Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dendrologinio parko įkūrėjas: „Įsivėliau kaip žvirblis į pakulas“

Zigmo Naujokaičio tėviškės žemė Juškakaimių kaime (Slavikų sen., Šakių r.) yra ypatingoje vietoje: netoli pasienis, vandenis plukdo dvi upės – Šešupė ir Siesartis, o vietoje kadaise čia ošusio šilelio – jo įkurtas beveik 7 ha dendrologinis parkas. Oficialus parko pavadinimas – „Kurynės dendrologinis rinkinys“. Šiandien jame auga daugiau nei 500 dekoratyvinių medžių ir krūmų, apie 280 jų rūšių ir formų. Pačiam parko įkūrėjui, kraštotyrininkui ir technologijos mokslų daktarui, pernai spalio 1 d. sukako 90 metų.

Laukia pavasario

Savo nuolatiniuose namuose Kaune žiemą leidžiantis parko įkūrėjas mintimis dažnai nuklysta į tėviškę. Jam rūpi, kaip parke žiemoja lepesni dekoratyviniai medžiai, ar jiems nekyla pavojų. Z.Naujokaitis svarsto, kokios bus neįprastai šiltos žiemos pasekmės jo puoselėjamiems augalams. Senolis sako, kad viena vertus, šilta žiema blogai, nes pavasarį liks daugiau neiššalusių amarų, kita vertus – nenušąla lepūs medeliai. Juk dendrologiniuose parkuose visada yra tokių medelių, kurie visko bijo.

„Mano parke yra iš viso pasaulio atkeliavusių: iš Šiaurės Amerikos, Kalifornijos, Azijos, ypač lepūs iš Vidurinės Azijos. Yra ir iš Šiaurės – auginu šiaurinį beržą, kuris tikrai nebijo šalčio. Visi dendrologai nuolat daro bandymus – neiškenčia nepasisodinę lepesnių medelių. Bet kas iš to? Nušąla, paskui būna gaila, kad medelio neteko“, – pastebi Z.Naujokaitis.

Jis pažindinti su savo parku pradeda nuo kalvelės ir čia augančios obelų kolekcijos – apie 10 jų rūšių. Galima rasti ir seržento, ir svyruoklinę, ir gausiažiedę. Sako, kad miškinės obels vaisiai išsilaiko iki pavasarinio žydėjimo. Tačiau tai ne tipinis, o dekoratyvinis obelų sodas. Šiltuoju metų laiku akį traukia obelų lapų ir vaisių formos – štai vienų lapai panašūs į klevą, kitų obuoliai – tarsi kabančios vyšnių ar serbentų kekės. Parke galima aptikti ir šermukšnių, karklų, riešutmedžių, erškėčių, berželių, klevų bei kitų medžių. Parke gausu įvairių pušų, eglių, tujų, kadagių.

Beveik 7 ha. užimančiame dendrologiniame parke šiandien priskaičiuojama per 500 dekoratyvinių medžių ir krūmų, apie280 jų rūšių ir formų

Parke apsilankantys žmonės parko įkūrėjui kartais pasiguodžia ar bando perspėti, kad jų vienas ar kitas dekoratyvinis augalas prastai auga, žiūrėk, ir visai miršta. „O pas mane jie, pavyzdžiui, Balzaminis kėnis auga gerai. Literatūroje rašoma, kad augdamas kėnis dažniausiai būna neišvaizdus, atrodo nedekoratyviai, o pas mane jis kaip tik labai gražiai užaugęs“, – džiaugėsi 90-metis.

Prie įėjimo į vasarnamį įrengtame baseinėlyje pasodinta vandens lelija. Kitapus Siesarčio – gėlynas. Čia yra ir daigynas, kuriame šeimininkas daigina bei prižiūri medelius, o vėliau juos perkelia į nuolatinę tinkamą vietą.

Parke galima pasigrožėti įspūdingo grožio altana ir 2019 m. išsipildžiusia Zigmo svajone – Baubliu.

Seną Baublį vieni žmonės dovanojo, kiti padėjo nupjauti ir parvežti į parką. Taip išsipildė nenuilstančio senolio svajonė.

Įkūrė besitvarkydamas

Z.Naujokaitis Kurynę ir pusę tėvų žemės susigrąžino 1992 m. Atvažiavus apžiūrėti gimtųjų vietų, akį rėždavo tai, kad ten viskas apleista, apaugę dilgėlėmis. Tačiau garbaus amžiaus zanavykas prisipažino, kad jo planai atkurti tėvo ūkį buvo kuklesni. Apie parką iš pradžių jis nė negalvojo.

„Siesarčio upelio krantai buvo apaugę – tarp upelio vingių buvo tokių krūmynų, per kuriuos pereiti jau nebuvo galima. Tad kai atsiėmiau žemę, kilo noras padaryti taip, kaip buvo tėvo laikais. Mano tėvas labai gražiai tvarkė pašešupius ir 4 ha Kurynės šilelį, miškelį. Galvojau, kad ir aš panašiai padarysiu“, – sugrįžimą į tėviškę pamena Z.Naujokaitis.

