji prekybos centrai skaičiuoja, kad įsigaliojus galimybių paso patikrai sulaukia mažiau pirkėjų. Todėl juos bando susigrąžinti nuolaidomis ir akcijomis. Tuo metu mažesnėse parduotuvėse smulkiųjų prekybininkų klientų skaičius auga. Tačiau ir kainos ten aukštesnės.

Štai Klaipėdoje veikiančios kepyklos „Gyvybės duonos“ įkūrėja Elvyra kviečia žmones įsigyti naminės duonos arba išmokti patiems ją išsikepti. Moters teigimu, kilogramas duonos kainuoja 10 eurų. „Šiek tiek užtruko, kol pati išmokau paprašyti atitinkamas kainos už savo duoną. Ji nėra maža, nes į gamybos procesą įdedu daug darbo. Be to, naminė duona yra sveikesnė, naudingesnė organizmui.

Todėl taip ir paaiškinu, kai žmonės paklausia, kodėl ji brangesnė nei prekybos centre. Be to, kiekvienas gali pasirinkti, nori tiek mokėti ar ne“, – sakė Elvyra.

 Ji tikino, kad duonos gamyba – daugiau pomėgis nei verslas. „Kepu duoną sau, draugams, jeigu kažkas paprašo, tada iškepu daugiau ir parduodu. Tačiau pastoviai neprikepu daugybės kepalų. Taip pat rengiu gaminimo vakarėlius, kuriuose mokau kepti duoną.

Skatinu žmones pasigaminti skanesnį ir sveikesnį maistą. Tad vieni žmonės, kurie turi mažiau laiko, perka jau iškeptą duoną, o kiti mokosi ją pagaminti“, – pasakojo moteris.

Smulkieji prekybininkai neturi iš ko nuleisti kainų

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigė, kad šiuo metu maistu prekiaujantys verslininkai sulaukia šiek tiek daugiau pirkėjų.

„Tačiau reikia atskirti prekybą maistu ir buitinėmis prekėmis. Juk pas tuos prekybininkus, kurie prekiauja tik buitinėmis prekėmis, irgi galima apsipirkti tik su galimybių pasu. Tad šiuo atveju laimi didieji tinklai, todėl nesuprantu, kodėl jie skundžiasi. Juk pas juos galima nusipirkti ir maisto produktų, ir buitinių prekių. O jeigu parduotuvė mažesnė nei 1500 kvadratiniai metrai, ten galimybių paso nereikia.

Tad daugiau pirkėjų sulaukia ne visos mažesnės parduotuvėle, o tik tos, kurios prekiauja maistu. Todėl dar pačioje pradžioje ir siūlėme valdžiai be galimybių paso apsipirkti visose mažose parduotuvėlėse, o tik tose, kurios prekiauja maistu“, – pažymėjo Z. Sorokienė.

Anot jos, kainos pas smulkiuosius verslininkus didesnės nei prekybos centruose. „Didžiuosiuose prekybos centruose akcijos niekada nesibaigia. Tačiau jie turi didžiulius parduotuvių tinklus ir turi visas galimybes tartis su gamintojais dėl kainų. Tuo metu smulkus verslas neturi daug galimybių derėtis dėl kainos. Tačiau tuo metu jie daro viską, kad kaina būtų prieinama ir pas juos ateitų pirkėjai. Jie užsidirba ir geba išlaikyti tik save ir darbuotojus. Smulkieji prekybininkai didelių pelnų nesusikrauna“, – komentavo prekybininkų atstovė.

  Pirkėjus vilioja nuolaidomis

Tuo metu didieji prekybos tinklai ir toliau skaičiuoja mažėjančius pirkėjų srautus, todėl bando juos vilioji nuolaidomis. Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis kalbėdamas apie kainas pastebėjo, kad akcijų šiuo metu parduotuvėse padaugėjo. „Tačiau akcijos vyksta visur neišskiriame didžiųjų, ir mažųjų parduotuvių. O didesnis akcijų ir nuolaidų kiekis susijęs su viskuo, taip pat ir galimybių paso tikrinimu. Visą laiką stebime, kas vyksta rinkoje ir stengiamės pritraukti kuo daugiau pirkėjų“, – komentavo D. Ryliškis.

