Miškų savininkams rugsėjį atsiveria galimybės gauti paramą investicijoms į miškų ekosistemas, o taip pat ir miškininkystės technologijas.

Nuo rugsėjo 15 d. iki lapkričio 15 d. privačių ir valstybinių miškų valdytojai gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities ,,Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Šiai priemonei numatytas 5146 146 eurų biudžetas.

Nuo rugsėjo 18 d. privačių miškų valdytojai, savivaldybės ir labai mažos bei mažos įmonės taip pat gali teikti paraiškas ir gauti paramą investicijoms į miškininkystės technologijas. Šiam kvietimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“ skirta 1 418 657 mln. Eur paramos lėšų. Paraiškos bus priimamos iki lapkričio 16 d.

Miškai – efektyviausia priemonė kovojant su klimato kaita

Mokslininkai pabrėžia, kad miškai – viena svarbiausia ir efektyviausia „technologija“ kovai su klimato kaita. Kasmet visame pasaulyje dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetama apie 9   gigatonos grynosios anglies.  Apie dvi gigatonas anglies iš atmosferos sugeria vandenynas,  maždaug 3 gigatonas absorbuoja miškai. Tačiau dar 4 gigatonos anglies lieka, todėl pasaulyje vyksta klimato šiltėjimo procesai.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame planemiško veisimui, atkūrimui, priežiūrai, apsaugai ir ugdymui iš viso skirta 24,05 mln. Eur.

Dalies remiamų veiklų, kokios buvo vykdomos lig šiol pagal kaimo plėtros Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 m. programą, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų

strateginiame plane (SP) atsisakyta, keičiasi ir paramos priemonių pavadinimai.

„Strateginiame plane numatytos trys paramos priemonės, kurios panašios į KPP priemones. Pirmoji – tai „Miško veisimas ir atkūrimas“, pagal šią priemonę paramos galės kreiptis privačios žemės valdytojai ir savivaldybės siekiančios veisti mišką pirmą kartą žemėje, kurioje jis prieš tai neaugo, arba atkuriant stichinės nelaimės pažeistą mišką,  jei jame pažeista daugiau kaip 20 proc. medžių. Antroji priemonė –  “Miško priežiūra ir apsauga” skirta įveisto miško, savaime mišku apaugančio ploto ir po stichinės nelaimės atkurto miško priežiūros ir apsaugos paramai. Ją gali gauti privačios žemės valdytojai ir savivaldybės. Parama teikiama mišką įveisusiems ar atkūrusiems nuosavomis lėšomis arba paramos lėšomis, pagal priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“. Be to, šios paramos gavėjams galios papildomas reikalavimas, kad kreipiantis paramos miško priežiūrai ir apsaugai, įveisto miško duomenys turės būti įrašyti į Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastrą“, – pokyčius įvardija Rūta Smilgaitytė, Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė.

Trečia paramos priemonė „Jaunuolynų ugdymas“ yra skirta jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymui. Dėl šios paramos galės kreiptis, fiziniai asmenys, savivaldybės ir juridiniai asmenys (išskyrus tuos, kuriems pavesta patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti, bei vykdyti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą).

Pasak R. Smilgaitytės, „pagal veiklos sritį ,,Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ buvo remiamos keliosveikloss, tačiau iš jų SP lieka tik populiariausia – jaunuolynų ugdymo veikla, o kitas veiklas, tokias kaippamiškių formavimas, miškuose esančių saugomų buveinių atkūrimas arba būdingos miško struktūros palaikymas, nevietinių medžių rūšių medynų pertvarkymas į vietinių medžių rūšių medynus remti atsisakyta dėl jų nepopuliarumo KPP įgyvendinimo laikotarpiu.“ . Paramos priemonės „Investicijos į miškininkystės technologijas“ strateginiame plane taip pat nebelieka.

Strateginiame plane numatyta miško veisimui ir atkūrimui 2023–2027 m. skirti 7 mln. Eur, miško priežiūrai ir apsaugai (įskaitant tęstinius įsipareigojimus) – 11 mln. Eur., jaunuolynų ugdymui – 6,05 mln. Eur.

