Jau po mažiau nei mėnesio bus pradėti taikyti griežti ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims. Tačiau tiek gyventojams, tiek verslui kyla dar nemažai klausimų, kaip reikės veikti, kur ir kaip lankytis bei kokius dokumentus su savimi turėti.

Atsakingos institucijos patikino, kad po rugsėjo 13 dienos negalintys skiepytis turės galimybę gauti galimybių pasą ir nepasiskiepiję.

Taip pat paaiškino, kokius dokumentus vietoje galimybių paso verslai galės priimti iš klientų. Už PGR testus galimybių pasui reikės susimokėti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė sako, kad galimybių pasas leidžia ne tik naudotis seniai išsiilgtomis paslaugomis, bet ir toje aplinkoje jaustis saugiai dėl savo ir aplinkinių sveikatos.

  „Keičiasi atstumai, srautai, galime kavinėje prie staliuko susėsti su daugiau žmonių, turime galimybę ir kine valgyti išsiilgtų spragėsių, gėrimų. Toks pasirengimas vyksta ne dėl to, kad atėjo ruduo – jau nuo liepos daugėja susirgimų, yra ir delta atmaina, dalis stacionarių lovų COVID-19 pacientams jau yra užimtos. Taigi, turime saugoti savo sveikatos sistemą ir tuos asmenis, kurie negali vakcinuotis“, – sako A. Bilotienė Motiejūnienė.

 Sveikatos apsaugos viceministrė taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo šios savaitės mobiliuosiuose punktuose nebėra galimybės atlikti PGR tyrimą, norint gauti galimybių pasą. „Antigenų testas taip pat nebėra tinkamas galimybių pasui. Turi būti griežtesnis būdas žinoti, ar žmogus sveikas. Bet mes visada dar ir primename, kad yra prieinamos ir vakcinos, tad būkime sąmoningi, pasiskiepykime“, – sako A. Bilotienė Motiejūnienė.

Visgi, kaip vėliau paaiškino kita specialistė, periodinio sveikatos patikrinimo metu, kai žmogus atlieka testą dėl darbo, mobiliajame punkte atliekamas PGR ar antigenų tyrimas suteiks žmogui galimybę išsiimti ir galimybių pasą. Kaip gauti fizinį galimybių pasą?

Tuo metu Registrų centro (RC) Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė gyventojams primena, kad elektroninė bankininkystė – galimybė prisijungti prie elektroninių valdžios vartų – jau yra galimybė gauti galimybių pasą.

„Šiuo metu RC per visą Lietuvą išduoda galimybių pasą. Gyventojams reikia tik paskambinti, užsiregistruoti ir su asmens dokumentu atvykus į bet kurį padalinį, galima gauti galimybių pasą. Taip pat nuo pirmadienio (rugpjūčio 16 d. – aut. past.), RC daro vienkartinę akciją – savivaldybėse, kuriose nėra RC padalinių – Alytaus, Birštono, Neringos, Panevėžio, Kauno, Kazlų rūdos ir kitose, galimybių pasą spausdins to miesto paskirtose patalpose. Bet dėl šios informacijos reikėtų teirautis savivaldybių, kada ir kur RC atvyks.

 Planuojama – sutartis su „Sodra“, dar tiksliai negaliu pasakyti kada, bet padaliniuose bus galimybė atsispausdinti galimybių pasą. Taip pat vyksta derybos ir techniniai aptarimai su vaistinėmis. Jos labai draugiškai atliepia valstybės poreikius ir, siekdamos padėti valstybei, nori jungtis į šį projektą. Vyksta detalių aptarimai, bet tai irgi gali būti patogus tinklas atsiimti galimybių pasą. Dar pranešime, kada tai startuos. Dėl Olifėjos tinklo tai – yra dar derybų pradžia, bet ši vieta irgi yra svarstoma.

Taigi, kol kas yra nemažai e-priemonių ir vis daugėja fizinių galimybių paso atsiėmimo galimybių. Taigi, jei dar likę 40 proc. žmonių ir nepasiėmę savo galimybių paso, tai galima bus bet kada jį išsiimti“, – paaiškina D. Vilytė.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė RC atstovė primena, kad galimybių pasas galioja 2 mėn. nuo tada, kai buvo atsisiųstas.

