Kiekvienam žmogui jo problemos yra svarbiausios. Štai 67-erių Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Dovydiškių kaimo gyventoja Stefanija meldžia pagalbos, mat jos dukra internete susirado labai jauną draugą ir neberavi daržų, nebepadeda ūkyje, apleido senų ir ligotų tėvų namus.
Sunku nueiti net ir iki lauko tualeto
„Rinkos aikštės“ redakciją pasiekė vyresnio amžiaus moters pagalbos šauksmas. Moteris kasdien skambino žurnalistams ir prašė pagalbos, mat viena namuose niekaip nesusitvarko ir gyventi yra labai sunku.
„Mano 41-erių metų dukra Inga išėjo gyventi į gretimą kaimą, mat aštuonbutyje gavo socialinį butą. Na, jei gavo, tai gavo. Išėjo gyvent su trimis vaikais, prisipirko baldų, nes gavo pinigėlių už vaikus.
O aš su savo seneliu vyru 70-mečiu Alfonsu likau viena. Vyras vos paeina, aš jį iki lauko tualeto lydžiu. Pati vos paeinu, mes abu ligoti. Ir labiausiai pyktis ima, kad dukra nepadeda ūkyje, daržų nenuravi“, – pykčio neslėpė ponia Stefanija.
Viena bėda – ne bėda
Tačiau kaip sakoma – viena bėda ne bėda. Pasirodo, meilė čia kalta. Inga susirado daug už ją jaunesnį draugą. Pasak motinos, moteris jį išlaiko, nes šis šiuo metu pastovaus darbo neturi. Tai dar labiau nervina Stefaniją.
„Aš nebegaliu. Ji per tą prakeiktą internetą susirado kažkokį pienburnį. Tam vyrui 27 metai. Tai koks iš jo vyras? Net daržų ravėti nemoka. Jis tinginys ir bedarbis. Dirbo pas kažkokį ūkininką, traktorių sugadino ir buvo atleistas“, – atvykusiems žurnalistams pasakojo Dovydiškių gyventoja.
Jaučiasi aplesti ir verkia iš nuoskaudos
Stefanija pasakojo, kad šiuo metu ji nesulaukia jokios pagalbos – gyvena abu su dieduku iš pensijos, o sveikata prastėja tiesiog akyse.
„Paeiti nebegalim, daržai apleisti, namai apleisti, o kažkada buvau kultūros žmogus, kultūros darbuotoja. Dabar gėda žmogų į kiemą pasikviesti, per žoles nieko nesimato. Sėdim dviese su dieduku ir verkiam. O Inga savo jaunikaitį čiūčiuoja, rūpinasi. Viskas tik jam, o mums – nieko. Senus tėvus dukra apleido“, – konstatavo ponia Stefanija.
Pagalbos iš niekur nesulaukė
Dukters apleista Dovydiškių gyventojų pora skambino kone visur, kur tik įmanoma, kvietėsi įvairių institucijų, įstaigų atstovus į pagalbą. Tiesa, visuomet ir su visais telefonu kalbėdavo ponia Stefanija, mat ponas Alfonsas būdavo giliai susimąstęs.
„Mano senukui žodžių trūksta. Kaip šitaip galima? Mes norėtume, kad seniūnija pakalbėtų su mūsų dukra. Norėtume, kad ji su trimis vaikais ir vėl gyventų pas mus, ravėtų daržus, padėtų gyventi ir neišlaikytų už vaikų pinigus to pienburnio, geriau mus paremtų“, – savo norus išsakė moteris.
Situacija žinoma
Žurnalistai nuvyko į Krakių seniūniją. Seniūnas Ernestas Barčas ir socialinė darbuotoja Vilma Berulienė patikino, kad situacija yra žinoma, jie kalbėjosi su šeima.
„Šiuo atveju mes kalbame apie suaugusius žmones. Visi šioje situacijoje yra suaugę, net tie trys minimi vaikai.
Todėl jie patys atsakingi už savo gyvenimus, patys sprendžia, su kuo jiems gyventi, kaip tvarkyti savo gyvenimą. Mes galime tik geranoriškai patarti, ką šiuo atveju ir padarėme.
Mes sakėme, jeigu yra kažkoks smurtas ar kažkas, kad moteris netylėtų
ir kreiptųsi į policiją. Tačiau lyg viskas gerai, paprasčiausiai šeima
nesutaria, tačiau mes jų santykių tikrai neišspręsime, reikia jiems
sėstis ir kalbėtis“, – patarė seniūnas E. Barčas.