Nieko nelaukdamas jis ėmėsi darbų – pradėjo kirsti dilgėlynus bei menkaverčius krūmus. Begražinant tėviškės vietovę, pradėjo rastis vienas kitas dekoratyvinis medis – tai dekoratyvinė obelaitė, tai dekoratyvinis spygliuotis. Jų vis daugėjo, kol šeimininkas pamatė, kad jie net ir šilelyje jau tarsi savaime kuriasi. Vieną dieną suprato, kad jo šilelis virto dekoratyvinių medžių parku.

Pernai rugsėjo 6 d. Kurynės parke pristatyta tėčio Zigmo ir sūnaus Edmundo Naujokaičių išleista knyga „Iš Slavikų krašto praeities“.

Saugo valstybė

Parkas plėtėsi ir Z.Naujokaitis pradėjo galvoti, kad ateityje, ypač šiltuoju metų laiku, vienam bus per sunku juo tinkamai pasirūpinti. Tuometis Slavikų seniūnas parko įkūrėjui patarė oficialiai parką užregistruoti kaip saugomą teritoriją, tada galėtų pagelbėti – taip ir padarė. Parką apžiūrėjo ir įvertino Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybos specialistai. Šakių rajono savivaldybės taryba 2006 m. parkui suteikė savivaldybės saugomo gamtos botaninio paveldo objekto statusą. Prieš 3 metus parkui suteiktas ir valstybinės reikšmės statusas, pavadinant jį Kurynės dendrologiniu rinkiniu.

Parko puoselėtojas džiaugiasi, kad valstybinės reikšmės statusas suteikė ir naujų galimybių – parko priežiūrai buvo paskirta lėšų. Pirmiausia parką reikėjo aptverti, nes būdavo vis sunkiau apsaugoti medžius nuo juos graužiančių žvėrių. Metalinė metro aukščio tvora tvirtai apjuosė visą parką – net atkakliausia stirna tokios neperšoka. Tvora įleista į žemę, todėl ir bebrai neprasikasa. Z.Naujokaitis be baimės galėjo nuimti individualius parko aptvėrimus, medžių aprišimus, nes garbaus amžiaus senoliui tinkleliu aprišti kelis šimtus medžių buvo nemenkas darbas.

Nors kalendorius pranašauja žiemą, Z.Naujokaitis jau dėlioja būsimus darbus, nes parke dar yra likusių nesutvarkytų vietų, pavyzdžiui, reikia taisyti arba naujai nutiesti vaikščiojimui skirtus takus. „O didžiausia problema – amžius, – guodžiasi 90-metis. – Nors nuo jaunystės sirgau bronchitu, man pasitaikė labai geras gydytojas ir jį išgydė. Po to kažkaip laikiausi, o dabar vis tiek amžius pasireiškia“, – atviravo senjoras, tuoj pat vėl panirdamas į parko reikalus.

Su anūku Vincuku ant savo sukurtos skulptūros parke – Rėplio

Nuo išradimų – iki kraštotyros

Be parko puoselėjimo Z.Naujokaitis užsiima ir švietėjiška veikla. Su gerais žmonėmis išleido nuotraukų albumą „Rudens spalvos Kurynės parke“. Pernai kartu su sūnumi Edmundu paruošė ir išleido didelės apimties knygą „Iš Slavikų krašto istorijos“, kurios nemaža dalis skirta parkui. „Sūnus man labai padeda. Jis medžiais visiškai nesidomi, bet paruošti knygą jis man labai padėjo. Esame tos knygos bendraautoriai“, – aiškino senolis.

Senolis imasi ir atminties išsaugojimo darbų, nes susigrąžinęs tėviškę pajuto, kad ji traukia ir prigimtinės šaknys, kur begyventum, primena apie save. Tad kartu su Slavikų seniūnijos bendruomenės centro pirmininke, fotografe Renata Baltrušaitiene surado, aplankė ir išleido nuotraukų rinktinę „Senos sodybos Slavikų krašte“.

Pats Z.Naujokaitis yra Kaune žinomas technologijos mokslų daktaras, parašęs ir išleidęs pora šimtų mokslinių straipsnių, įregistravęs 8 išradimus. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dalyvavo žemės ūkio veikloje, kaimo tematika parašė 64 straipsnius. Jis stebisi, kad taip greitai susidraugavo su gamta. „Kažkaip netyčia įsitraukiau. Tikrai neplanuotai įsivėliau kaip žvirblis į pakulas. Ėjau paskui likimą ir viskas“, – prisipažino Kurynės parko puoselėtojas.

Pasak Slavikų seniūnijos bendruomenės centro vadovės R.Baltrušaitienės, žinant, kad Z.Naujokaičio senelis buvo žymus Slavikų krašto knygnešys Jonas Povilaitis, o tėtis Jonas – buvęs Slavikų viršaitis, Z.Naujokaičio veikla pernelyg stebėtis nereikėtų.

2010 m. metais Z.Naujokaičiui buvo įteikta „Aitvaro“ nominacija – Šakių rajono „Metų kraštotyrininkas“.

O šių metų Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, Zigmui Naujokaičiui už kruopštų darbą Slavikų seniūnijoje įkuriant Kurynės dendrologinį rinkinį (Kurynės parką), jo priežiūrą ir plėtojimą bei knygos „Iš Slavikų krašto praeities“ sudarymą ir išleidimą skirta premija, kuri bus įteikta šiemet, minint Vasario 16-ąją.

 

Rekomenduojami video