Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ekoschemų viliotinis – ir gyvulininkystės ūkiams

Ekoschemos – dabartinis žemdirbių galvos skausmas, bet gali būti ir džiaugsmas, nes jas lydės išmokos. Daug diskutuota apie ekoschemas augalininkams, o gyvulininkystės ūkiai jautėsi liekantys nuošalyje. Pagaliau jiems pavyko prisibelsti į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). Jos atstovai sako, kad gyvulių augintojus išgirdo, tačiau galutinį tašką dėl visko dės Briuselis.

Ministerija išklausė

Pieninių ir mėsinių galvijų augintojų atstovai įsiprašė į ŽŪM, kur surengta diskusija dėl ekoschemų gyvulininkystės sektoriuje. Jie džiaugiasi, kad buvo išgirsti ir kad ŽŪM parengtame ekoschemų projekte jau atsirado „eilutė“ ir gyvulių augintojams.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra pabrėžęs, kad Žaliasis kursas iš esmės nukreiptas į pokyčius ariamojoje žemdirbystėje, todėl ir ekoschemos labiau orientuotos ta kryptimi. Gyvulininkystės sektoriaus atstovai neslepia, kad diskutuojant apie naujas ekoschemas jautėsi tarsi būtų stumiami į nuošalį.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė neslėpė, kad kurį laiką galvijų augintojai jautėsi gana keistai, nes apie juos ekoschemose nebuvo užsimenama. „Diskutuota tik apie pievas, dirvožemį ir pan. Kalbant apie gyvūnų gerovę, figūravo tik kiaulės ir paukščiai, o mums jokių pasiūlymų nebuvo. Augalininkai per ekoschemas gali susirinkti nemažai išmokų. Tarkime, kad vienai ekoschemai bus skirta 100 eurų hektarui, tai įmanoma papildomai gauti 500 eurų, nes galima dalyvauti penkiose ekoschemose. O galvijų augintojams – nulis“, – pasakojo ūkininkė iš Kupiškio rajono.

Pienininkų organizacijos vadovė pasidžiaugė, kad ŽŪM pagaliau juos išgirdo ir susėdo diskutuoti: „Aišku, dar anksti sakyti, kad mums pavyko. Apie tai kalbėsime, kai jau bus juodu ant balto parašyta. Bet smagu, kad ŽŪM išklausė, dirba šiuo klausimu. Per Žemės ūkio rūmų tarybos posėdį, kuris įvyko praėjusį antradienį, ministerijos pristatytose ekoschemose jau buvo įtraukta gyvūnų gerovės eilutė. Tiesa, detalių nebuvo parodyta. Dabar visi atliekame namų darbus.“

Ji pabrėžė, kad dabar, kai iki metų pabaigos, kada Europos Komisijai reikia pristatyti ateinančio laikotarpio strateginį dokumentą, liko labai nedaug, visa žemdirbių bendruomenė labai susitelkusi dirba. Visi supranta, kad reikia suspėti padaryti pagrindinį darbą.

Skatintų gyvulių ganymą pievose

R.Vilimienė aiškino, kokios ekoschemos galėtų tikti gyvulininkystės ūkiams. Viena jų – gyvulių ganymas laukuose arba jų išginimas į mocioną (judėjimas gryname ore). Tokia priemonė tiktų smulkiems bei vidutiniams ūkiams, kurie vasaros sezonu gyvulius gano ganyklose. O stambūs ūkiai, kurie gyvulius laiko fermose, galėtų įsipareigoti juos periodiškai išleisti pasivaikščioti į lauką. Už tokias gyvūnų gerovei tinkamas priemonės būtų skiriamos išmokos iš ekoschemų „krepšelio“.

„Kadangi mažesnių ūkių galvijai per vasarą ganosi ganyklose, tai mums priimtina priemonė. Tačiau siūloma naujovė – nerišti galvijų prie grandinės. Ministerija sako, kad šis reikalavimas vis tiek būtų atsiradęs po metų kitų, tad prie to būtų galima pratintis jau dabar“, – sakė ūkininkė.

Kita ekoschema – šėrimo raciono sudarymas. Dar viena veikla, už kurią galėtų būti skiriama parama, – gyvulių sveikatingumo palaikymo priemonės.

„Dar siūlome, kad būtų pakeisti reikalavimai dalyvaujant ekstensyvaus gyvulių ganymo priemonėje. Dabar reikalaujama, kad vienam sąlyginiam gyvuliui tektų vieno hektaro plotas. Tai didelė prabanga, nes mažesni ūkiai neturi tiek ganyklų. Todėl jie nedalyvauja šioje priemonėje. Štai lenkai yra nusistatę, kad viename hektare gali būti pusantro sąlyginio gyvulio. Prašome, kad ir pas mus atsirastų tokia palankesnė sąlyga“, – dėstė R.Vilimienė.

Remtų produktyvumą

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė taip pat įkvėpta, kad pagaliau atkreiptas dėmesys į gyvulininkystė sektorių, tiksliau, į atrajojančius gyvulius – avis, ožkas, pieninius ir mėsinius galvijus.

„Pagal Europos Komisijos bendrojo plano gaires paramą galima skirti ir gyvūnų gerovei, tačiau to ir pasigedome per ekoschemų pristatymą. Gyvulininkystei numatyti tik bendrieji gyvūnų gerovės reikalavimai, nors Europos Sąjunga sako, kad galima paskatinti, jeigu ūkis prisiima aukštesnius standartus dėl gyvūnų gerovės“, – aiškino mėsinių galvijų augintoja.

