Valstybinės miškų tarnybos specialistų vykdoma žievėgraužio tipografo stebėsena rodo, kad eglynų masinį džiūvimą galintis sukelti vabalas rugpjūčio viduryje aktyviausiai skraidė naujuose eglynų plotuose. Žievėgraužio aktyviausias skraidymas buvo pietų Lietuvoje, labai aktyvus – šalies pietryčiuose ir dalyje Žemaitijos.

Po anksčiau buvusio lietingesnio periodo, rugpjūčio mėnesio antrąjį dešimtadienį nusistovėjus šiltiems ir gana sausiems orams, susidarė palankios oro sąlygos žievėgraužio tipografo antros kartos vabalų skraidymo suaktyvėjimui. Atlikta žievėgraužio tipografo antros kartos vabalų trečioji apskaita parodė, kad aktyviausiai vabalai skraidė pietų ir pietryčių Lietuvoje, Žemaitijos viduryje ir šiaurės vakaruose, bei Šakių rajono apylinkėse.

Lyginant sugautų vabalų kiekį su tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu, nustatyta, kad labiausiai žievėgraužio tipografo sugautų skraidančių vabalų kiekis išaugo pietų, pietryčių Lietuvoje ir Žemaitijos viduryje bei šiaurės vakaruose.

Žievėgraužio tipografo antros kartos vabalų populiacija ypač išaugo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio teritorijoje (2 pav.). Šiame padalinyje sugauta net 2,5 karto daugiau vabalų nei per 2022 metų panašų laikotarpį. Vabalų ženkliai pagausėjo Telšių, Šakių, Šalčininkų, Kuršėnų regioniniuose padaliniuose. Šiaurės rytinėje šalies dalyje stebėtas žievėgraužio tipografo skaičiaus stabilizavimasis.

Šių metų žievėgraužio tipografo monitoringas dar bus tęsiamas. Numatyta atlikti dar vieną apskaitą. Apie žievėgraužio tipografo antros kartos vabalų gausumą apibendrintos išvados bus pateiktos baigus stebėseną. Tačiau iš turimų tarpinių duomenų jau dabar galima numatyti, kad 2024 metais žievėgraužio tipografo populiacija Lietuvos pietiniuose, pietrytiniuose rajonuose ir Žemaitijoje išaugs, ir tų regionų miškuose daugės kenkėjo pažeistų eglių.