Atšilus orams suaktyvėjo erkės, platinančios pavojingas ligas. Jų aktyvusis periodas truks iki lapkričio mėnesio, o esant šiltam orui – net iki gruodžio pradžios. Todėl vaikštant po parkus, sodus, miškus ir kitas žaliąsias zonas, būtina pasirūpinti ne tik savo apsauga, bet ir augintinių.
Seniausi pasaulyje
Erkės – vieni seniausių pasaulyje egzistuojančių parazitų. Net 8 erkių rūšys iš 850 aptinkamų yra įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai. Erkės gali maitintis daugelio gyvūnų krauju. Dažnos jų rūšys noriai minta ir žmogaus krauju.
Paprastai erkės aukos tyko atviroje vietoje, žolėje ar ant neaukštų krūmokšnių ir bet kuriuo momentu yra pasiruošusios prisikabinti prie gyvūno ar žmogaus. Šių parazitų įsisiurbimas neskausmingas, todėl žmogus ar gyvūnas jo nepajunta. Patelių maitinimasis trunka 6–12 parų, nimfų – 3–8, lervų – 2,5. Vieno maitinimosi metu parazitai padidėja net 10 kartų – jų forma pasidaro panaši į kiaušinį, pilkos švino spalvos.
Ne visos erkės yra pavojingos. Tik dalis jų nešioja įvairių susirgimų užkratus.
Lyderiai Europoje
Tiek žmonėms, tiek gyvūnams viena pavojingiausių erkių platinamų virusinių ligų yra erkinis encefalitas. Lietuvoje ją platina europinė miško erkė – ixodes ricinus.
Medikai jau skaičiuoja erkiniu encefalitu užsikrėtusius ligonius. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmas šios sunkios erkių platinamos ligos atvejis šiais metais buvo užregistruotas balandžio viduryje. Iš viso šiemet mūsų šalyje erkiniu encefalitu susirgo septyni asmenys nuo 35 iki 73 m. amžiaus. Užsikrėtusiųjų yra Vilniaus, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kauno rajonuose, Palangoje.
Pernai didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu buvo registruotas Utenos apskrityje. Šia liga Lietuvoje susirgo 384 asmenys, 2 iš jų mirė. Laimo liga pernai buvo diagnozuota 2 293 asmenims.
Nors sergamumas erkių platinamomis ligomis 2018 m. buvo mažesnis nei 2017-aisiais, manoma, dėl erkėms nepalankių klimatinių sąlygų – itin sausos vasaros, pavojus susirgti šių parazitų platinamomis ligomis išlieka itin didelis. Lietuvoje jis yra vienas didžiausių Europoje.
Užsikrečiama ir per maistą
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo patarėjos Kristinos Stakytės, erkiniu encefalitu užsikrėsti galima ne tik įsisiurbus erkei, bet ir per maisto produktus, nes erkinį encefalitą sukeliantį virusą pernešti gali ne tik erkės. Nors patys šia liga nesuserga, virusą platinti gali ir elniai, stirnos, šernai, avys, ožkos, paukščiai ir smulkieji graužikai. Pavyzdžiui, ožkų organizme erkinio encefalito virusai cirkuliuoti pradeda 4 dieną po gyvūno užsikrėtimo.
„Neutralizuojančius antikūnius kraujo serume galima aptikti 10–13 dieną, jie gali išsilaikyti daugiau nei metus“, – sakė K.Stakytė.
Remiantis mokslininkų pateiktais duomenimis, žinoma, kad ligą sukeliantis virusas į žmogaus organizmą patenka maistui vartojant nepasterizuotą, virusu infekuotų ožkų, daug retesniais atvejais – ir karvių pieną.
Būtina termiškai apdoroti
Siekiant apsisaugoti nuo erkinio encefalito specialistai rekomenduoja skiepytis bei nevartoti termiškai neapdorotų maisto produktų. Pavyzdžiui, ožkų pieną prieš vartojimą pavirinti.
„Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant +70°C temperatūrai – per 5 minutes“, – sakė K.Stakytė.
Atsargumo priemonių turėtų imtis ir medžiotojai, vartojantys laukinių gyvūnų mėsą. Pastarieji turėtų valgyti tik termiškai apdorotą mėsą.
