Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Balandininkai skynė laurus tarptautinėje parodoje

Praėjusį savaitgalį Kaune vyko tradicinė didžiausia Baltijos šalyje gyvūnų ir paukščių paroda „PET SHOW LIETUVA 2020“. Joje šauniai sekėsi mūsų rajono balandžių augintojams. Vienas iš jų – biržietis Regimantas Vilemas.

Tarptautinėje parodoje buvo pristatyta per 2000 įvairių paukščių ir gyvūnų, čia vyko konkursai, įvairios edukacijos, pramogos.

Trys šiame renginyje dalyvavę biržiečiai, tiksliau, jų augintiniai, tapo nugalėtojais. Po vieną aukščiausią apdovanojimą iškovojo Regimantas Vilemas ir Eugenijus Tamonis, o geidžiūniečio Arvydo Kudūkio balandžiai gavo aukščiausią įvertinimą net trijose kategorijose. Arvydui atiteko pagrindinė parodos taurė.

Apie balandžių auginimą mielai sutiko pasikalbėti šio pomėgio entuziastas, parodų dalyvis ir prizininkas biržietis Regimantas Vilemas.

„Šiais metais aš turiu vieną čempioną – Anglijos vartiklį, o praėjusiais metais buvo du balandžiai čempionai.

Laikau kiekvienais metais 15 – 16 balandžių porų, ir iš jų trys yra čempionai. Procentinis santykis labai geras“, - ką tik vykusios parodos įspūdžiais dar gyvena ponas Regimantas.

Anot vyro, jo kolegos Arvydo du balandžiai surinko po 97 įvertinimo balus.

Tiek balų surinko vos 7 balandžiai, o parodoje buvo pristatyta daugiau kaip 1500 paukščių. Kiti penki nugalėtojai buvo iš Lenkijos, iš kur atvyko didelis balandžių auginimo mėgėjų būrys. Nugalėtojai buvo renkami pagal kiekvieną balandžių veislę.

Teisėjai irgi beveik visi buvo iš Lenkijos. Pasak Regimanto, jie buvo nešališki ir nepaperkami, sąžiningi, turintys aukštą kvalifikaciją. Lenkijoje ši veikla labai populiari, balandžius augina daug žmonių.

Pasak Regimanto, selekcininkai išveda naujas ar atgaivina senas balandžių veisles. Ilgą laiką lietuviškų balandžių veislių nebuvo oficialiai registruota, nors jos egzistavo nuo senų laikų. Prieš keletą metų lietuviškomis buvo pripažintos 11 balandžių rūšių. Dauguma tai nėra naujai išvestos veislės, tiesiog senosios lietuviškų balandžių veislės gavo tarptautinį pripažinimą. Tai pasiekta balandžių auginimo entuziastų dėka, ypač daug prisidėjo kauniečiai.

Vyras laiko šešių veislių balandžius. „Kaimynai gėrisi mano vartiklių balandžių skrydžiais. Jie toli nuo namų neskrenda, kyla į viršų ir ore vartosi“, - sakė biržietis.

Pasak Regimanto, balandžiai jo gyvenime atsirado atsitiktinai: „Dirbau garaže ir vanagas į patalpą atvijo balandį. Paukštis buvo nualsintas ir plėšrūno aptrankytas, bet netrukus atsigavo. Kartu buvęs dvylikametis mano sūnus ėmė prašyti, kad balandį pasiliktume. Paukštis buvo naminis, greičiausiai iš tų, kuriuos leidžia į dangų vestuvininkai. Dažnai būna, kad tie paukščiai pasiklysta ir žūsta. Pamatęs priglobtą balandį, mano pusbrolis Alfredas greitai surado jam porą. O kadangi balandininkų bendruomenė labai draugiška, netrukus kitas biržietis man padovanojo porelę. Taip ir prasidėjo, jau 13 metų su paukščiais draugauju“, - pasakoja vyras.

Dauguma biržiečių balandininkų priklauso Kauno klubui. Rimčiau užsiimančių šia veikla rajone nėra daug, į parodas važiuoja 3 – 4 entuziastai iš Biržų krašto.

Kol kas pono Regimanto balandžiai laikomi karvelidėje, gyvenamojo namo pusrūsyje. Vyras sako ateityje pasistatysiantis rimtą balandinę sodybos valdoje, jau paruoštas jos projektas.

Anot vyro, žmona toleruoja šį jo pomėgį, prireikus balandžius palesina, tačiau moterį labiausiai nervina paukščių barstomos plunksnos.

Regimantas sakė, jog rimtai dirbant šis pomėgis nėra nuostolingas, netgi priešingai. Išlaidas parodoms, kelionėms, balandžių lesalui ir vaistams galima padengti išauginus ir pardavus populiarių veislių paukščius. Pasak specialisto, balandininkai prekiauja ir keičiasi augintiniais balandžių turguose, kurių didžiausias vyksta Kaune.

Balandis gyvena 15 – 16 metų, jauniklis užauga ir tampa savarankiškas maždaug per mėnesį. Lesalą balandžiams Regimantas perka lenkišką, nes Lietuvoje toks negaminamas. Tenka pirkti ir vaistus, nes dekoratyviniai balandžiai nėra tokie atsparūs kaip laukiniai jų broliai.

„Dabar, grįžus iš parodos, aš jiems turiu profilaktiškai girdyti vaistus, nes kas žino, gal tarp 1500 parodos dalyvių pasitaikė ir sergančių paukščių. Reikia apsidrausti“, - aiškino Regimantas.

Tankiu tinklu aptverti balandžiai privilioja ne tik draugus. Anot šeimininko, į kiemą nuolatos atslenka lapės, kiaunės ar šeškai. Kitas balandžių priešas – vanagai. Visi šie plėšrūnai gyvena netoliese esančiame A. Dauguviečio parke. Pasak Regimanto, jo draugai yra netoliese medžiuose gyvenančios varnos, kurios supuola ir nuveja plėšrūnus. Panašiai gina teritoriją ir čia gyvenantys strazdai. Bet praradimų vis tiek pasitaiko.

Anot vyro, gaila, kad Lietuvoje balandžių augintojų veikla blėsta, kad nyksta senas tradicija turintis užsiėmimas. Balandininkų susibūrimuose jaunus žmones galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, o senieji palengva pasitraukia. Panaši situacija stebima ir kaimyninėje Latvijoje.

Antanas Vaičeliūnas

Rekomenduojami video