Nuo 2016 metų veikianti depozitinės taros surinkimo sistema daug ką džiugina, tačiau ne vienam senyvo amžiaus kaimo gyventojui ji apkarsta. Rūpesčiai dėl tuščių pakuočių nemažai patampo nervus, nes mažos kaimo parduotuvės jų nepriima, o iki taromatų pėsčiomis ar dviračiu reikia įveikti ne vieną kilometrą. Vienintelė išeitis – kaupti sandėliuke, kol jų neišgabens iš miestų grįžę vaikai ar anūkai.

Veja į šalį

Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“, vykdančios užstato sistemos administratoriaus funkcijas, interneto svetainėje žvaliai raginama: „Grąžinkite užstato sistemos ženklu pažymėtas pakuotes ir atgaukite 10 centų užstatą. Pakuotes grąžinti ir atgauti užstatą galima visose parduotuvėse, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 300 kv. metrų, arba kaimo parduotuvėse.“

Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją kreipęsis Prienų rajono Išlaužo kaimo gyventojas ne kartą taip ir bandė pasielgti, tačiau kaimo parduotuvėse buvo vejamas į šalį. Vyriškiui trūko kantrybė namuose bekaupiant depozitinę tarą ir jis pasiskundė dėl pakuočių surinkimo sistemos.

„Perku vandenį, kitus gėrimus, alaus negeriu, prisikaupė tų pakuočių, tačiau grąžinti jų negaliu. Kai atnešu į parduotuvę, iš kurios pirkau, nepriima. Tai kur man dėti? Sako, kad mesčiau į šiukšlių dėžę. Kodėl turiu mesti ir prarasti sumokėtus pinigus?“ – piktinosi pensinio amžiaus vyras.

Prienų rajono gyventojas užsiminė, kad sukauptas pakuotes vežti toliau, kur jos priimamos, jis neturi galimybės. „Esu pensininkas, turiu neįgalumą, taigi nėra taip paprasta“, – aiškino vyras.

Veža į kitą rajoną

Prienų rajono Išlaužo seniūnijos seniūnas Tomas Skrupskas patvirtino, kad Išlaužo kaime esančios parduotuvės, o jų čia net keturios, depozitinės taros nepriima. „Taip, gyvenvietėje yra keturios parduotuvės, viena iš jų kiek didesnė, tačiau taromatų jos neturi, ir rankiniu būdu depozitinės taros nepriima“, – sakė jis ir pridūrė, kad kaimo parduotuvėms padarytos išlygos dėl prievolės priimti pakuotes.

Pasak seniūno, artimiausia parduotuvė, kur galima grąžinti tarą, – Linksmakalnyje, Kauno rajone, iki jos ne tiek ir toli – apie 2 kilometrus. „Dauguma gyvenvietės žmonių veža čia ar į Prienus, kaip kam patogiau“, – sakė T.Skrupskas.

Pasak jo, nedidelėms kaimo parduotuvėms sudėtinga priimti pakuotes ir nenusižengti higienos reikalavimams. „Turbūt reikia atskiros patalpos pakuotėms laikyti ir papildomų darbo rankų, o tai papildomos išlaidos“, – kaimo prekybininkus supranta seniūnas.

Bendrovės nuotr.

Sumažėjo šiukšlių

Kalbinti kitų rajonų seniūnai tikino, kad gyventojai nesiskundžia dėl depozitinės taros supirkimo. Žmonės esą randa būdų, kur ir kaip ją priduoti. Seniūnai džiaugėsi, kad, atsiradus tokiai sistemai (taromatai Lietuvoje pradėjo veikti nuo 2016 metų vasario), pakuotėmis neteršiamos pakelės, pamiškės ir kitos seniūnijų teritorijos.

