Artėjant vasarai ir orams šylant, dviračių mėgėjai nupūtė dulkes nuo savo transporto priemonių, sutepė grandines ir išriedėjo į kelius bei gatves. Dviratis – puiki ir sveika transporto priemonė: ramaus pasivažinėjimo dviračiu valanda leidžia sudeginti apie 500 kalorijų, o reguliarus dviračio pedalų mynimas pagerina bendrą savijautą. Tačiau kad būtų galima saugiai mėgautis pasivažinėjimu, reikiaatkreipti dėmesį į dviračio techninę būklę, paties dviratininko aprangą, šalmą ir kitus dalykus.
Žūva vyresni žmonės
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) išanalizavo 2018–2020 m. eismo įvykius ir pateikė žuvusio dviračio vairuotojo paveikslą: tai 60–70 m. amžiaus vyras, žuvęs važiuodamas užmiesčio keliu rudenį ar vasarą, penktadienį arba pirmadienį tarp 18.00–21.00 val.
Tiesa, kiek guodžia tai, kad keliuose žuvusių dviratininkų kiekis turi tendenciją mažėti. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai Lietuvos keliuose žuvo 15 dviračių vairuotojų (2019 metais – 11). Žuvusių eismo įvykiuose dviratininkų skaičius svyruoja. Štai, 2012 m. eismo įvykiuose žuvo net 32 dviračių vairuotojai, 2013 m. – 18, 2014 m. – 19, 2015 m. – 22; 2016 m. – 17; 2017 m. – 13; 2018 m. – 9.
Tam reikšmės turėjo 2014 m. liepos 1 d. priimti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, nustatantys prievolę dviratininkams dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ar naudoti žibintus. Todėl nepaisant sparčiai populiarėjančio dviračių transporto ir kiekvienais metais augančio dviratininkų skaičiaus, eismo įvykiuose žuvusių dviratininkų skaičius kasmet mažėja.
Net 81 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo dviračių vairuotojai, įvyko valstybinės reikšmės keliuose, o daugiau nei pusė žuvusiųjų nevilkėjo liemenės su šviesą atspindinčiomis juostomis ir važiavo techniškai netvarkingu dviračiu. LAKD, siekdama išsiaiškinti, kaip dažnai dviratininkai važiuoja be ryškiaspalvių ar reikalavimų neatitinkančių liemenių, saugos reikalavimų neatitinkančiais dviračiais, pradeda vykdyti projektą – dviračių vairuotojų stebėseną valstybinės reikšmės keliuose.
Pirmame šio projekto etape gegužės–birželio mėnesiais bus stebimi dviračių vairuotojai Klaipėdos, Tauragės, Telšių, Kauno, Šiaulių apskričių mažesniuose miesteliuose, kaimo vietovėse – ten, kur dviratis yra gana populiari susisiekimo priemonė, reikalinga nuvažiuoti į darbą, parduotuvę ar kitur. Vėliau stebėsena bus vykdoma ir kitose apskrityse.
„Dviratis yra patogi transporto priemonė, kuri naudojama ir laisvalaikiui praleisti, ir kaip susisiekimo priemonė. Deja, dviračių vairuotojai priklauso ir labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių grupei, todėl ypač svarbu pasirūpinti saugumu – važiuoti techniškai tvarkingu dviračiu, o važiuojant važiuojamąja dalimi privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę“, – sako Remigijus Lipkevičius, LAKD direktorius.
Pasirūpinti saugumu
Saugaus eismo ekspertai rekomenduoja visiems dviratininkams dėl jų pačių saugumo dėvėti šalmą, nors Kelių eismo taisyklės (KET) nustato, kad šalmas privalomas tik dviračio vairuotojui iki 18 metų.
Prieš važiuodami dviračiu įsitikinkite, kad dviratis tvarkingas: dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, o iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų.
Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, net ir dienos metu dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus, arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas.
Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, o dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus.
Stabdžiai – labai svarbu
Dviratis privalo turėti tvarkingą stabdžių sistemą, atšvaitus ir garso signalą. Dviratininkas gali drąsiai naudoti dviračio signalą, ypač tokiose situacijose, kai mato nedrausmingą pėsčiąjį.
Dviračiu galima važiuoti tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai nėra nei dviračių tako ar juostos, nei kelkraščio, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo krašto.
Dviratis negali užimti visos eismo juostos, kaip ir du dviratininkai negali keliu važiuoti vienas greta kito – jie turi važiuoti vienas kitam iš paskos. Jeigu horizontaliuoju ženklinimu ar dviračio simboliu yra pažymėta dviračių eismui skirta dalis, dviratininkai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Išimtis – kai reikia važiuoti tiesiai ir to negalima daryti iš pirmos eismo juostos. Taip pat kai reikia apsisukti ar sukti į kairę, dviratininkas turi rinktis tam tinkamą eismo juostą.
Dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu šalia įrengti dviračių takai. Taip pat draudžiama važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais. Per pėsčiųjų perėjas dviratininkai privalo dviratį persivesti, o ne juo važiuoti. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems.
Važiuodamas šaligatviu dviratininkas turėtų būti ypač atsargus, nes į dviračio tako zoną bet kuriuo metu gali įbėgti vaikas ar suaugęs žmogus. Pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, artimu jo judėjimo greičiui (3–7 km/val.). Jei pastebite pėsčiuosius, einančius dviračių taku, perspėkite juos – tai ne tik draudžiama, bet ir pavojinga.
Dviračio vairuotojui ar keleiviui, kuriam nėra 18 metų, dėvėti užsegtą šalmą kelyje būtina. Vyresniam dviratininkui šalmas yra rekomenduojamas. Policijos pareigūnai laikas nuo laiko rengia patikrinimus, ar dviratininkai dėvi šalmą – jei važiuojama be jo, bauda numatyta nuo 20 iki 40 eurų.
KET nurodyta, kad dviratininkai negali važiuoti rankas patraukę nuo vairo – abi ar bent vieną. Važiavimo metu taip pat draudžiama būti įsikibus į kitas transporto priemones – viešąjį transportą, automobilį, motociklą ar bet kurį kitą. Dviratininkai su dviračiais taip pat negali būti velkami ar vilkti kitų transporto priemonių. Išimtis taikoma tik tam specialiai skirtoms priekaboms.
Ypatingo dėmesio susilaukia dviračio keleivių klausimas – dažnai matome, kai ant dviračio rėmų sėdi suaugusieji ar vaikai. Tai daryti draudžiama. Dviratininkas gali vežti keleivius, jei tam yra įrengta speciali sėdėjimo vieta, vaikų atveju tai būtų vaikiška kėdutė.
Pergalė prieš ligas
Dviračių entuziastai teigia, kad reguliariai pasivažinėdamidviračiu reikšmingai sustiprinsite savo imunitetą, nes tam, kad būtų aktyvuotos apsauginės organizmo funkcijos kovai su ligomis, pakanka ir vidutinio sunkumo fizinės veiklos.
Reguliarus važinėjimas dviračiu pagerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą. Tyrimais nustatyta, kad reguliarus važinėjimas dviračiu gali sumažinti širdies ligų riziką 50 proc. Per savaitę nuvažiuodami tik 30 km, širdies ligų riziką sumažinate daugiau nei per pusę, lyginant su žmonėmis, kurie to nedaro. Logiška, kad važinėjimo dviračiu metu plaučiai dirba kur kas aktyviau ir sunaudojate 10 kartų daugiau deguonies. Tokiu būdu taip pat treniruojamas gebėjimas normalizuoti kvėpavimą. O viso to rezultatas – didelis atsparumas ir ištvermė, kuri leis įveikti daugiau fizinių apkrovų dedant mažiau pastangų.
Važinėjimas dviračiu – puiki alternatyva žmonėms su antsvoriu. Nuimama nepalanki apkrova, kurią stuburas ir kojos gaunabėgimo, naudojimosi treniruokliais metu. Maža to, važiuodamas dviračiu žmogus jaučia didesnį psichologinį patogumą, nes nesigėdija šalia esančių aplinkinių, kaip, pavyzdžiui, dažnai yra sporto salėje.
Važiavimo dviračiu metu dirba beveik visos raumenų grupės (pilvo preso raumenys taip pat). Reguliarios treniruotės padės atsikratyti kūno „sumedėjimo“ ir pagražinti figūrą.
Dviračio pedalų mynimo rytais praktika puikiai padės greitai pabusti ir be didelių pastangų vakareužmigti. Tyrimų rezultatai rodo, jogreguliarūs (kas antrą dieną)20–30 minučių trukmės pasivažinėjimai dviračiu lemia, kad kenčiančių nuo nemigos žmonių laikas, reikalingas užmigimui, sumažėja du kartus, o miego laikas pailgėja beveik viena valanda. Pažymima, kad buvimas gryname ore padeda atstatyti biologinį ritmą ir pašalina iš organizmo kortizolį – streso hormoną, kuris trukdo giliam miegui.
Važiavimas dviračiu vidutiniu greičiu padeda smegenims gaminti dopaminą – hormoną, kuris sukelia pasitenkinimo ir malonumo jausmą. Todėl nuovargis, kuris persekioja daugelį žmonių, sumažėja 65 proc.