Jau dvi savaites laisve besimėgaujantis iš Pašilių stumbryno pasprukęs trylikametis Gipolas suka ratus aplink patelių bandą, tarsi svarstydamas, ką pasirinkti: romantišką draugiją miške ar sotų ir lengvą gyvenimą aptvare. Krekenavos girininkijos miškininkai jau kurį laiką neišleidžia iš akių 800 kg sveriančio galiūno, su laisvėje gyvenančių stumbrių banda maklinėjančio pamiškėje, vos už maždaug pusantro kilometro nuo aptvaro.

Laukinį gyvūną miškininkams pavyko užfiksuoti termovizoriumi – naktinio matymo kamera. Jiems tenka taikytis prie romantiškai nusiteikusio Gipolo ritmo. Pagal grafiką miškininkai budi net naktimis, stebėdami, ką veikia jų bėglys. 

Nuklydo į kairę

 Krekenavos girininkijos specialistas Saulius Tamošiūnas sako, kad šis pabėgimas greičiausiai yra ne kas kita, kaip „vyriškas nuklydimas į kairę“. „Matome, kad laisvėje gyvenančių patelių bandoje nėra patino ir mūsų Gipolas tuo pasinaudojo. Akivaizdžiai matyti, kad viena iš rujojančių patelių jam rodo dėmesį. Kai baigsis tie meilės reikalai, jis turėtų grįžti. Įprasta, kad pasibaigus rujai patinai atsiskiria nuo patelių. Kai nebeliks, pas ką eiti į kairę, Gipolas pats sugrįš į aptvarą“, – juokiasi S. Tamošiūnas.

Į mišką veža gardėsių

 Sugadinęs stumbryno aptvaro tvorą ir į laisvę ištrūkęs Gipolas, tikina miškininkas, tikrai nebadauja. Greta miško plyti rapsų, kviečių, burokų laukai. Kol dieną darbuojasi ūkininkai, stumbrai nesirodo. Tačiau sutemus, apie vidurnaktį, girių galiūnai išeina į palaukę pasimaitinti. „Gamtoje Gipolas randa tą patį pašarą kaip aptvare, tik ne lovyje. Bet rapsai jau kuliami, greit nebeliks laisvėje lengvo pašaro. Pats namo pareis – net vilioti nereiks. Bet kol kas jam įdomesnės „mergaitės“, kurios labai gundo. Matome, kad patelės maitinasi, o jis už kelių metrų stovi ir visą valandą žiūri“, – pasakoja S. Tamošiūnas.

Kad neužmirštų, jog aptvare skanesnis pašaras, Gipolą miškininkai ir dabar palepina: netoli aptvaro palieka jo didžiausio skanėsto – kombinuotųjų pašarų. Stumbras girdi ir juos vežančio traktoriuko garsą – tą patį, kuris aptvaro gyventojams yra signalas, kad tuoj gaus gardėsių. 

Svarbiausia neišgąsdinti

 Gipolas – solidus girių milžinas, sveriantis apie 800 kg. Stumbrai atrodo itin galingi, tačiau, net ir gyvendami nelaisvėje, jie yra baikštūs ir kol negresia pavojus – nepuola. „Visi laukiniai žvėrys stengiasi išvengti žmogaus. Gipolas gali būti smalsus, bet labai abejotina, kad pultų. Vis dėlto žvėris yra laukinis – garantijų niekas negali duoti“, – paaiškina miškininkas. Nors Gipolas ir pabėgęs, ieškoti jo nereikia – miškininkai žino, kur bėglys yra, reguliariai jį fiksuoja ir stebi. „Pastebėję Gipolą prašome prie jo nesiartinti, nevaikyti, nefotografuoti – galima jį išgąsdinti ir taip tik pakenkti mūsų stebėjimui“, – įspėja S. Tamošiūnas. 

Pabėgimo priežastis – ne maištas prieš sistemą

 Anot miškininko, bėglys nėra koks maištininkas prieš sistemą. Jis tiesiog įsimylėjęs. Pašilių stumbryno 50 ha aptvare gyvena keliolika stumbrų. S. Tamošiūnas tikina: jame gyvūnai nepatiria jokio diskomforto. „Aptvaras didelis, stumbrai jame jaučiasi kaip laisvėje. Diskomforto dėl vietos jiems tikrai nėra, o dar ir skaniai maitinami. Dėl to bėglys nuo aptvaro ir nenutolsta, nebando pabėgti – vos kilometro atstumu žirglioja šalia“, – sako pašnekovas. Iš Pašilių stumbryno, esančio tarp Krekenavos ir Ramygalos, Gipolas pabėgo liepos 15-ąją – ragais užkabino ir pakėlė metalinį aptvarą. Panevėžio ir Kėdainių rajonuose suskaičiuojama apie 300 laisvėje gyvenančių stumbrų.