Parama skatinamas miškų atkūrimas ir išsaugojimas

Nuo rugsėjo vidurio miškų savininkai dar gali pasinaudoti parama pagal  Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities ,,Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Paramą teikiama už tokias veiklas kaip pamiškių formavimas, miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimas arba būdingos miško struktūros palaikymas, nevietinių medžių rūšių medynų (kai nevietinės medžių rūšys medyne yra vyraujančios) pertvarkymas (rekonstrukcija) į vietinių medžių rūšių medynus, jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymas, o taip pat ir vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengimas.

Tai jau antrasis kvietimas šiais metais teikti paraiškas pagal šią priemonę. Pavasarį miškų savininkai taip pat galėjo teikti paraiškas, kurioms finansuoti buvo skirta daugiau kaip 5,5 mln. eurų.

Šiais metais paraiškas teiksiantys pareiškėjai, įsipareigoję ugdyti jaunuolynus, gali pretenduoti į kiek didesnę paramą, nei pernai metais. Už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą  vienkartinė nustatyto dydžio kompensacinė išmoka siekia 365 Eur. Už kitas vykdomas veiklas, atitinkančias  priemonės veiklos sritį (išskyrus jaunuolynų ugdymą), suteikiamos paramos dydis bus skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Didžiausias galimas paramos intensyvumas vienam projektui – 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Be paramos jaunuolynų ugdymo mastai būtų mažesni

1000 ha miškų valdantis kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“ ne kartą naudojosi parama jaunuolynų ugdymui pagal šią priemonę ir šiuo metu  ateities mišką ugdo 70 ha plote. „Toks miškas privalo būti nuo 8 iki 20 metų amžiaus. Ekonomiškai vertinant toks jaunuolynas nėra vertingas – jis naudą duos tik po 20 metų. Per šį laikotarpį jaunuolynai turi būti ugdomi, kitaip tariant prašviesinami, kad užaugtų norimos rūšies, stambūs, didesnio skersmens medžiai. Nuolat prižiūrimas jaunuolynas po kelių dešimtmečių duos žymiai daugiau medienos nei paprastas apleistas miškas“, – jaunuolynų ugdymo subtilybėmis dalinasi miškų savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ vadovas Saulius Kirevičius.

Pasak S. Kirevičiaus, pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja jaunuolynų plotai. Tai lemia išaugę jaunuolynų ugdymo kaštai ir darbo jėgos trūkumas. Be to, tai daug rankų darbo reikalaujanti veikla, kurios negali pakeisti technika ar mašinos.

„Per dieną vienas žmogus išugdo apie 15 -20 arų jaunuolyno, tad šis darbas imlus ir laikui, ir finansinėms investicijoms. Šiandien jaunuolyno ugdymo kaštai vienam hektarui siekia nuo 400 iki 450 eurų, tad ir gavus paramą  tenka investuoti dalį savų lėšų. Parama šiai sričiai labai svarbi, be jos jaunuolynų mastai būtų dar menkesni“, – įsitikinęs S. Kirevičius.

Miškų valdytojams skiriama parama investicijoms į miškininkystės technologijas

Privačių miškų valdytojai, savivaldybės ir labai mažos bei mažos įmonės  šį rugsėjį gali taip pat teikti paraiškas ir gauti paramą investicijoms į miškininkystės technologijas. Šiam kvietimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“ skirta 1 418 657 mln. Eur paramos lėšų. Paraiškos bus priimamos nuo rugsėjo 18 d. iki lapkričio 16 d.

Pagal šią priemonę miško savininkai gali prašyti paramos miškų ūkio modernizavimui, miško kirtimo, apvaliosios medienos ir medienos biokuro ruošos technologijų diegimui, paslaugų miškų sektoriuje teikimui,minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymui. Taip pat pagal šią priemonę gali būti finansuojamas vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengimas ar tikslinimas (projektų rengimo ar tikslinimo paslaugos finansuojamos tik tuo atveju, jei jos nesusijusios su kitomis, paraiškoje numatytomis investicijomis pagal kitas remiamas veiklas).

Pagal šią priemonę didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 100 tūkst. Eur. Bendra pagalbos suma, suteikiama tai pačiai įmonei, negali viršyti 200 000 Eur sumos per trejų fiskalinių metų laikotarpį.