Kasmet prasidėjus cukrinių runkelių derliaus nuėmimo maratonui, žemės iš ūkininkų laukų sėkmingai keliauja ant asfaltuotų kelių. Sunkioji technika, pakrauta gamtos gėrybėmis, tiesiai iš lauko patraukia runkelių sandėliavimo vieton, paskui save palikdama slidžias molio ir žemių dryžes. Pastarosios, esant drėgnam rudeniškui orui, tampa ne mažiau pavojingos nei plikledis. Ar šis ruduo žada tą patį? O gal ūkininkai tapo atsakingesni ir daro viską, kad kelio neužterštų? Kalbiname krašto seniūnus.
Problemų mažiau
Kai kurie kalbinti seniūnai pripažino, kad anksčiau ši užterštų kelių problema buvo itin didelė. Tiesa, dėl ūkininkų pakeistos auginamos agrarinės kultūros krypties daugumoje seniūnijų užterštų kelių problemos pavyksta išvengti. Jei visgi kažkas nutinka, paprastai situacija išsprendžiama taikiai.
„Veždami cukrinius runkelius ūkininkai labai užteršia kelius, bet šiemet pas mus nėra cukrinių runkelių augintojų, tai ir problemos nėra. Prieš tris metus, kai tik pradėjęs dirbti buvau, turėjom labai didelių problemų su cukriniais. Dabar to nėra“, – pasidžiaugė Pelėdnagių seniūnas Edvinas Pagirskas.
Dotnuvos seniūnas Vytautas Grigas taip pat pasidžiaugė kol kas skundų daug negavęs. Tiesa, vienas nesutarimas buvo įvykęs, tačiau išspręsti problemą pavyko taikiai.
„Kol kas kreipimųsi dar nėra, bet buvo kitoks skundas. Ąžuolaičių seniūnaitijoje du traktoriai kažkokius darbus atlikinėjo, o vėliau išvažiavo ant kelio ir pridrėbė purvo. Bet mes nuvažiavome į vietą, pasikalbėjome su jais, jie suprato ir viską sutvarkė. Visgi ūkininkai patys pinigus skiria, žvyrą veža, visi mes kelius tausojame.
Ūkininkai pasidarė supratingesni, mes su jais esame sutarę, kad jei pamatytų kažką – iškart mums praneštų. Jie ir pilietiškesni tapo, nes patys daug į kelius investuoja. Užfiksavus kažkokius nusižengimus tiesiogiai bendraujame, stengiamės, kad nereikėtų policijos kviesti – paprastai geranoriškai viską išsprendžiame.
Metų pradžioje su girininkais problemų turėjome, pavasarį miškovežiai kelius išdraskė, bet mes ir ten susitarėme – aiškus signalas buvo darbų eigoje, bet jie darbus pabaigę patys viską susitvarkė“, – kalbėjo V. Grigas.
„Dėl ūkininkų užterštų kelių skundų iš seniūnijos gyventojų asmeniškai nesu gavęs, dirbti pradėjau nuo rugsėjo 23 d. Kiek žinau, į kitus seniūnijos darbuotojus taip pat niekas nesikreipė. Prie kelių teršimo neretai prisideda nepalankios oro sąlygos, todėl reikalauti iš ūkininkų, nepabaigus darbų laukuose, nedelsiant nuvalyti kelius, būtų nelogiška.
Ūkininkai nusiteikę geranoriškai, neretai prisideda atliekant kelių su žvyro danga remontą, padeda seniūnijai atliekant kitus darbus“, – komentavo naujasis Šėtos seniūnas Ričardas Boreiša.
Sugriežtino reikalavimus
Kalbintas Vilainių seniūnas Antanas Bružas neslėpė, kad šioje seniūnijoje triukšmo dėl apgadintų ir išpurvintų kelių būna daugiau – visgi čia nemaža ūkininkaujančiųjų koncentracija. Tačiau seniūnas ir čia pastebi teigiamus pokyčius ūkininkų elgsenoje, darbų pasiruošime. Valdininkas svarsto, kad prie to galbūt prisideda ir pakitę reikalavimai.
„Kol kas darbai ką tik prasidėjo, nusiskundimų dar nėra. Tačiau vėliau, rudens eigoje, turime tokių problemų. Jei ūkininkai apgadina kelią, reikalaujame, kad sutvarkytų. Mes negalime jų bausti, kai užteršia kelią, tad einame ir žmogiškai kalbame, prašome, kad tvarkytųsi patys. Manau, kad ūkininkai pasidarė civilizuotesni.
Pagal naujus reikalavimus runkelius reikia perkrauti iš vienos transporto priemonės į kitą, kuria bus vežama iki supirkimo punkto. Tai dažniausiai toji pakraunama mašina stovi ant kelio, į ją pilami burokai prie kelio. Jei ir nukrenta koks vienas kitas, tai darbininkai tuoj juos pakelia.
Šiandien, kiek žinau, fabrikas nebenori priimti atvežto derliaus, jei būna su viršsvoriu – tad nebebūna ir tokio krovimo kaip anksčiau. Prikraudavo pilnutėlę mašiną, užsidėdavo paaukštinimus, o virš paaukštinimų – dar krūva burokų. Dabar, kai veža juos, tai jau sulig bortais pakrauta tik. Ir posūkiuose saugiau – anksčiau būdavo ant kelio burokų pribarstyta, dabar, panašu, tokios bėdos nebėra.