Anot jo, antrąją savaitę, po įsigaliojusių ribojimų apyvartos kritimas sulėtėjo. „Antrąją savaitę didžiosiose parduotuvėse, kur apsipirkti galima tik su galimybių pasu apyvarta smuko 19,9 proc. Tuo metu pirmąją savaitę buvo fiksuojamas 23,7 proc. smukimas.

Mažesnėse parduotuvėse, kuriose nereikia galimybių paso, pirmąją savaitę pirkėjų srautas padidėjo 13,6 proc. antrąją savaitę – 16,3 proc.“ – komentavo prekybos tinklo atstovas. Taip pat D. Ryliškis suskaičiavo, kiek vienam pirkėjui, apsipirkinėjant parduotuvėje vieną valandą tenka kvadratinių metrų. „Didelėse parduotuvėse, kur reikia galimybių paso vienam pirkėjui tenka 33,4 kv. m.

O mažesnėse parduotuvėse vienam pirkėjui atitenka 13,4 kv. m. Matome, kad mažesnėse parduotuvėse grūstis didesnė 3 kartus. Tai parodo, kad sprendimas į didelius prekybos centrus neleisti žmonių be galimybių paso yra neteisingas. Dabar didesnės parduotuvės tuštesnės, o mažose žmonės apsiperka susigrūdę“, – pažymėjo D. Ryliškis.

Atnaujina nuolaidų programėlę Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikino, kad pirkėjams visada siekiama pasiūlyti mažesnių prekių kainų. „Ačiū“ kortelės turėtojams – dar daugiau nuolaidų paslaugoms „Šiuo metu atnaujiname savo mobiliąją programėlę, kviečiame pirkėjus su „Ačiū“ kortele registruotis į specialius klubus, pavyzdžiui, augintinių ar skaitytojų. Jiems siūlomos dar geresnės kainos šioms prekių grupėms.

 Artėjant savaitgaliui, visada prasideda MAXI savaitgalio akcija su specialiais pasiūlymais. Praėjusį savaitgalį vyko ir didžiųjų nuolaidų dienos, kada daugeliui pramoninių prekių buvo taikomos nuolaidos iki 40 proc.“ – nuolaidas vardijo E. Dapkienė. Anot jos, nuo rugsėjo 13 dienos, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, srautai 75-iose prekybos tinklo parduotuvėse, kuriose galimybių pasas yra privalomas, sumažėję 25 proc.

Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad pirkėjų srautas į parduotuves, kuriose yra tikrinami galimybių pasai, ženkliai pasikeitė per pirmąsias savaites po reikalavimų įsigaliojimo ir šiuo metu išlieka sumažėjęs.

„Pirkėjams kaip visada siūlome įvairių akcijų, taip pat ir kainų nuolaidų. Dauguma jų suplanuota jau anksčiau, tačiau taip pat yra peržiūrimos ir atsižvelgiant į šiuo metu esančią situaciją didžiosiose parduotuvėse“, – sakė prekybos tinklo atstovė.

Kito prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos specialistė Gintarė Kitovė sakė, kad tendencija išliko tokia pati – bendrai parduotuvėse, kuriose buvo tikrinamas galimybių pasas, apyvarta sumažėjo. „Tačiau mažesnėse parduotuvėse, kuriose galimybių pasas nėra tikrinamas, apyvarta išaugo. Bendrai pirkinių krepšelis buvo didesnis – žmonės iš tiesų pirko daugiau, nei ankstesniais metais tokiu pat laikotarpiu.

Vykstančioms akcijoms ar nuolaidoms tai įtakos neturėjo – jos vyksta taip, kaip vykdavo ir iki šiol“, – komentavo G. Kitovė. Visą laiką siūlo mažas kainas Tuo metu „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė skaičiavo, kad tik iš visų Lietuvoje veikiančių prekybos tinklo „ parduotuvių tik trijose yra tikinami galimybių pasai. „Tad didesnių pokyčių per šį laikotarpį, kai buvo įvestas galimybių pasas, nesame užfiksavę.

Stengiamės, kad pirkėjai apsipirktų kuo sklandžiau, nesusidarytų eilės ir žmonės nepatirtų papildomų trikdžių. Įvestas galimybių pasas įtakos kainoms ar nuolaidos nepadarė, nes pirkėjams visada stengiamės pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį bei suteikti galimybę apsipirkti palankiausiomis kainomis“, – pažymėjo L. Skersytė.

Rekomenduojami video