„Mūsų pakelėse ir paupiuose gerokai sumažėjo šiukšlių, o tai dažniausiai būdavo išmesti vienkartiniai buteliai ir kita tara. Pas mus išmetamos taros kiekis gal kokius 7 kartus sumažėjo. Prie vieno intensyvesnio kelio anksčiau pavasarį surinkdavome apie 25 maišus šiukšlių, o dabar jeigu surenkame du maišus, tai labai daug. Žmonės jau nemėto taros, kurią gali grąžinti ir atgauti sumokėtus centus“, – sakė Biržų rajono savivaldybės Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius.

Pramušė ir primetė

Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos, vienijančios apie 300 parduotuvių rajonuose, vadovas Eimutis Radžvila aiškino, kad jeigu parduotuvės prekybos salė yra iki 60 kv. metrų, ji neprivalo priimti depozitinės taros.

„Apskritai manau, kad tai visiškai diskriminacinis įstatymo leidėjo nurodymas. Viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“„pramušė“ įstatymą, ir primetė šią prievolę prekybininkams. Niekur pasaulyje už taros supirkimą neatsako prekybininkai. Už tai turėtų būti atsakingi gamintojai ir importuotojai. Toliau jie spręstų, kokiu būdu sudaryti sutartis su tais, kurie priiminės tarą. Ne kaimo parduotuvės turėtų tai daryti. Pakuočių supirkimas galėtų būti atskira verslo sritis, juk prisimename, kad anksčiau buvo taros supirktuvės“, – priminė pašnekovas.

Anot kaimo parduotuves vienijančios organizacijos vadovo, pakuočių supirkimas mažose parduotuvėse visiškai nesiderina su higienos ir kryžminės taršos reikalavimais. „Ir tose didesnėse parduotuvėse, kurioms tokia prievolė primesta, realiai nėra vietos, kur priiminėti pakuotes. Manau, kad šią prievolę vykdant pažeidžiami kryžminės taršos reikalavimai. Mažos parduotuvės siekia šiuolaikiškai tvarkytis, kad pirkėjams būtų patrauklu ir jauku. Negalima prekybos salėje tomis pačiomis rankomis bandeles pardavinėti ir nešvarias pakuotes rinkti. Tai problema parduotuvėms“, – tvirtino E.Radžvila.

Jaučiasi diskriminuojami

Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos vadovas pabrėžė, kad depozitines pakuotes priimančios kaimo parduotuvės, kuriose nėra taromatų, diskriminuojamos dar vienu aspektu – šios paslaugos įkainiais.

„Už šią paslaugą numatyta kompensacija pagal nustatytą tarifą. Bet kaimo parduotuvėms šie tarifai mažesni nei didelėms parduotuvėms, kurios turi taromatus. Už automatizuotą taros priėmimą moka daugiau nei už rankų darbą. Tai irgi diskriminacija“, – neabejoja E.Radžvila.

Kaimo parduotuvių interesus ginančios asociacijos vadovas įsitikinęs, kad depozitinių pakuočių sistema turėtų veikti sutartiniais santykiais. „Šios sistemos tikslas geras, bet jos elementai sudėlioti neteisingai – turi būti ne prievolė, o susitarimas rinkos sąlygomis. Jeigu „Užstato sistemos administratorius“ nori, kad būtų surinkta jų išleista tara, jie turėtų sudaryti sutartis, galbūt ir kaimuose atsirastų, kas surinktų tarą“, – savo nuomonę išdėstė E.Radžvila.

Į seniūnijas – po taromatą

Seime įregistruotas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo norima panaikinti kaimo vietovių pardavėjų atžvilgiu taikomas „diskriminacines užstato pakuočių priėmimo sąlygas“.

Įstatymo projekte siūloma panaikinti prievolę kaimo parduotuvėms dalyvauti užstato sistemose ir nustatyti, kad pakuočių pardavėjai gali neorganizuoti vienkartinių pakuočių atliekų priėmimo, jei netoliese tai organizuoja kitas pakuočių pardavėjas. Taip pat siūloma kiekvienoje kaimo seniūnijoje įrengti bent po taromatą. Aplinkos ministerija tokiems siūlymams nepritaria.

