Rugpjūtį Lietuvą talžiusi audra nuvertė daugiau nei 50 tūkst. medžių, bet dar didesnę žalą pastaraisiais metais miškams daro kenkėjai. Šalinant gamtos stichijų, taip pat kenkėjų padarytą žalą miškų valdytojai gali kreiptis dėl paramos. Nuo rugsėjo 1 d. jau galima teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“.

Paramos priemonės – ir strateginiame plane

Paramos priemonės, susijusios su miškais ir jų atkūrimu, yra numatytos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane, kurio pagrindinis tikslas – siekti tvarios Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtros. Viena iš sričių, kuriai numatoma skirti paramą siekiant šio tikslo, yra prisitaikymas prie klimato kaitos ir gamtinių išteklių saugojimas.

Miškai yra vienas iš svarbiausių Lietuvos gamtinių turtų, todėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatyta skirti paramą miškų veisimui, atkūrimui ir priežiūrai pagal tris paramos priemones, susijusias su miškais: „Miško veisimas ir atkūrimas“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Jaunuolynų ugdymas“. Tačiau kol kas dar nėra paskelbtos kvietimų pagal šias paramos priemones datos.

Parama padeda sumažinti patirtus nuostolius

Dabar paraiškas galima teikti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. Prašyti paramos pagal šią veiklos sritį iki lapkričio 3 d. gali privačių ir valstybinių miškų valdytojai.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas Algis Gaižutis sako, kad šios paramos priemonės labai reikalingos, nes padengia dalį miškų savininkų išlaidų, kurios patiriamos šalinant stichijų ir kenkėjų padarytą žalą. „Manau, kad visi džiaugtųsi, jei tokių nelaimių nebūtų ir paramos priemonių nereikėtų taikyti ir panaudoti. Bet kai nutinka nelaimė,paramapadeda susimažinti patiriamus nuostolius“, – teigiaLMSA vadovas.

Žalos pridarė vėtra

Šių metų rugpjūčio 6–7 dienomis praūžusi audra vertė bei laužė medžius beveik visoje šalyje, o ypatingai Šiaurės Lietuvoje. Skaičiuojama, jog vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys vien tik valstybiniuose miškuosesiekia apie 30 tūkst. m³.

„Visoje Lietuvoje stebėjome stiprią audrą, kuri padarė žalos ne tik  gyventojams, miestų ir miestelių infrastruktūrai, bet ir miškams. Atlikę vertinimus matome, kad pažeista net apie 2 tūkst. hektarų miškų. Vienur nulaužti ar išversti pavieniai medžiai, kitur visiškai suniokoti keleto hektarų dydžio plotai. Sugadinta  daugiau nei 30 tūkst. kubinių metrų medienos. Ypač nukentėjo Joniškio, taip pat Kuršėnų, Trakų, Nemenčinės regioniniai padaliniai“, – po vasarą praūžusios vėtros sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Stichinė nelaimė – net 7 savivaldybėse

LMSA valdybos pirmininkas A. Gaižutis sako, kad šios vėtros padaryta žala– dar santykinai nedidelio masto nelaimė, nes Lietuvoje yra buvo ir gerokai stipresnių audrų, jų neišvengsime ir ateityje. Jis įsitikinęs, kad pastaraisiais metais Lietuvos miškams labiau pakenkė ne šios gamtos stichijos, o įvairūs kenkėjai. „Manau, dešimteriopai didesnė grėsmė Lietuvos miškams dabar kyla dėl kenkėjų“, – įsitikinęs dr. A. Gaižutis.

Rugpjūčio 4 d. stichinė nelaimė dėl miško kenkėjų pažeidimų buvo paskelbta 5 savivaldybėse: Rokiškio, Šalčininkų, Trakų, Vilniaus ir Ignalinos.Per pastaruosius keletą metų tai buvo pirmas kartas, kai paskelbta stichinė nelaimė dėl nuo masinio kenkėjų plitimo susidariusios situacijos miškuose.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, dėl žievėgraužių tipografų pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris įstatyme nustatytą kriterijų viršija Rokiškio (daugiau nei 25 tūkst. kubinių metrų), Šalčininkų (daugiau nei 43 tūkst.), Trakų (daugiau nei 26 tūkst.) ir Vilniaus (daugiau nei 35 tūkst.) rajonų savivaldybių miškuose. O Ignalinos rajone registruotas masinis spyglius graužiančių kenkėjų – paprastųjų pušinių pjūklelių išplitimo židinys 1197 ha plote, čia vidutiniškai pažeisti 85 proc. augančių medžių. Bendras pažeistų medynų tūris sudaro apie 400 tūkst. kubinių metrų.

Rugsėjo 14 d. pranešta, kad stichinės nelaimės miškuosepaskelbtos dar dviejose Lietuvos savivaldybėse: Panevėžio ir Joniškio.Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris sudaro beveik 28 tūkst. kubinių metrų ir viršija Miškų įstatyme numatytą kriterijų. Šis kriterijus viršytas ir Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, kur vėjo ir krušos pažeistų medynų tūris valstybiniuose miškuose sudaro 27 tūkst. kubinių metrų.

Anot Valstybinės miškų tarnybos, dėl klimato kaitos ryškus medžių kenkėjų žievėgraužių tipografų invazijos padidėjimas stebimas nuo 2022 m. pavasario. Papildomai miškus pažeidė ir šią vasarą Lietuvoje praūžę stiprūs vėjai.

Prognozuojamas kenkėjų išplitimo pikas

„Pušiniai pjūkleliai graužia spyglius, o žievėgraužiai tipografai graužiasi po žieve.Jeigu šių kenkėjųprisidaugina labai daug,nukrenta medžio žievė ir medis žūsta. Efektyviausias kovos būdas su šiais kenkėjais – nelaukti, kol medis žus, ir kol vikšrai dar yra po žieve, tą medį nukirsti ir,išvežus toliau iš miško, jį nužievinti ar apdoroti insekticidais, kad toliau tie vabalai nesidaugintų“, – paprastai paaiškina dr. A. Gaižutis.

Jis prognozuoja, kad kitais metais galimaisulauksimemiško kenkėjų išplitimo piko, todėl paramos priemonėsmiško valdytojams ir ateityje bus labai reikalingos. „Jei pažeidžiama 0,5 ha ir daugiau miško ir tą faktą Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų registracijos žurnale  užfiksuoja Valstybinė miškų tarnyba, tada atsiranda prielaida kreiptis finansinės paramos, kad būtų galima sutvarkyti ir atkurti pažeistus miško plotus“, – sako A. Gaižutis.

Kas gali kreiptis dėl paramos?

Paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ prašantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Svarbus kriterijus – nekilnojamasis turtas (miškas (miško žemė) ir  (ar) statiniai), į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, taip pat būti valdomas panaudos ar kitais pagrindais arba nuomojamas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui.

Paramos lėšomis bus finansuojamas stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas, už kurį galima gauti išmoką nuo 2 017 iki 4 564 Eur/ha, kuri priklauso nuo atkuriamo miško rūšinės sudėties, taip pat bus finansuojamas miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas, miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas. Šiam kvietimui numatyta beveik 1,2mln. Eur paramos.