Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Daugiausia gaisrų aukų – miesteliuose ir kaimuose

Ugniagesiams gelbėtojams ramių dienų nebūna. O paspaudus šaltukui ir prasidėjus intensyviam kūrenimui jų padaugėja tiek, kad neretai tenka pamiršti ne vien savaitgalius, bet ir šventes. Pasak Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko Jūrio Targonsko, daugiausia aukų ir būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Apie tai – „Valstiečių laikraščio“ pokalbis.

Ar iš tiesų gruodis yra vienas iš pavojingiausių ir daugiausiai aukų nusinešančių mėnesių?

Iš tiesų taip – pernai gruodžio mėnesį gaisruose žuvo net 9 žmonės, o šiemet per devynias gruodžio dienas – 3. Akivaizdžiai tai iliustruoja ir savaitgalis – per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 127 gaisrus ir atliko 68 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu 1 žmogus žuvo, 3 buvo sutraumuoti. Praėjusį sekmadienį, 21.20 val., Švenčionių rajone, Pabradėje, atvira liepsna degė nenaudojamas pastatas. Pirmajame aukšte esančiame kambaryje, lovoje, buvo rastas smarkiai apdegęs žmogaus kūnas. Gaisro metu išdegė kambarys, sudegė jame buvę daiktai. Autonominio dūmų detektoriaus pastate nebuvo.

Kitas gaisras kilo Švenčionių rajone, Milkuškų kaime. Gyvenamojo namo kambaryje degė čiužinys. Iš namo ugniagesiai išvedė gyventoją. Įtariama, kad jis apsinuodijo dūmais. Žmogus buvo perduotas medikams.

Praėjusio šeštadienio vakare Prienuose, Vytauto gatvėje, daugiabučio bute degė lova, čiužinys ir kilimas. Vonios kambaryje ugniagesiai rado smarkiai apdegusį vyrą. Jis buvo perduotas greitosios pagalbos medikams ir išvežtas į ligoninę.

Sekmadienį apie 19 val. Vilniaus rajone, Rukainių seniūnijoje, Kūlių kaime, liepsnojo gyvenamasis namas. Atvykus ugniagesiams, jo stogas jau buvo įgriuvęs. Viduje jie rado žmogų be sąmonės. Nukentėjusysis buvo perduotas medikams ir išvežtas į ligoninę. Gaisro metu sudegė namo stogas, perdanga, išdegė du kambariai. Autonominio dūmų detektoriaus name nebuvo.

Penktadienio rytą gaisras kilo Vilniuje, Savanorių prospekte esančioje „Vilniaus baldų“ gamykloje. Viename iš pastatų tvyrojo dūmai. Tarp gamybos cecho ir sandėlio esančiame dulkių surinkimo bunkeryje ir ventiliacijos vamzdžiuose degė susikaupusios medžio dulkės. Nuo karščio apdegė apie 10 m elektros instaliacijos laidų.

Tą pačią dieną, 10.41 val., Vilniaus ugniagesiai skubėjo į Jočionių gatvėje esančius sandėliavimo paskirties pastatus. Jiems atvykus, iš metalinio angaro veržėsi dūmai. Atliekų rūšiavimo įmonės teritorijoje degė 40 m ilgio ir 15 m pločio šiukšlių krūva. Gesinti gaisrui buvo pasitelkta įmonės technika. Šiukšlės iš angaro buvo vežamos į lauką ir perpilamos vandeniu.

Pažvelkime į bendrą statistiką – ar gaisrų mažėja?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 8151 gaisras. Palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jų kilo 25,3 proc. mažiau. Pernai užgesinta 10920 gaisrų. Tai mažiausias 11 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų.

Per 11 šių metų mėnesių gaisruose žuvo 82 žmonės, iš jų 2 vaikai, o 126 gyventojai patyrė traumų.

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, per 11 mėnesių gaisruose vidutiniškai žūsta 87 gyventojai.Šiemet gaisruose žuvo 5 gyventojais, arba 5,7 proc., mažiau.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 89 gyventojus, 621 pastatą, 76 transporto priemones, 904 gyvūnus.

Kur žūva daugiausiai žmonių ir kodėl?

Beveik visas žūtis gaisruose šiais metais galima sieti su žmonių gyvenamąja aplinka ir buitimi: 73 žmonės žuvo gyvenamuosiuose namuose, 5 – ūkiniuose pastatuose, 4 –statybininkų vagonėliuose, 3 – apleistuose pastatuose. Deja, dažniausia nelaimių priežastis – neatsakingas žmonių elgesys ir požiūris į saugumą, alkoholio vartojimas. Tenka apgailestauti, kad žmonės dažniau pasirenka mirtiną įprotį rūkyti lovoje ir nepaiso reikalavimo namuose įsirengti autonominių dūmų detektorių. Beveik visi žuvusieji namuose nebuvo įsirengę šių prietaisų, nors didžiąją dalį jų šie prietaisai galėjo išgelbėti.

Šiemet daugiausiai gyvybių pasiglemžė neatsargus rūkymas – 34, neatsargus žmonių elgesys – 17, netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai arba netinkama jų priežiūra – 13, elektros instaliacijos ir prietaisų gedimai arba netinkamas jų naudojimas – 10.

Būtent miesteliuose ir kaimo vietovėse šiemet žuvo 3 kartus daugiau žmonių negu miestuose, todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų pasirūpinti savo būsto saugumu ir šildymo sezono metu su ugnimi bei šildymo įrenginiais elgtis ypač atsargiai.

Gaisrų daugėja ir dėl karantino

Rytis Velžys, Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas

Viena iš priežasčių, kodėl daugėja gaisrų – užsitęsęs karantinas: žmonės ilgiau būna patalpose, dėl Vyriausybės įvestų apribojimų artimieji rečiau lanko senyvo amžiaus žmones, jiems trūksta pagalbos sutaisyti krosnis, išvalyti kaminus. Ugniagesiams tapo sunkiau vykdyti prevencines priemones. Nemažai gaisrų kyla soduose, asocialių asmenų būstuose, dažniausiai – dėl netvarkingos elektros instaliacijos, netinkamai naudojamų šildymo prietaisų, rūkymo. Džiaugiamės, kad tokiu intensyviu laikotarpiu į pagalbą atskuba savanoriai ugniagesiai. Jų gretose – jaunimas, ūkininkai, verslininkai. Neretai į gaisrus jie lekia ir su traktoriais bei kita technika. Kauno rajonas – pirmoji Lietuvos savivaldybė, kurioje Vakarų Europos šalių pavyzdžiu atsirado savanorių ugniagesių komanda. Šiandien savanorių ugniagesių pakaunėje yra daugiau kaip 100.

Rekomenduojami video