Be to, mes kalbame su ūkininkais ir prašome, kad sandėliuotų derlių tokioje vietoje, kad pakraunamai mašinai į lauką įvažiuoti nereikėtų. Didesnieji augintojai Tiskūnuose, buvusiame aerodrome, sandėliuoja viską, ir nelieka jokio purvo.
Bet jei būna toks kelio apgadinimo ar užteršimo atvejis, vos gavę informaciją važiuojame į vietą, žiūrime, prašome, kad sutvarkytų. Būna visko – ir pykteli ūkininkai. Juk norint sutvarkyti reikia investuoti laiko, pinigų. Tą pačią problemą turime su daržininkais, kai kopūstus vėlai veža, irgi būna, kad apgadina kelius. Bet jie reaguoja į pastabas gana normaliai, susitvarko po savęs – ir žvyruoja, ir greideriuoja“, – kalbėjo seniūnas.
Bėda su miškininkais
Kaip ir Dotnuvoje seniūnas pasakojęs, jog pasitaiko nesutarimų su miškininkais, taip ir Vilainiai susiduria su tokia bėda. Tiesa, seniūnas sako dažnai apie negerumus sužinantis per vėlai – kai teršėjų ir pėdos būna ataušusios, tad ir prašyti susitvarkyti nebelieka ko.
„Ūkininkus mes pažįstame, juk kasdien beveik bendraujame, jie vietoje gyvena.
Mums miškininkai cirkų pridaro – pavasarį, kai veža mišką, mes nežinome, kas vežė, o jau randame tik kelią subjaurotą. Miško savininkas vienas, kerta antras, veža trečias, o dabar dėl duomenų apsaugos mums nesuteikia jokios informacijos. Kelias sugadintas, o mums sunku ieškoti kaltųjų. Ir pripurvina, ir šakų palieka krūvas ten, kur mediena sandėliuojama. Sudėtinga kaltininkus rasti“, – pasiguodė A. Bružas.
Lemia ir oras
Tiesa, kol oras sausas, tokios didelės problemos su keliais paprastai nebūna, tačiau vos palijus situacija gali iškart pasidaryti kritiška.
„Praeitais metais tokios problemos nebuvo, nes buvo sausa vasara. O užpernai kai buvo šlapia, turėjome labai didelę problemą. Keliai buvo stipriai sugadinti, tiesa, vėliau juos sutvarkė. Bet žinot, kai pagadina tuos kelius, sutvarkyti sudėtinga, geriausia būtų išvis negadinti jų. Reikia tikėtis, kad ruduo nebus labai lietingas ir tos problemos neturėsime, reikia tikėtis geriausio.
Tačiau jeigu gyventojai matys problemą, iškarto tegul skambina į seniūniją. Ne vėliau, ne po kelių dienų. Mums informacija reikalinga tada, kai vykdomi darbai. Fiziškai negalime patys kiekvieno keliuko sužiūrėti. Dabar paprastai per dieną ir pasidaro darbus žmones, todėl nėra ko laukti – vos gauname pranešimą iš karto važiuojame į vietą ir sprendžiame problemą“, – ragino seniūnas.
Per žingsnį nuo nelaimės
Tuo tarpu policijos pareigūnai, nors ir pranešimų apie užterštus kelius gauna ne tiek jau daug, tačiau ragina užteršus kelią nedelsiant jį sutvarkyti – nelaukti darbų pabaigos.
„Nuo šių metų pradžios Kauno apskr. VPK Kėdainių rajono policijos komisariate nebuvo pradėta nei viena administracinė teisena pagal dėl automobilių kelių, kelio statinių, įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimo, važiavimo asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių eismui keliuose sudarymo, kelio dangos užteršimo.
Praėjusiais, 2018 metais, dėl tokio administracinio nusižengimo buvo nubaustas vienas asmuo. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 str. 9 d. numato už tai baudą iki 560 eurų.
Piniginė bauda yra kur kas mažesnė bėda, nei dėl užterštos kelio dangos kilęs skaudus eismo įvykis, kurio metu gali būti sužalotas ar žūti žmogus. Raginame vairuotojus kelyje elgtis sąmoningai ir laikytis Kelių eismo taisyklių – pastebėję privalome kaip įmanoma greičiau pašalinti nuo kelio dangos purvus ar panaikinti kitas aplinkybes, galinčias trikdyti saugų ir sklandų transporto priemonių eismą tam, kad išvengtume skaudžių eismo įvykių“, – komentavo Kauno VPK Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazragytė.
Gyventojų nuomonė
Erika Urbonaitė: „Ūkininkų atsakomybė yra sutvarkyti sugadintą kelią. Nesvarbu, ar tai sugadintas žvyrkelis (jame išmuštos duobės), ar sugadinta asfalto danga (ant jos prinešta žemių), nes bet kokia nesaugi kelio danga kelia pavojų kitų gyventojų gyvybei.“
Andrius: „Normalūs iš karto nusivalo, ne kartą teko matyti, kaip, išvažiavus iš laukų į kelią, kitas traktorius su specialia šluota nuvalo ratus. Aišku, visokių yra.“
Toma Subačienė-Dauknytė: „Kelią privalo ūkininkai nusivalyti patys, per daug jau tų išimčių jiems suteikiame. Gauna visokias lengvatas ir vis jiems blogai.“
Mindaugas Žiupsnys: „Privalo kelią nuvalyti, jei prinešė purvo, o dar geriau būtų pirmoje eilėje to kelio neišpurvinti. Purvas ant asfalto ir dar tokiu oru, kai palynoja – tas pats, kas plikledis.“