Neatitinka reikalavimų arba patys nenori
Net 57proc. konkursų neįvyko. Pagrindinės priežastys – pretendentai neatitiko reikalavimų, nesulaukta nė vieno prašymo dalyvauti arba pretendentai į konkursą neatvyko. Nors Biržuose neįvyko 16 iš 24 konkursų, nesėkmingiausio rajono titulą pelno Kupiškis, kur neįvyko 3 iš 4 skelbtų konkursų. Iš 7 Panevėžio rajone skelbtų konkursų nesėkmingi buvo net 5, Pasvalio rajone – 7 iš 10. Rokiškio rajone – 5 iš 9, Panevėžio mieste – 21 iš 46. Kaip sakė valstybės tarnautojų atranką centralizuotai organizuojančio Valstybės tarnybos departamento direktorius Gediminas Miškinis, priežastys čia įvairios. Štai Vilniuje, Kaune į vieną valstybės tarnautojo vietą būna ir 70, ir 90 pretendentų. O tokiuose nedideliuose miestuose kaip Biržai – vos po keletą ir tie patys dažnai neatitinka keliamų išsilavinimo, patirties reikalavimų. Pasitaiko, kad ir nė vieno prašymo nesulaukiama.Darbas patinka, tik gyventi nėra kur
Ina Romanova Biržų savivaldybėje neseniai pradėjo dirbti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore. Į Biržus iš Šiaulių ji ryžosi atvykti dirbti, nes miestas buvo pažįstamas, čia gyveno seneliai, be to, patraukė galimybė pritaikyti turimą išsilavinimą: pareigybė atitiko mano bakalauro ir magistro kvalifikacijas. I. Romanova teigia, kad dirbant Biržų savivaldybėje pasitaiko iššūkių, tačiau specialistė dėkinga už galimybes, kurias jie atneša ir už įdomias pažintis. „Tiesa, šioje pareigybėje pasigendu tarptautinio lygmens“, – teigia I. Romanova. Paklausta, kodėl, jos nuomone, trūksta specialistų, norinčių dirbti valstybinėse įstaigose šiame regione, I. Romanova dalijasi savo patirtimi. „Kai draugams pranešiau, kad svarstau apie darbą Biržuose, susidūriau su neigiama reakcija: darbas valstybiniame sektoriuje jiems pasirodė kaip galimybes ribojantis, nelankstus, neįkvepiantis. O iš Biržų krašto kilę pažįstami nepatarė imtis darbo savivaldybėje, nes nepalankiai žiūrima į savivaldybės darbuotojus. Tad, sakyčiau, Biržų regione, siekiant pritraukti specialistus į valstybines įstaigas, susiduriama su dvigubu iššūkiu: nepatrauklus jaunam žmogui valstybinis sektorius ir neigiamas vietos valdžios įvaizdis, prie kurio formavimo prisideda ir žiniasklaida. Taip pat darbas ir gyvenimas mažame miestelyje turi savo specifiką. Pavyzdžiui, socialinių normų įtaka mažame miestelyje, lyginant su platesnėmis pažiūromis ir didesnėmis galimybėmis didmiestyje, riboja bendraminčių radimą.“ Tačiau be šios problemos I. Romanova įvardija ir dar vieną labai praktišką priežastį – negalėjimą rasti gyvenamojo ploto. „Šiuo metu ieškau nuomotis būsto Biržų mieste. Stebiu rinką, kurioje paklausa didesnė už pasiūlą ir vyrauja konkurencija tarp norinčiųjų išsinuomoti būstą. Iš vietinių žmonių girdžiu pasakymų, jog būstų yra, tačiau žmonės juos bijo nuomoti, kadangi yra susidūrę su neigiama patirtimi. Kartais atsiranda būstų, kurių „negaila išnuomoti“: jie neprižiūrėti, neremontuoti. Galbūt nėra nuomojimo kultūros Biržuose. Tai viena priežasčių, kodėl Biržai nepasipildo jaunais žmonėmis, kurie sutiktų pasidalinti savo laiku, energija, idėjomis, veikla, kurdami Biržų ateitį.“Jei nėra dviejų – nepriima nei vieno
Ypač apmaudu, kai dėl tinkamų pretendentų stokos nepavyksta įstaigų ar jų padalinių vadovų (pavyzdžiui, seniūnų) konkursai. Mat komisija konkurso metu atrenka du geriausiai pasirodžiusius laimėtojus, o kuris iš jų užims pareigas, sprendžia į pareigas priimantis asmuo. Bet jei nėra 2 laimėtojų, kurie būtų surinkę būtiną 6 balų įvertinimą, konkursas laikomas neįvykusiu.Neskaidrumo šešėlio sakosi išvengę
Daugelis vengia kandidatuoti, nes mano, kad atrankos vyksta neskaidriai, orientuojantis į iš anksto tai vietai nužiūrėtus kandidatus. Tačiau valstybės tarnybos departamentas tokių priekaištų kratosi teigdamas, kad sistema neskaidrumui vietų nepalieka, mat konkursai vykdomi centralizuotai. Teigiama, kad yra suvienodinti pareigybių aprašymai, eliminuojant galimybę pareigybės aprašymą pritaikyti prie konkretaus pretendento – identiškoms pareigybėms taikomi tokie patys išsilavinimo, patirties, kompetencijų reikalavimai.