Tokį įstatymo projektą yra pateikusi Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė.

Pasak E.Radžvilos, siūlymas panaikinti kaimo vietovių pardavėjų atžvilgiu taikomas diskriminacines užstato pakuočių priėmimo sąlygas ir įrengti automatinius taromatus iš principo geras, tačiau neaišku, kaip tai veiks.

„Kas aptarnaus seniūnijose taromatus? Dabar tai „pririšta“ prie parduotuvės, ji privalo aptarnauti taromatą ar rankiniu būdu priimti pakuotes. Kas atiduos pinigus žmogui, jeigu taromatas stovės kur nors miestelio centre? Taromatas išduoda tik čekiuką“, – svarstė jis.

Taros surinkimo sistemoje dalyvauja metalinės, stiklinės ir plastikinės gėrimų pakuotės, pažymėtos užstato sistemos ženklu.

Sistemą reikia skaidrinti

Virginija Vingrienė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė

Pateiktos dvi įstatymo pataisos: viena dėl depozito sistemos išplėtimo, įtraukiant į ją vyno ir stiprių alkoholinių gėrimų tarą, kita – dėl taromatų kaimuose. Vyriausybės išvada yra, bet komitetai dar neapsvarstė šios pataisos. Manau, kad abu projektus svarstysime rudens sesijos laikotarpiu.

Šiandien galiojanti prievolė dėl taros surinkimo – didelė administracinė ir finansinė našta mažoms kaimo parduotuvėms. Jos neturi nei patalpų, nei sąlygų tai prievolei užtikrinti. Juolab kad nuvežus surinktą tarą į „Užstato sistemos administratoriaus“ skaičiavimo centrą ne visa ji priimama ir ne visas užstatas atgaunamas. Kaimo parduotuvėse tara surenkama rankiniu būdu, o automatiniai taromatai ne visas pakuotes priima dėl etiketės pažeidimų ir kt. Taigi mažos parduotuvės patiria nuostolių, nes užstatą iškart grąžina pirkėjui, o pačios jo gali ir neatgauti.

Be to, už pakuočių surinkimą rankiniu būdu kaimo prekybininkai gauna mažesnį atlygį nei parduotuvės, kurios turi taromatus. Čia automatiškai priimama tara, atpažįstama etiketė, nereikia rankų darbo, bet atlygis didesnis.

Mano manymu, ir gyventojams būtų patogiau atsiradus taromatams seniūnijos centre. Dabar jie skundžiasi, kad kaimo parduotuvės nepriima, sako, kad ateitų vėliau, nes negali priimti, ar siunčia į artimiausią tašką, kur yra taromatas. Ateityje juos galima patobulinti. Štai Škotijoje jau yra taromatų, kurie grąžina pinigus.

Taromatus aptarnautų „Užstato sistemos administratorius“, kuris ir dabar aprūpina taromatais, kaimo parduotuves maišais, dezinfekavimo skysčiu. Juk užstato sistemos administravimo srityje galima atverti kelią konkurencijai. Nebūtina surinkimo „pririšti“ prie prekybos centrų, galbūt ir patys perdirbėjai surinktų jiems reikiamą tarą. Galime tą sistemą labiau išskaidrinti ir palengvinti verslui sąlygas, tada ir gyventojams bus patogiau.

Atleido nuo prievolės

Agnė Bagočiutė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė

Seimo iniciatyva 2017 m. spalio 12 d. pakeitus Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą nuo šių metų gegužės 1 d. pakuočių pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. metrų, atleisti nuo pareigos priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą. Tačiau, siekdami užtikrinti geresnes paslaugas, jie gali savanoriškai dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.

Miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas didesnis nei 60 kv. metrų, vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekos turi būti priimamos ir užstatas turi būti grąžinamas.