„Išskyrus, jei tai yra po PGR testo gautas pasas, jis nuo testo paėmimo momento galioja 48 val. Nuo šios savaitės startuoja ir seniai žadėtas įrankis persirgusiems, bet šeimos gydytojų neužfiksuotiems gyventojams, kuriems tik antikūnų testas rodo, kad jie sirgo šia liga. Jiems anksčiau nebuvo galima gauti galimybių paso, nes laboratorijose nebuvo suvienodinusios duomenų, bet nuo šio pirmadienio, 16 d., pasidarius antikūnų testą, galimybių pasas taip pat galios 60 dienų“, – sako D. Vilytė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į galimybių paso veikimo pradžios algoritmus ir primena, kad kiekvienai vakcinai jie yra skirtingi. „Algoritmai – jie nesikeitė, bet jie yra skirtingi. Iš skambučių, kuriuos gauna RC galima suprasti, kad žmonės vis dar turi lūkesčių, kad tik pasiskiepijus iškart pradės veikti galimybių pasas.

Bet kiekvienai vakcinai jis skirtingas – po „Janssen“ turi praeiti 14 d., po „Astra zeneca“ – 28 d. po pirmo skiepo, po „Moderna“ ir „Pfizer“ turi praeiti 7 dienos po antro skiepo“, – prideda D. Vilytė. Ką darys negalintys pasiskiepyti? NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė sako, kad yra kelios gyventojų grupės, kurios dėl sveikatos problemų negali skiepytis, bet patikina, kad tai naudotis paslaugomis ar galimybių pasu – nesutrukdys.

 „Kas negali – yra nuogąstaujančių vyresnio amžiaus žmonių, taip pat ir nėščiųjų. Tokiais atvejais šeimos gydytojas ar ginekologas suteiks specialų kodą ir mobiliame punkte PGR testą galimybių pasui pasidaryti galima bus nemokamai“, – sako I. Skridailienė.

Kokie dokumentai tiks vietoje galimybių paso?

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis atkreipė dėmesį, kad galimybių pasas yra tik vienas iš dokumentų, tinkamų laisviau naudotis įprastomis paslaugomis. „Jei skaitysime visus nutarimus, ten parašyta, koks yra reikalavimas – kad žmogus būtų persirgęs, vakcinuotas ar turintis antikūnų ir turėtų to pažymą. Ir nesvarbu, kokia forma jis ją turės – ar galimybių paso, ar ES skaitmeninio pažymėjimo ar dar kitokią.

Tiesiog galimybių pasą akcentuojame dėl paprastumo, nes jei visi eis su skirtingomis pažymomis, verslui tiesiog tikrinimas užims daugiau laiko. (...) Iš asmeninio gyvenimo galiu pavyzdį duoti – buvau vakar su klasioku susitikęs. Jis grįžęs iš Danijos, ten pasiskiepijęs, bet turi ES skaitmeninį pažymėjimą. Jį restorane ir parodė ir niekam jokių prieštaravimų nekilo“, – sako V. Jurgutis. Vincas Jurgutis Jis taip pat pridėjo, kad, kilus klausimui, ar dokumentas tikrai to asmens, verslai galės paprašyti jo dokumento. „Galima nusistatyti ir kitą tvarką – tikrinti asmens dokumentą kas dešimto lankytojo ar dar kaip nors.

Tai nėra kažkokia valstybės intervencija į asmeninį gyvenimą. Tiesiog mes visi esame vienodai suinteresuoti būti saugioje aplinkoje, o jeigu atsiranda piktavalis pažeidėjas, norintis būti gudresnis už kitus, tai pirmiausia atsakomybė teks jam“, – sako V. Jurgutis. Jis pridėjo, kad, jei susidarys situacija, kad daug žmonių galimybių pasus klastoja, nes niekas jų netikrina, bus griežčiau prižiūrima ir verslų veikla. Viceministras taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje išsiimti galimybių pasą gali jau 1,4 mln. žmonių, tačiau išsiėmę jį yra dar tik virš 800 tūkst. „Registrų centras (RC) yra išdavęs ir virš 20 tūkst. popierinių, fizinių galimybių pasų. Reikia priminti, kad fizinį pasą pasidaryti galima ir jei žmogus turi elektroninio prisijungimo duomenis, tai galima padėti savo artimam ar pažįstamui jį gauti“, – sakė V. Jurgutis.