Ji antrino kolegei, kad gyvulių sveikatingumo užtikrinimas, šėrimo planų sudarymas būtų palanki priemonė tiek pieninių, tiek mėsinių galvijų augintojams. „Dar vienas pasiūlymas – paskatinimas už produktyvumo kontrolę, siekis laikyti kokybiškesnius gyvulius, kurie greičiau augtų ir duotų daugiau kokybiškos produkcijos. Tai būtų naudinga ir klimato kaitos atžvilgiu, nes būtų sumažintos CO2 emisijos“, – teigė LMGAGA direktorė.

Gyvulių augintojai sutaria, kad paskatos vertas ir gyvulių ganymas ganyklose. „Matome, kad laukuose yra vis mažiau besiganančių gyvulių. Dėl šėrimo ir produkcijos stabilumo jie laikomi tvartuose. Žinome, kad jeigu kaitaliojamas pašarų racionas, svyruoja produkcija. Pažanga ir naujovė būtų tai, kad iš didesnių fermų gyvuliai būtų išleidžiami pasivaikščioti į mociono aikšteles“, – gyvulių augintojų siūlomų ekoschemų privalumus vardijo ūkininkė.

Tikisi proveržio

V.Živatkauskienė teigė, kad jeigu ŽŪM nebūtų atsižvelgusi į sukrutusio gyvulininkystės sektoriaus pasiūlymus, tai, preliminariais skaičiavimais, gyvulių augintojai būtų gavę mažiausias išmokas. Pasak jos, būtų itin nuskriausta mėsinė galvijininkystė, nes šiame sektoriuje vis daugiau ūkininkų, kurie laiko tik pievas.

Ūkininkė pastebėjo, kad jeigu būtų gautas finansavimas pagal gyvulininkystės sektoriaus pasiūlytas ir suderintas ekoschemas, visiems būtų naudos. Pasak jos, augalininkams būtų lengviau įgyvendinti reikalavimus, Lietuvai nekiltų problemų dėl daugiamečių pievų išlaikymo, dėl kurio dabar daug triukšmo. Mėsinės galvijininkystės sektorius šiuo metu yra augantis, jeigu gautų išmokas pagal ekoschemas, nekilų pagunda arti pievas.

„Už ekoschemų veiklas teks 25 proc. išmokų. Jeigu gyvulininkystės ūkių neįtrauktų į šias schemas, jie gautų gerokai mažiau išmokų nei augalininkai. Labai tikimės, kad bus pritarta priemonėms, dėl kurių jau diskutavome. Skaičiuojama, kokios sumos lydės pasiūlytas veiklas. Džiaugiamės, kad iš principo pajudėta ta kryptimi. Dabar dar vyksta vidinės diskusijos, atliekame namų darbus ir tikimės proveržio“, – kalbėjo LMGAGA direktorė.

Iš principo sutarta

Iš principo esame sutarę, kad bus ekoschemos gyvulininkystės ūkiams. Dar laukiame detalesnių pasiūlymų iš socialinių partnerių. Reikia pabrėžti, kad mes nė dėl vienos priemonės ar ekoschemos negalime tvirtai pasakyti, jog ji tikrai bus, nes, kaip žinia, visą dokumentą tvirtins Europos Komisija.

Mes planuojame, kad galutinis ekoschemų sąrašas ir joms skirtų lėšų proporcijos bus aiškios vėliau, nes mokslininkai ir mūsų pasamdyti ekspertai skaičiuoja išmokas. Gyvulininkystės išmokos kol kas neskaičiuojamos, nes dar nėra aiškūs kriterijai.

Bet kurios schemos, skirtos tiek gyvūnams, tiek žemės ūkio naudmenų plotams, esmė, kad numatytos veiklos ir praktikos turi viršyti teisės aktais nustatytus bazinius reikalavimus ir už savanorišką įsipareigojimą.

Kalbėjomės su gyvulių augintojais, kad, pavyzdžiui, galvijų šėrimo planas galėtų būti gera praktika: ūkiai, kurie tuo vadovaujasi, išlošia visomis prasmėmis, bet tai nėra įtvirtinta teisės aktuose kaip privalomas reikalavimas. Kitas dalykas – sveikatingumo plano sudarymas ir jo laikymasis. Tai irgi labai svarbu dėl gyvulių sveikatos, gerovės, taip pat turi įtakos produktyvumui. Dabar ūkiai to siekia savanoriškai, bet tai galima paskatinti, kad primilžiai būtų didesni. Taigi, tai galėtų būti viena iš veiklų, kuriai būtų skaičiuojamos išmokos.

Dar viena paskata galėtų būti, pavyzdžiui, už galvijų išginimą į mocioną (judėjimas gryname ore) arba galvijų ganymą ganyklose. Tai galėtų būti į traukta į ekoschemas, bet mums reikia daugiau technologinių detalių.

Gyvulininkystė yra svarbus sektorius, susijęs ir su pievų, dėl kurių kilęs didelis ažiotažas, išlaikymu. Be to, ŽŪM jau daug metų deklaruoja paramą gyvulininkystei, tad minėtos priemonės būtų vienas iš šio sektoriaus paskatinimo būdų.

Rekomenduojami video