Ūkininkai, kurių ganyklos yra pamiškėse arba netoli jų, turėtų apsaugoti savo gyvulius įvairiomis erkes atbaidančiomis priemonėmis (repelentais). Jiems patariama neganyti gyvulių pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose bei drėgnose vietose. Gyvulių laikymo patalpose būtina sistemingai naikinti graužikus.
Babeziozė – paplitęs susirgimas
K.Stakytė teigė, kad tarp naminių gyvūnų labiausiai paplitusi erkių platinama liga yra babeziozė. Ją veterinarijos gydytojai dažniausiai diagnozuoja šunims. Ši liga pasireiškia tuo, kad įsisiurbus erkei babeziozės sukėlėjai patenka į šuns kraują ir ardo raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus). Maždaug po savaitės šuns šeimininkas gali pastebėti, kad gyvūnas tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą, pradeda karščiuoti, pabąla šuns burnos ir akių gleivinės, jis gali vemti ar viduriuoti. Babeziozei jautresni jauni šunys, taip pat gyvūnai nusilpusia imunine sistema, turintys daug parazitų ar paveikti kitų infekcijų. Jei liga nustatoma ankstyvoje stadijoje, ji išgydoma. Deja labai dažnai užsikrėtę babezioze šunys nugaišta.
Šia liga serga ir žmonės. Tačiau žmonių babeziozė nėra dažna. Žmonės šia liga užsikrečia taip pat įsisiurbus infekuotai erkei, o susirgimas pasireiškia prakaitavimu, karščiavimu, galvos skausmais, nuovargiu.
Kitos dažnos ligos
Specialistė akcentavo ir kitas dažnas ligas, kuriomis erkės užkrečia naminius gyvūnus. Šunims pavojingos – erlichiozė ir anaplazmozė. Erlichiozė paprastai registruojama tose vietovėse, kuriose paplitusi Laimo liga. Daugeliu atveju erlichiozės eiga švelni ar praeinanti visai be simptomų. Laikini ligos požymiai būna panašūs į gripo. Gyvūną vargina karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas, kraujavimas iš akių, nosies, kartais patinsta galūnės. Kai kurie gyvūnai gali vemti, viduriuoti, kosėti, sunkiai kvėpuoti.
Šuo taip pat gali užsikrėsti borelioze arba Laimo liga, kuria užsikrečia ir žmonės. „Laimo liga šuniui yra pavojinga tuo, kad susirgus jam gali išsivystyti sąnarių uždegimas, gyvūnas pradeda šlubuoti, praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą, jam padidėja limfmazgiai. Ne mažiau klastinga ir boreliozė. Ji vėlai pastebima, nes ligos požymiai gali pasireikšti po infekuotos erkės įsisiurbimo praėjus 1–2 ar net 5 mėnesiams“, – sakė K.Stakytė. Gyvūnų šeimininkams pastebėjus nors ir nedidelius augintinio sveikatos pablogėjimus patariama visuomet kreiptis pagalbos į specialistus.
Pagalbos priemonės
Apsaugoti augintinį nuo erkių yra daug priemonių. Tai ir kramtomos tabletės, vaistiniai lašai, lašinami ant odos, pakabukai, purškalai, antkakliai ir kt. Šių priemonių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse. Visos šios priemonės gali padėti atbaidyti erkes, tačiau joms įsikabinus ligų tikimybė nesumažėja.
„Grįžus po pasivaikščiojimo į namus visada apžiūrėkite savo augintinius. Radę erkių, kuo greičiau jas pašalinkite, nes įsisiurbusios jos perduoda infekciją per 8–24 val. Jei erkė jau yra įsisiurbusi, ją būtina ištraukti su galvute. Tam geriausiai tinka specialus pincetas, kuriuo lengviau suimti parazitą ne už kūno, o už galvutės. Erkę reikėtų traukti lengvu sukamuoju judesiu – rekomenduojama sukti prieš laikrodžio rodyklę. Ištraukus erkę žaizdelę būtina dezinfekuoti“, – aiškino specialistė.
Ir vis tik, jei erkės galvutė lieka po augintinio oda, tą vietą būtina patepti briliantine žaluma arba jodu. Po šių procedūrų gyvūnų organizmas odoje likusią galvutę pats pašalins kaip svetimkūnį.