Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) nuo šių metų balandžio 7 d. atnaujino privačių ir valstybinių miškų patikrinimus. Po neįprastai šiltos žiemos, atėjus ankstyvam pavasariui, žievėgraužis tipografas gali tapti aktyvus anksčiau nei įprasta, todėl miškininkai ir aplinkosaugininkai skirs ypatingą dėmesį miškų būklei ir miško sanitarinių reikalavimų laikymuisi.

Žievėgraužis tipografas suaktyvėja, kai oro temperatūra pasiekia 10–13 °C. Ima daugintis daugiausia eglynuose. Šilta žiema sudarė palankias sąlygas vabzdžiams peržiemoti, o dėl kylančios temperatūros ir sausų orų eglės gali dar labiau susilpnėti ir tapti pažeidžiamos. Žievėgraužis tipografas plinta grauždamas medį po žieve, jis susilpnina egles ir šios nudžiūva. Kaip ir pernai, tikėtina, kad šiemet žievėgraužio tipografo aktyvumas prasidės itin anksti.

Aplinkosaugininkai per patikrinimus vertins eglynų ir pušynų būklę, ieškos žievėgraužio tipografo pažeistų medžių, vėjavartų bei neapsaugotos medienos. Miškų savininkai bus informuojami apie aptiktus pažeidimus ir įpareigojami laiku pašalinti kenkėjų apniktus medžius.

Didžiausias dėmesys bus skiriamas prevencijai ir pažeidimų šalinimui. Administracinės nuobaudos miško savininkams, valdytojams ir naudotojams bus taikomos tik tais atvejais, kai jie nesilaikys privalomųjų nurodymų pašalinti nustatytus pažeidimus.

Miškų stebėsena bus atliekama ne tik rengiamų tikslinių išvykų metu, bet ir pasitelkiant dronus, taip pat AAD pareigūnai teritorijas žvalgys sraigtasparniu, bendradarbiaudami su Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų pilotais.

Žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. per 10 dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 500 m nuo medynų, kuriuose vyresnių nei 40 metų spygliuočių medžių rūšių yra 20 proc. ir daugiau, pakraščio, arba apdorota insekticidais, arba nužievinta ar kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų.

Ši mediena laikoma neapsaugota, kai po jos žieve randama medžių liemenų pavojingų kenkėjų lėliukių, naujos kartos suaugėlių. Šis reikalavimas netaikomas medienai, kuri susidaro po sanitarinių kirtimų.

Laiku atpažinti pažeistas egles labai svarbu. Pirmiausia rekomenduojama įvertinti bendrą miško būklę. Jei pastebimos vėjo nuverstų eglių ar nudžiūvusių eglių viršūnės, tai gali būti pirmieji signalai, kad miške formuojasi šių vabzdžių židinys.

Priėjus arčiau prie apnikto medžio, galima pastebėti šiuos ženklus: iš pirmo žvilgsnio medis gali atrodyti gyvybingas ir žalias, tačiau atidžiau apžiūrėjus žievę galima rasti mažų išgraužtų skylučių, aplink kurias dažnai būna smulkių rusvų pjuvenų; pjuvenas galima rasti ir ant žemės aplink eglės kamieną; aplink medį gali būti prikritusių žalių spyglių.

Jei medis apniktas ilgesnį laiką, nuo jo kamieno gali pradėti luptis žievė. Apžiūrėjus žievės vidinę pusę, galima pamatyti įmantrios formos takus – tai žievėgraužio tipografo ar jo lervų graužimo pėdsakai. 

Parengta pagal AAD